Vilnius

Specialistai patarė, kaip pradėti taupyti nuosavam būstui

(atnaujinta 01:27 2021.03.07)
Turėtume realistiškai įsivertinti sumą, už kurią galėtume sau leisti įsigyti būstą. Tuomet suskaičiuoti, kiek reikės sukaupti pradiniam įnašui, bei nusimatyti, per kiek laiko tai realu padaryti

VILNIUS, kovo 6 — Sputnik. Specialistai papasakojo, kaip taupyti nuosavam būstui. Apie tai rašo "Swedbank" spaudos tarnyba.

Nusistatykite tikslą

Elgsenos specialistai pabrėžia, kad norint pasiekti taupymo tikslų, jie turi būti konkretūs, išmatuojami. Todėl tikslas "sutaupyti pradinio įnašo įmokai" nepadės efektyviai jo siekti, greičiausiai būsime linkę atidėlioti taupymo pradžią.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Turėtume realistiškai įsivertinti sumą, už kurią galėtume sau leisti įsigyti būstą. Tuomet suskaičiuoti, kiek reikės sukaupti pradiniam įnašui bei nusimatyti, per kiek laiko tai realu padaryti.

Iš pirmo žvilgsnio 10 tūkst. eurų ar daugiau siekianti suma gali atrodyti neįveikiamai didelė. Tačiau išdalijus ją per, pavyzdžiui, penkerius taupymo metus, tai nebeatrodo kaip misija neįmanoma. Vis dėlto, čia svarbu prisiminti vieną taupymo ir investavimo tiesą — norint efektyviai sukaupti reikiamą pinigų sumą, pradėti reikia kuo anksčiau bei tai daryti reguliariai.

Įvertinkite ir sumažinkite išlaidas

Apskaičiavus, kiek per mėnesį teks atidėti taupymui, gali paaiškėti, kad tiek atliekamų pajamų neturime. Tiesa, nors neretai laikomės nuomonės, kad taupyti mums trukdo nepakankamos pajamos, realybėje tai dažniau nulemia subjektyvios priežastys — mūsų įpročiai ir pasirinkimai, kaip ir kam išleisti pinigus.

Taigi, reikėtų atidžiai įvertinti savo mėnesio išlaidas iki pačių smulkiausių. Pavyzdžiui, kiekvieną darbo dieną perkant puodelį kavos išsinešti, per metus gali susidaryti daugiau nei 500 eurų siekianti suma. Peržvelgus, kaip dažnai naują drabužį ar batų porą pirkome ne todėl, kad reikėjo, o todėl, kad norėjome, atrastume dar daugiau erdvės taupymui.

Tai nereiškia, kad savo išlaidas privalome sumažinti tik iki pačių būtiniausių. Pernelyg smarkiai save ribodami taip pat galime galiausiai prarasti motyvaciją taupyti. Tačiau racionaliai pasverti išlaidas, suskirstyti jas į būtinas ir nebūtinas bei dalį atidėti taupymui teks.

Paieškokite pigesnių būsto nuomos alternatyvų

Kol taupome nuosavam, svetimo būsto nuoma sudaro nemenką mūsų išlaidų dalį. Sumažinę šias išlaidas neabejotinai greičiau pasieksime tikslą mokėti ne būsto nuomos mokestį, o nuosavo būsto kredito įmokas.

Todėl, kad ir kaip džiugina nepriklausomybė ir laisvė gyvenant vienam, verta pagalvoti apie kambarioką. Arba paieškoti pigesnio būsto nuomai. Tikėtina, kad dėl to teks laikinai paaukoti dalį patogumų ar estetinio pasitenkinimo namų aplinka, tačiau taip priartėsime prie nuosavų namų slenksčio.

Padidinkite pajamas papildomu darbu

Jei pagrindinės pajamos yra pernelyg mažos, kad susitaupytume reikiamą sumą per priimtiną laikotarpį arba norite paskubinti procesą, verta pagalvoti apie papildomą uždarbį. 

