Darbas

Oficialus nedarbas šalyje sumažėjo 0,3 punkto iki 16,1%

(atnaujinta 12:29 2021.03.08)
Gerėjantys darbo rinkos rodikliai rodo ir tai, kad per antrąjį karantiną darbo rinka yra paveikta gerokai mažiau, palyginti su pirmąja pandemijos banga

VILNIUS, kovo 8 — Sputnik. Per mėnesį darbo neturinčių asmenų skaičius sumažėjo penkiais tūkstančiais – iki 277 tūkst, praneša Užimtumo tarnyba.

Gedimino prospektas Vilniuje
© Sputnik / Владислав Адамовский

UŽT duomenimis, iš viso tai sudarė 16,1 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Registruoto nedarbo rodiklis nukrito 0,3 proc. punkto.

Vasarį į Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrius kreipėsi 16,5 tūkst. naujų klientų — 19,8 proc. mažiau nei sausį ir 22,6 proc. mažiau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.

Gerėjantys darbo rinkos rodikliai rodo ir tai, kad per antrąjį karantiną darbo rinka yra paveikta gerokai mažiau, palyginti su pirmąja pandemijos banga.

Įmonės dabar yra labiau prisitaikiusios prie karantino taisyklių ir veiklos ribojimų, mažiau neapibrėžtumo, padeda ir užtikrintumas dėl valstybės paramos teikimo — kompensuojamas 100 proc. darbuotojų, esančių prastovose, darbo užmokestis. Visa tai leido įmonėms išsaugoti darbuotojus bei imtis drąsesnių sprendimų — skelbti daugiau laisvų darbo vietų.

Darbo jėgos paklausa per mėnesį augo 15,2 proc. — Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje buvo registruota 23,9 tūkst. laisvų darbo vietų. 2020 metų vasarį buvo registruota 28,8 tūkst. darbo pasiūlymų.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Daugiausiai darbo pasiūlymų pateikė apdirbamosios gamybos (19,8 proc.), transporto ir saugojimo (15,6 proc.), statybos (14,2 proc.) bei didmeninės ir mažmeninės prekybos bei variklinių transporto priemonių remonto (14,0 proc.) įmonės.

Didžiausia paklausa buvo sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojų, krovikų, valytojų, pardavėjų, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojų, reklamos ir rinkodaros specialistų, siuvėjų, statybininkų.

Beveik 23 proc. (23,6 tūkst.) daugiau darbo neturinčių asmenų vasarį suteiktas užimtumas, palyginti su sausiu. 14,8 tūkst. suteiktos tarpininkavimo įdarbinant paslaugos — 7,9 proc. daugiau nei praėjusių metų vasarį. 1 tūkst. — remiamas užimtumas dalyvaujant aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, daugiausiai iš jų — 0,4 tūkst. dalyvauja remiamojo įdarbinimo priemonėse.

Du kartus daugiau darbo ieškančių asmenų (7,8 tūkst.) nei sausį pradėjo savarankišką veiklą, įsigiję verslo liudijimus.

Tegai:
darbas, Užimtumo tarnyba
Koronavirusas, archyvinė nuotrauka

COVID-19 apžvalga: sparčiai prastėja padėtis Vilniuje ir Kaune

(atnaujinta 12:44 2021.04.22)
Ryškus poveikis atvejų augimui kol kas matomas tik tarp sveikatos priežiūros ir socialinės bei globos veiklų darbuotojų

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Lietuvoje toliau auga atvejų ir hospitalizacijų skaičius, ypač Vilniaus ir Kauno regionuose. Tai praneša Vyriausybės tinklalapis, skirtas kovai su koronavirusu.

Taip pat didėja ir testavimo apimtys – per savaitę PGR, kaupinių PGR ir greitaisiais antigeno testais ištestuojama virš 140 tūkst. asmenų, ir tai yra beveik pusantro karto daugiau nei per trečiosios bangos piką žiemą.

