Kovo 8-oji

Kokia šiandien diena: kovo 8-osios šventės

(atnaujinta 11:47 2021.03.03)
Šią dieną minima Tarptautinė moterų diena, o katalikų pasaulis šią dieną mini Šv. Dievo Joną

Kovo 8-oji yra 67-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 298 dienos.

Šiandien saulė teka 06:55, leidžiasi 18:06, dienos ilgumas 11 val. 11 min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Ašvilas, Ašvilė, Ašvyda, Ašvydas, Aušvyda, Aušvydas, Aušvydė, Beata, Gaudvilė, Laima, Vydmina, Vydminas, Vydminė.

Kovo 8-ąją minima Tarptautinė moterų diena.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, visi pašaipiai pažvelgė į Tarptautinę moters dieną, tarsi ji būtų buvusi tarybinė šventė. Tačiau iš tiesų šios dienos ištakos daug tolimesnės. Šios šventės užuomazgų galima rasti dar Antikos laikais.

Aptinkama žinių, kad tam tikrą dieną Graikijoje moterys reikalaudavo ypatingo savo vyrų dėmesio. Netgi kariaujantys vyrai tą dieną turėdavo nutraukti visus karus ir būti su savo moterimis.

Tikroji Tarptautinė moters diena atsirado dėl politinių priežasčių. 1899 m. socialdemokratė Klara Cetkin pirmoji pradėjo kovoti dėl lygių moterų ir vyrų teisių. 1907 m. jos iniciatyva Štutgarte buvo surengta pirmoji tarptautinė moterų konferencija. Konferencijos metu nuspręsta įkurti tarptautinę moterų organizaciją, kovojančią už moterų teises.

1910 metų kovo 8 dieną Kopenhagoje vyko moterų konferencija, kurioje dalyvavo apie 100 įvairių šalių atstovių. Klara Cetkin pasiūlė kasmet vieną dieną skirti dėmesio moters kovai už laisvę ir lygias teises. 1911 metų kovo 8 dien1 pirmą kartą Tarptautinė moters diena buvo minima Vokietijoje, Australijoje, Danijoje, Švedijoje. Kai kuriose šalyse moterys bijojo oficialiai švęsti šią dieną, kad nebūtų nubaustos policijos.

O katalikų bažnyčia kovo 8 dieną mini Šv. Dievo Joną.

Šv. Dievo Jonas gimė 1495 metais Portugalijoje, mirė 1550 metais Granadoje. 1539 metais atsivertė šventai gyventi. Globojo ligonius, ypač turinčius psichinę negalią, steigė ligonių slaugytojų vienuolijas. Rūpindamasis ligoniais, Jonas visuomet stengėsi padėti ir jų dvasiai, sakydamas: "Per kūnus prie sielų", ir todėl kviesdavo į savo ligoninę uolesnius kunigus.

Lope de Vega Jonui skirtoje poemoje rašė, kad jis taip mylėjo varginguosius, jog sutikęs angelą ir vargšą, būtų palikęs angelą ir apkabinęs vargšą.

Ši diena Lietuvos istorijoje

1877 metais gimė Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana, prozininkė, vertėja, katalikiškos labdaros organizatorė. Mirė 1930 metais.

1921 metais Estija pripažino Lietuvą de jure.

1932 metais gimė dailininkas Antanas Kmieliauskas.

1990 metais Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio sesijoje priimta Tautos vienybės deklaracija.

1993 metais "Lietuvos avialinijos" įstojo į Tarptautinę oro transporto asociaciją (IATA).

1994 metais atidaryta Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentų konservavimo ir restauravimo centras.

2002 metais Vilniuje pradėta Karaliaus Mindaugo tilto statyba.

2011 metais po sunkios ligos Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), savo namuose netoli Čikagos, mirė Amerikoje ir Lietuvoje žinomas JAV lietuvių politikos ir visuomenės veikėjas, statybos inžinierius Eugenijus Algimantas Bartkus. Gimė 1925 metais.

2012 metais Vilniaus paveikslų galerijoje atidaryta žymių pasaulio dailininkų portretų paroda, atvežta iš Sankt Peterburge esančio Valstybinio Ermitažo kolekcijos.