Tam, kad išlaikytume motyvaciją, papildomas darbas neturėtų tapti kančia. Todėl svarstydami apie veiklas, kurios galėtų atnešti papildomų pajamų, pirmiausia turėtume pagalvoti apie tai, ką mėgstame veikti.

Mėgstantiems vairuoti verta pagalvoti apie pavežėjo ar maisto pristatymo į namus darbą. Mylintys gyvūnus galėtų įsidarbinti kačių ar šunų auklėmis, kuriems savo augintinius galėtų patikėti atostogų išvykstantys žmonės. Jaučiantys pašaukimą edukuoti kitus turėtų įvertinti galimybę, pavyzdžiui, mokyti lietuvių kalbos šalyje gyvenančius užsieniečius.

Tai — tik dalis darbų, kurie gali atnešti papildomų pajamų. Taip pat galima pamėginti monetizuoti savo hobius ir talentus. Net ir papildomas 100 eurų per mėnesį atskaičius mokesčius metų gale virstų apčiuopiama 1,2 tūkst. eurų suma.

Tegai:
būstas, Swedbank
Dar šia tema
Atskleista, kokia antrojo karantino įtaka gyventojų finansams ir jų emocinei būsenai
Lietuva daugiau pardavė į užsienį nei importavo
Toliau dirbti išėję į pensiją ketina kas antras Lietuvos gyventojas, rodo tyrimas
Praeiviai Vilniuje, archyvinė nuotrauka

Paaiškėjo, kaip bus galima gauti Galimybių pasą

(atnaujinta 17:48 2021.05.11)
Galimybių pasas bus įvestas gegužės 24 dieną, šiuo metu baigiami paskutiniai techniniai darbai

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Galimybių pasą bus galima gauti apsilankius specialiai sukurtame interneto puslapyje ir atlikus vos du veiksmus – suvedus asmens autentifikavimo duomenis ir išsisaugojus gautą QR kodą, aiškina Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Galimybių pasą galės gauti trys grupės žmonių: pasiskiepiję nuo koronaviruso, persirgę COVID-19 arba gavę neigiamą COVID-19 testo rezultatą.

Norint gauti galimybių pasą, interneto puslapyje reikės per elektroninius valdžios vartus suvesti asmens autentifikavimo duomenis ir išsisaugoti suteiktą QR kodą telefone ar kompiuteryje. Jokių papildomų išrašų įrodymų nereikės – šis kodas, kuris ir yra Galimybių pasas, bus išmaniajame įrenginyje, jį taip pat bus galima išsisaugoti pdf formatu ar išsispausdinti.

Jokių techninių galimybių naudotis elektroninėmis autentifikavimo priemonėmis neturintys gyventojai Galimybių pasą galės nemokamai gauti Registrų centro klientų aptarnavimo padaliniuose,  pateikę asmens dokumentą. Tokių padalinių Lietuvoje yra 50, jų sąrašą galima rasti čia.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Galimybių pasui patikrinti ypatingos įrangos nereikės – jame esantį kodą bus galima nuskaityti telefonu ar planšete. Nuskaičius gautą QR kodą tikrintojas ekrane matys žalią arba raudoną spalvą (jeigu Galimybių pasas galioja, – žalią, jeigu ne, – raudoną).  Prireikus žmogaus tapatybę galima bus patikrinti paprašius asmens dokumento. Galimybių pase bus pateikiama minimaliai jautrių duomenų – tik tie, kurie reikalingi žmogaus tapatybei nustatyti: vardas, pavardė ir gimimo data.

Galimybių pasui kuriami du atskiri interneto puslapiai — lietuvių ir anglų kalbomis. Vienas jų – gyventojams, norintiems gauti "Galimybių pasą", o kitas – asmenims, kurie tikrins šio dokumento galiojimą ir originalumą.  Abiejų tinklalapių adresai bus paskelbti iki galimybių paso starto.