"Tikėtina, kad rekordinės testavimo apimtys kartu su beveik 30 proc. siekiančia visuomenės imunizacija yra tarp esminių priežasčių, kodėl į juodąją zoną įžengiama nuosekliau nei rudenį", — pažymėta pranešime.

Šiuo metu apie trečdalis pirmų vakcinų dozių yra įskiepijama 65+ amžiaus grupės asmenims. Ryškus poveikis atvejų augimui kol kas matomas tik tarp sveikatos priežiūros ir socialinės bei globos veiklų darbuotojų, kurių virš 70 proc. šiuo metu turi imunitetą COVID-19.

Švietimo darbuotojų ir 65+ amžiaus asmenų grupėse, kuriose tik neseniai imunizacijos lygis perkopė 50 proc., atvejų augimas yra šiek tiek lėtesnis nei likusioje populiacijoje, bet tokio stipraus efekto kaip tarp medikų ir socialinės bei globos veiklų darbuotojų dar teks palaukti.

Lietuvoje jau paskiepyta virš 300 tūkst. aukščiausios rizikos grupės (65 arba daugiau metų) asmenų. Šiuo metu šios grupės skiepijimas lėtėja, bet vis dar sudaro virš trečdalio visų suleistų pirmų vakcinos dozių, ir imunizacija, įskaitant ir persirgusius, yra pasiekusi apie 60 proc.

Vyriausybė pratęsė karantiną iki gegužės 31 dienos. Kartu ministrų kabinetas nutarė sušvelninti karantino režimą, numatydamas bendravimo išimtis imunitetą nuo COVID-19 turintiems asmenims.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje nustatyta daugiau kaip 237 tūkst. koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 3,8 tūkstančio žmonių. 

Tegai:
COVID-19, Vilnius, Kaunas
Dar šia tema
Anykščių rajone nustatyta dar neidentifikuota koronaviruso mutacija
Lietuvoje per parą nustatyta 1 113 naujų koronaviruso atvejų
Prezidentas: užsikrėtimų koronavirusu rodiklis kelia susirūpinimą
Medicininė kaukė ir pirštinės

SAM kreipiasi į prokuratūrą: medikai negavo beveik milijoną apsaugos priemonių

(atnaujinta 11:38 2021.04.22)
Nustatyta, kad apsaugos priemonės iš Kinijos  pasiekė Lietuvą, tačiau šalyje kažkur pradingo

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Sveikatos apsaugos ministerija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl apsaugos priemonių už beveik 912 tūkst. eurų trūkumo. Apie tai praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Ekstremalių sveikatai situacijų centras (ESSC) atliko 2020 metų pavasarį ekstremaliosios situacijos metu įsigytų asmens apsaugos priemonių vertinimą. Įvertinus už tiekimo grandinę atsakingų institucijų pateiktus dokumentus, buvo nustatytas asmens apsaugos priemonių trūkumas. 

Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio teigimu, tenka pripažinti ir apgailestauti, kad pagal sociologinių tyrimų duomenis sveikatos apsaugos sistema vis dar yra viena iš labiausiai korupcijos paveiktų viešojo sektoriaus sričių.

"Teisėsaugos institucijų atliekamų tyrimų mastas indikuoja, jog sveikatos apsaugos sistema nėra atspari korupcijos atžvilgiu. Nors tiriamų veiksmų pobūdis ir įžūlumas liūdina, tačiau suteikia dar daugiau motyvacijos skirti jėgas kovai su šia mūsų sistemos yda", – sako ministras.

Praeitų metų kovo mėnesį ESSC sudarė sutartį su tiekėju Harbin Shangyang Trading Co., Ltd. dėl asmeninių apsaugos priemonių įsigijimo už daugiau nei 24,6 mln. eurų. 

Krovinių pristatymą į Lietuvą visų rūšių transportu organizavo Susisiekimo ministerija. Operacijų vadovo sprendimu, jai buvo pavesta pagal pateiktus sąrašus paskirstyti asmens apsaugos priemones gydymo ir kitoms įstaigoms, kurios buvo įpareigotos pateikti ESSC priėmimo-perdavimo aktus apie gautas ir suskaičiuotas prekes.

