AstraZeneca

SAM papasakojo apie šalutinius COVID-19 vakcinų poveikius

(atnaujinta 13:09 2021.03.09)
Dažniausi šalutiniai COVID-19 vakcinų poveikiai yra skausmas injekcijos vietoje, nuovargis, galvos ar raumenų skausmas, kai kuriems pacientams pasireikšdavo alerginės reakcijos

VILNIUS, kovo 9 — Sputnik. Sveikatos apsaugos ministerija papasakojo apie dažniausius šalutinius vakcinų nuo koronaviruso poveikius.

Šiuo metu Lietuvoje kovai su visuotine pandemija pasitelkiamos trys Europos vaistų agentūros patvirtintos (EVA) vakcinos — "AstraZeneca", "Pfizer-BioNTech" ir "Moderna". 

Sveikatos apsaugos ministro visuomeninis konsultantas, abdominalinės chirurgijos gydytojas Edgaras Kulikauskas teigia, kad visoms trims vakcinoms būdingas panašus galimas šalutinis poveikis: nuovargis, skausmas bei patinimas injekcijos vietoje, galvos, raumenų ir sąnarių skausmai, šaltkrėtis, karščiavimas. 

"Nors šalutinis poveikis po vakcinacijos yra tikėtinas ir gali pasireikšti, tačiau tikrai nebūtinai. Kai kada šalutinis poveikis juntamas po vienos vakcinos dozės, o kartais — po dviejų. Jungtinės Karalystės, atlikusios vakcinaciją milijonams piliečių, visuomenės sveikatos agentūra skelbia, kad šalutinis poveikis dažniau pasireškia po antros iRNR vakcinų — "Pfizer-BioNTech" ir "Moderna" dozės, o po "AstraZeneca" vakcinos galimas šalutinis poveikis intensyviau pasireiškia jau po pirmos dozės", — sako gydytojas.

Ir atvirkščiai — po pirmos "Pfizer-BioNTech" ir "Moderna" vakcinos dozės šalutinis poveikis pasitaiko rečiau, o po antros "AstraZeneca" vakcinos dozės — reakcijos būna retos.

Skirtingos vakcinos — skirtingi šalutiniai poveikiai?

Klinikinių tyrimų metu nustatyta, kad skausmas injekcijos vietoje pasireikšdavo daugiau nei 80 proc. žmonių po "Pfizer-BioNTech" ir "AstraZeneca" vakcinų, o po "Moderna" vakcinos — 92 proc. paskiepytų žmonių.

Nuovargį jausdavo daugiau nei 60 proc. asmenų, paskiepytų "Pfizer-BioNTech" ir "AstraZeneca" vakcinomis ir 70 proc. žmonių po "Moderna" vakcinos.

Daugiau nei 50 proc. žmonių jautė galvos ar raumenų skausmą po "Pfizer-BioNTech" ir "AstraZeneca" vakcinos, o po "Moderna" vakcinos — 64,7 proc.

Po vakcinacijos taip pat gali pasireikšti alerginės reakcijos, tačiau dažniausiai tiems žmonėms, kurie ir anksčiau buvo patyrę sunkių alerginių reakcijų. Alerginės reakcijos atsiradimą rekomenduojama stebėti maždaug 15–30 minučių po vakcinacijos proceso.

Kaip palengvinti šalutinį vakcinos poveikį

Anot Kulikausko, palengvinti šalutinį poveikį gali padėti pakankamas skysčių vartojimas, laisvesni drabužiai, vėsūs kompresai injekcijos vietoje. 

Nuskausminamųjų arba vaistų, mažinančių temperatūrą, vartoti prieš vakcinaciją nerekomenduojama, nes jie gali sutrikdyti organizmo gebėjimą sukurti imuninį atsaką prieš ligos sukėlėjus. Tačiau, jeigu po vakcinacijos kūno temperatūra pakyla virš 38.5 °C, nuskausminamųjų išgerti galima. 

Visos nepageidaujamos reakcijos gali praeiti per keletą valandų, o sveikata pagerėja per kelias dienas po vakcinacijos. 

"Tik nesijaudinkite: jei nejaučiate šalutinio poveikio, tai dar nereiškia, kad vakcina nėra efektyvi. Nereikėtų galvoti, kad jeigu po vakcinacijos nepakilo temperatūra, tai vakcina neveiksminga. Taip nėra, tiesiog kiekvieno žmogaus organizmas yra unikalus, ir, jeigu kaimynei temperatūra po vakcinacijos pakilo, tai nereiškia, kad temperatūra pakils ir jums", — sako gydytojas Kulikauskas.

Kodėl pasireiškia šalutinis poveikis? 

Anot gydytojo, šalutinis poveikis yra natūrali organizmo reakcija. 