Galimybių pasu Lietuvos gyventojai galės pradėti naudotis gegužės 24 dieną. Planuojama, kad jis leis verslams laisviau dribti, o žmonėms plačiau naudotis paslaugomis. 

Šiuo metu baigiami techniniai galimybių paso sukūrimo darbai. Iki jo starto visuomenei bus pristatytos visos detalės, kaip konkrečiai šis sprendimas veiks.

Lietuvoje galioja antrasis karantinas. Nors kai kurie apribojimai sušvelninti, dauguma jų galioja iki vasaros pradžios.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje nustatyta apie 260 tūkstančiųkoronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 4 tūkst. žmonių.

Tegai:
Lietuva, koronavirusas
Dar šia tema
Nausėda papasakojo, kokios vakcinos turėtų būti ES "žaliajame pase"
Naujas dokumentas apie COVID-19: ką reikia žinoti apie Galimybių pasą Lietuvoje
Armonaitė: Lietuva galėtų gaminti vakcinas nuo koronaviruso
Respublikinė Šiaulių ligoninė

Lietuvoje atleista darbo nusižudė jauna anesteziologė

(atnaujinta 17:54 2021.05.11)
Pasak Sveikatos reikalų komiteto narės, prie tokio sprendimo jauną gydytoją galėjo privesti mobingas

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Praėjusios savaitės pabaigoje nusižudė jauna Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dirbusi gydytoja anesteziologė. Teisėsaugos institucijos tiria jos mirties aplinkybes.

Anksčiau Lietuvos žiniasklaida pranešė, kad praėjusį ketvirtadienį gydytoja buvo atleista už rimtą nusižengimą. Tikslios atleidimo priežasties ligoninė neįvardijo. Gydymo įstaigos vadovybė išreiškė užuojautą moters šeimai ir artimiesiems.

Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė savo Facebook pranešė, kad gydytojos kolegės kalbėjo apie mobingą.

"Šiandien sužinau, kad iš gyvenimo pasitraukė jauna gydytoja. Kolegos kalba apie mobingą. Nuolatinį, sistemingą. Oficiali versija bus dokumentų klastojimas", — sakė ji.

Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad kreipėsi į gydymo įstaigą dėl faktinių aplinkybių ir papildomos informacijos, galimai susijusios su įvykiu, pateikimo. Jos vertinimui bus sudaroma komisija, sprendžianti dėl ligoninės aplinkos saugumo ir darbuotojų psichologinės gerovės užtikrinimo.

"Neabejojama, kad SAM ir kitų institucijų vykdomi veiksmai dėl situacijos aplinkybių ištyrimo leis objektyviai įvertinti šį rezonansinį įvykį ir pateikti išvadas", — rašoma ministerijos pranešime.

Sveikatos apsaugos ministerija paragino žiniasklaidą ir visuomenę susilaikyti nuo įvykių vertinimo ir elgtis etiškai, kad nepakenktų ligoninės personalo emocinei sveikatai.

"Šis įvykis — sukrečianti patirtis. Jos akistatoje būtina priminti, kad pastebėjus savižudybės ženklus laiku, žmogui galima padėti, jį išklausant ir nukreipiant profesionalios pagalbos", — pažymėjo ministerija.