Ši diena pasaulio istorijoje

1859 metais gimė anglų rašytojas Kenetas Greihemas, pasaulinį pripažinimą pelnęs knyga "Vėjas gluosniuose".

1868 metais mirė islandų rašytojas Jonas Torodsenas. Gimė 1818 metais.

1869 metais mirė prancūzų kompozitorius Luisas Hektoras Berliozas, parašęs "Fantastinę Simfoniją". Gimė 1803 metais.

1917 metais Sankt Peterburge prasidėjo streikai, peraugę į revoliuciją.

1920 metais Danija tapo Tautų Lygos nare.

1950 metais TSRS pranešė sukūrusi atominę bombą.

1974 metais Paryžiuje buvo atidarytas Šarlio de Golio oro uostas.

2009 metais eidamas 71-uosius metus mirė buvęs Lenkijos sveikatos apsaugos ministras, garsiausias lenkų kardiochirurgas profesorius Zbignevas Religa.

2013 metais Maskvoje, eidamas 89-uosius, mirė žymus rusų rašytojas, dramaturgas Borisas Vasiljevas.

Tegai:
šventės, katalikų bažnyčia, Tarptautinė moterų diena
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai (269)
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

Nausėda paragino sekti Izraelio pavyzdžiu kovoje su COVID-19

(atnaujinta 20:50 2021.04.14)
Izraelio vyriausybė jau planuoja naujų vakcinų įsigijimą, jei kiltų epidemiologinė pandemijos banga ateinantį pusmetį

VILNIUS, balandžio 14 — Sputnik. Izraelis vakcinacijos nuo COVID-19 klausimais rodo pavyzdį Lietuvai ir visam pasauliui, po telefoninio pokalbio su Izraelio Prezidentu Reuvenu Rivlinu sakė prezidentas Gitanas Nausėda.

Valstybės vadovas pasidžiaugė, kad Izraeliui pavyko vakcinuoti didžiąją dalį šalies gyventojų ir sėkmingai suvaldyti pandemiją.

"Izraelis rodo sektiną pavyzdį visam pasauliui, kuriuo norėtų pasinaudoti ir Lietuva, siekdama atverti ekonomiką ir sugrįžti prie įprasto gyvenimo", — šalies vadovą cituoja spaudos tarnyba..

Taip pat pranešama, kad Izraelio vyriausybė jau planuoja naujų vakcinų įsigijimą, jei kiltų epidemiologinė pandemijos banga ateinantį pusmetį. 

Taip pat pokalbio metu Nausėda pasveikino Izraelio vadovą su šalies Nepriklausomybės diena, palinkėjo sklandaus naujos vyriausybės formavimo ir pakvietė apsilankyti Lietuvoje.

Izraelyje daugiau nei penki milijonai žmonių yra visiškai paskiepyti nuo COVID-19, tai yra daugiau nei 50 procentų gyventojų.

Plečiant vakcinacijos kampaniją, Izraelis pradėjo palaipsniui palengvinti atvykimo į šalį apribojimus. Taip pat panaikinta daugybė apribojimų šalies viduje. Tačiau nešioti kaukes vis tiek būtina, o į daugelį viešų vietų gali patekti tik tie, kurie yra paskiepyti.

Lietuvoje pirmąją vakcinos dozę gavo daugiau nei 508 tūkstančiai žmonių, daugiau nei 193 tūkstančiai žmonių yra visiškai paskiepyti.

Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 229 260 žmonių, nuo ligos mirė 3 718 žmonių.

Tegai:
COVID-19, Gitanas Nausėda
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Tuščia klasė

Šią savaitę į mokyklų klases grįžo daugiau kaip 71 tūkst. pradinukų

(atnaujinta 20:25 2021.04.14)
Pradinukai į mokyklas gali grįžti tik tada, jei mokykla nusprendžia rinktis saugaus grįžimo būdą

VILNIUS, balandžio 14 — Sputnik. Šią savaitę į klases grįžo daugiau kaip 71 tūkst. pradinukų, praneša Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Ministerijos duomenimis, tai 8 tūkstančiais daugiau negu ėjo į mokyklas kovo pabaigoje.