Gavus šiuos aktus, buvo pastebėtas ženklus prekių kiekio neatitikimas sutartyje su tiekėju ir sąskaitose nurodytu prekių kiekiu. Nustatyti faktiškai gautų prekių kiekio ESSC neturėjo galimybės, nes prekės buvo atgabentos, saugomos ir skirstomos iš AB Lietuvos paštas Logistikos centro. ESSC buvo pristatyti tik prekių likučiai.

Suskaičiavus šiuos likučius bei įstaigų gautas prekes, nustatyta, kad trūksta 844 245 vnt. prekių – apsauginių akinių, medicininių kepurių, medicininių kaukių, vienkartinių chalatų ir vienkartinių pirštinių – už 911 896,40 eurų.

Tiekėjas informavo ESSC, kad buvo pristatytos visos prekės bei pateikė sąskaitas, pakavimo sąrašus ir Kinijos muitinės eksporto deklaracijos formas, kurios patvirtino visų prekių pristatymą į Lietuvą.

Tegai:
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM)
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Į Lietuvą pristatyta vienuoliktoji "AstraZeneca" vakcinų siunta
Lietuvoje pradedama vakcinacija "Jenssen" preparatu nuo COVID-19
Vyriausybė įvardijo, kokie numatomi karantino pakeitimai
SAM: kaupinių metodu tiriami pradinukai galės grįžti į klases netestuojant visos šeimos
NATO

NATO viršūnių susitikime Briuselyje bus aptarta "Rusijos grėsmė"

(atnaujinta 12:51 2021.04.22)
Kitas NATO viršūnių susitikimas vyks Briuselyje birželio 14 dieną, sakoma Aljanso generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo pranešime

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Tarp pagrindinių paskelbtų temų yra reakcija į "agresyvius Rusijos veiksmus", terorizmo grėsmė, taip pat Kinijos augimas, praneša Sputnik Baltarusija.

"Man malonu pranešti, kad kitas aljanso lyderių aukščiausiojo lygio susitikimas įvyks 2021 metų birželio 14 dieną NATO būstinėje Briuselyje", — sakoma Stoltenbergo pranešime.

Pasak jo, viršūnių susitikime bus svarstomi aljanso darbotvarkės klausimai iki 2030 metų. Visų pirma, "agresyvūs Rusijos veiksmai", terorizmo grėsmė, naujos ir kenksmingos technologijos, kibernetinės atakos ir klimato kaitos poveikis saugumui.

Primename, kad pastaruoju metu informacija apie "Rusijos grėsmę" vis dažniau girdima iš oficialių Vakarų valstybių atstovų. Pavyzdžiui, Vašingtone jie pranešė apie "agresijos" eskalavimą ir Rusijos kariuomenės judėjimą Kryme ir prie rytinės Ukrainos sienos.

Atsakydamas į tai, Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pabrėžė, kad Rusija juda kariuomenę savo teritorijoje ir savo nuožiūra. Ir tai neturėtų niekam nerimauti.

Kodėl pablogėjo Rusijos ir JAV santykiai

Primename, kad Rusijos ambasadorius JAV Anatolijus Antonovas buvo pakviestas iš Vašingtono į Maskvą konsultacijoms.

Šį žingsnį Rusijos pusė žengė po interviu su JAV prezidentu Džo Baidenu "ABC News", kur buvo pasakyti griežti pareiškimai apie Rusiją ir asmeniškai prezidentą Vladimirą Putiną.

Savo ruožtu Rusijos lyderis sureagavo į savo kolegos amerikiečius pasisakymus: jis prisiminė citatą iš vaikystės laikų "Tas, kas pasako, ant savęs pasisako" ir palinkėjo Baidenui sveikatos.

Kaip ir tikėtasi, JAV ir Rusijos prezidentai galės viešai bendrauti artėjančiame klimato aukščiausiojo lygio susitikime.

Tegai:
santykiai, Rusija, JAV, NATO