Tegai:
savižudybė, gydytojai, Šiauliai
Dar šia tema
Rusija paprašė ombudsmenės Lietuvoje padėti Meliui
Etikos sargai pradėjo tyrimą dėl Majausko pareiškimų 
Teismas nustatė, kad Veryga kurį laiką nelegaliai ėjo operacijų vadovo pareigas
Elektros perdavimo tinklai

Kalti kaimynai: Lietuva skundžiasi dėl prekybos elektra metodikos sukeliamų nuostolių

(atnaujinta 14:52 2021.05.11)
Anksčiau Baltijos šalis pasiskundė dirbtinai pakeltomis elektros kainomis ir tuo, jog elektros kainų skirtumas Lietuvoje ir Latvijoje siekė iki 20 eur/MWh

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Latvijos ir Estijos vienašališkai taikoma prekybos elektra iš trečiųjų šalių metodologija Lietuvos vartotojams gali papildomai kainuoti apie 100 mln. eurų per metus, sakė energetikos viceministras Albinas Zananavičius. Apie tai praneša Energetikos ministerijos spaudos tarnyba.

Politikas pirmadienį dalyvavo BEMIP susitikime, kuriame Lietuva, tarpininkaujant Europos Komisijai, siekia naujos trišalės prekybos elektra iš trečiųjų šalių metodologijos.

"Latvijos ir Estijos vienašališkai taikoma prekybos elektra iš trečiųjų šalių metodologija Lietuvos vartotojams papildomai gali kainuoti apie 100 mln. eurų per metus", — sakė Zananavičius.

Lietuva mano, jog Latvijos ir Estijos dabar vienašališkai taikoma metodologija, be kitų dalykų, trikdo ES vidaus prekybą, suteikdama privilegiją prekybai elektra iš trečiųjų šalių. Tai atsitinka dėl realių ir deklaruojamų Lietuvos-Latvijos elektros jungčių pralaidumų skirtumo.

Pagal minėtas taisykles deklaruojant dideles importo iš Rusijos į Latviją apimtis reikia rezervuoti Lietuvos-Latvijos elektros jungčių pralaidumus, kurie realiai nebūna panaudojami.

Energetikos ministerija tvirtina, kad tokia prekybos metodika dirbtinai sukelia elektros kainą Lietuvoje ir trikdo ES rinką. Elektros rinkos stebėsenos duomenys rodo, jog dėl to tam tikromis valandomis elektros kainų skirtumas Lietuvoje ir Latvijoje kovą siekė iki 20 eur/MWh.

Pažymima, kad Lietuvos ir Estijos elektros prekybos rinkos dalyviai dėl to patiria nuostolius ir jau kreipėsi į Europos Komisiją, ragindami greičiau surasti bendrą EK ir Baltijos šalių sprendimą dėl trišalės metodologijos.

Lietuva pasiūlė savo variantą. Šalies metodika turėtų suteikti "konkurencingą ir skaidrią rinką, bei užkirstų kelią Baltarusijos atominėje elektrinėje pagaminta elektra patekti į Lietuvos rinką – tai būtų išvengta tolimesnės Baltarusijos AE plėtros finansavimo Lietuvos vartotojų pinigais". Tai taip pat užtikrintų Lietuvos energetinę nepriklausomybę, didinant vietinę elektros gamybą iš atsinaujinančių šaltinių.

Anksčiau energetikos ministras Dainius Kreivys pasiskundė dirbtinai pakeltomis elektros kainomis Lietuvoje dėl dabartinės prekybos su trečiosiomis šalimis metodikos.

Pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija yra BRELL energijos žiedo dalis kartu su Baltarusija ir Rusija. Baltijos šalys nusprendė atsijungti ir sinchronizuotis su Europos elektros sistema per Lenkiją — per "LitPol Link" ir "Harmony Link" jūrų kabelį. Tai planuojama įgyvendinti iki 2025 metų.

Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas noru pasiekti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Tačiau, pasak daugelio ekspertų, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus nepaprastai brangus išteklių ir pinigų prasme, o ateityje taip pat pakenks vartotojų kišenėms, nes neišvengiamai kils tarifai.

Dar šia tema
Rusija, BelAE ir vakcinacija: apie ką kalbėjo Lietuvos prezidentas su ES ambasadoriais
Lietuvoje vėl pabrango elektra
Praėjusią savaitę elektros energija Lietuvoje atpigo 8%