Iš visų grįžtančiųjų į mokyklas pradinukų 9 tūkst. mokinių lanko mokyklas, kurios yra pasirinkusios saugaus grįžimo į mokyklas modelį ir vaikai tikrinasi kaupinių būdu.

"Epidemiologinė situacija dalyje savivaldybių lieka įtempta, todėl jose nėra saugu atverti mokyklas netaikant papildomų saugiklių. Periodiškas tikrinimas leidžia laiku nustatyti susirgimo atvejus ir sustabdyti lengvai užkrečiamos ligos plitimą bendruomenėje", — sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius.

11 savivaldybių pradinukai į mokyklas gali grįžti tik tada, jei mokykla nusprendžia rinktis saugaus grįžimo būdą. Jei mokyklos bendruomenė nesutinka, ugdymas toliau tęsiamas nuotoliniu būdu arba tie, kurie nenori testuotis, toliau ugdomi nuotoliniu būdu. Jeigu visa klasė nesutinka testuotis, tuomet vyksta nuotolinis ugdymas.

Saugaus grįžimo modelį taiko ir 4 savivaldybės (13 mokyklų), nors ir neprivalo to daryti, nes sergamumas tose savivaldybėse yra mažesnis. Tuo tarpu kovo pabaigoje tokių savivaldybių buvo 3.

Tegai:
mokyklos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija
Dar šia tema
Daugiau nei 1 200: Lietuvoje daugėja naujų COVID-19 atvejų
Lietuvos valdžia neplanuoja keisti "AstraZeneca" vakcinacijos tvarkos
Įvardytos savivaldybės, kuriose vyresni gyventojai vakcinuojami lėčiausiai
Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen

Seimo pirmininkė iškėlė kandidatą į Genocido centro vadovo postą

(atnaujinta 21:06 2021.04.14)
Praėjusių metų vasarą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovu buvo paskirtas Adas Jakubauskas, tačiau Seimas nusprendė jį atleisti

VILNIUS, balandžio 14 — Sputnik. Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen įregistravo Seimo nutarimo projektą, kuriuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) vadovu siūlo skirti istoriką dr. Arūną Bubnį. 

Jis šiuo metu eina LGGRTC Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktoriaus pareigas.

"Siekiau, kad naujasis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovas turėtų stiprų palaikymą tiek pačiame centre, tiek istorikų bendruomenėje. Dr. Arūnas Bubnys tikrai atitinka šiuos reikalavimus ir puikiai išmano Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro veiklą. Po išsamių konsultacijų Seime manau, kad jis galės suvienyti centro darbuotojus, užtikrinti centro tyrimų nešališkumą ir tinkamai eiti centro direktoriaus pareigas", – teigė parlamento vadovė.

Seimas prieš porą savaičių iš Genocido centro direktoriaus pareigų atleido nuo perai metų liepos šias pareigas ėjusį Adą Jakubauską.

Kaip pareiškė Seimo Pirmininkė, dėl centro generaliniam direktoriui Jakubauskui dėl susiklosčiusios konfliktinės situacijos nepavyksta užtikrinti sklandaus centro darbo.

Siekiant išspręsti situaciją su centru Seime, buvo sukurta darbo grupė. Jos išvadose teigiama, kad Jakubauskas nesugebėjo užtikrinti sklandžios įstaigos veiklos, kilo pasipriešinimas, o viešai aptarta situacija centre pakirto įstaigos dalykinę reputaciją.

Jakubauskas praėjusių metų vasarą buvo paskirtas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovu. Šiose pareigose jis pakeitė Teresę Birutę Burauskaitę, vadovavusią įstaigai nuo 2009 metų.

Tegai:
Viktorija Čmilytė-Nielsen, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras (LGGRTC), Seimas
Dar šia tema
"Konstitucija — ne skuduras": protesto akcija prie Seimo
Lietuvos gyventojų genocido centras atsisakė skelbti Holokausto dalyvių sąrašą
Lietuvoje dėl Noreikos prasidėjo "atminties karas", rašo Amerikos žiniasklaida