"Vakcinos esmė — supažindinti imuninę sistemą su patogenais, kad pasigamintų ne tik antikūnai, bet ir susidarytų imuninės atminties ląstelės. Šalutinis poveikis yra ženklas, kad imuninė sistema reaguoja į vakciną. Su vakcina suleidžiama "instrukcija" pagal kurią žmogus pats pagamina viruso dalelę. Tuomet imuninė sistema ją atpažįsta kaip svetimą ir greitai neutralizuoja. Duodamas nurodymas pradėti gaminti antikūnus, kurie lengvai gali įveikti virusą, neleidžia jam „įsisiautėti“ ir apsaugo ateityje. Todėl pasiskiepijus išvengiama ligos arba sergama silpnesne ligos forma", — sako gydytojas.

Jis pažymi, kad visos pasaulyje naudojamos vakcinos gali sukelti šalutinių reiškinių ir jie visi būna panašūs. 

Kada susiformuoja imunitetas?

Po dviejų "Pfizer-BioNTech" vakcinos dozių, darant 21 dienos pertrauką, jos efektyvumas siekia 95 proc. "Moderna" vakcinos efektyvumas po dviejų dozių, darant 28 dienų pertrauką, siekia 94 proc. 

"AstraZeneca" vakcinos jau po vienos dozės efektyvumas siekia 70 proc. Po antros šios vakcinos dozės, darant 12 savaičių pertrauką, vakcina, praėjus 7 ir daugiau dienų, 94 proc. apsaugo nuo užsikrėtimo ir simptominės ligos formų, 92 proc. – nuo sunkių ligos formų ir 87 proc. — nuo hospitalizacijos.

Tegai:
vakcinacija, vakcina, COVID-19
Temos:
Vakcinacija nuo COVID-19 Lietuvoje ir pasaulyje: iššūkiai ir pažanga (370)
Dar šia tema
Lietuvą pasiekė dvyliktoji "BioNTech & Pfizer" vakcinų nuo COVID-19 siunta
"Sputnik V" kūrėjai pareikalavo EVA atsiprašyti už žodžius apie vakciną
"Bloomberg" pranašauja, kad ES praras 100 milijardų eurų dėl "vangaus" vakcinacijos tempo
Panevėžyje duris atvėrė vakcinavimo centras
Du Japonijos gyventojai patirė anafilaksinį šoką po vakcinos "Pfizer"
Pinigai, archyvinė nuotrauka

Sukčiavimu įtariama asmenų grupė gavo 2 mln. eurų paramą nukentėjusiems nuo COVID-19

(atnaujinta 10:14 2021.04.19)
Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktos 25 kratos įtariamųjų darbo vietose, gyvenamosiose patalpose bei automobiliuose Vilniaus mieste ir rajone, Kauno rajone, kitose su tyrimu susijusiose vietose

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. 7 asmenys įtariami apgaule gavę per 2 mln. eurų paskolų iš Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano lėšų, rašo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

Jiems pareikšti įtarimai dėl kreditinio sukčiavimo ir dokumentų klastojimo. 

Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal informaciją, gautą FNTT vykdant sukčiavimo prevencijos bei pinigų plovimo prevencijos veiksmus. Analizės metu gauta duomenų, kad 5 įmonės paskolas galėjo gauti suklastojusios dokumentus.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, 7 tarpusavyje susiję asmenys, tiesiogiai ir netiesiogiai valdę keletą įmonių, siekė pasinaudoti valstybės parama nuo COVID-19 pandemijos sukeltų ekonominių pasekmių nukentėjusiam verslui. Įtariamieji galimai susitarė tarpusavyje ir, siekdami atitikti keliamus reikalavimus paskoloms gauti, įtariama, imitavo sandorius tarp pačių valdomų įmonių, išrašė fiktyvias, galimai ankstesnių datų PVM sąskaitas faktūras ir visus reikiamus dokumentus pateikė verslo finansavimo priemones įgyvendinančiai ir administruojančiai bendrovei, skirstančiai valstybės paramą.

Kaip įtariama, pavykus suklaidinti verslo paramos įmonę, dokumentai buvo priimti ir sudarytos paskolų sutartys. Pagal Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano 3 ir 4 priemones paskolos buvo suteiktos penkioms įtariamųjų valdomoms įmonėms.

FNTT pareigūnai nustatė, kad per 2020 metų balandžio – liepos mėnesius asmenų grupė savo valdomų įmonių vardu iš valstybės gavo per 2 mln. eurų paskolų. Suteiktų paskolų mažiausia suma siekė beveik 60 tūkst. eurų, didžiausia išduota paskola — 0,5 mln. eurų.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktos 25 kratos įtariamųjų darbo vietose, gyvenamosiose patalpose bei automobiliuose Vilniaus mieste ir rajone, Kauno rajone, kitose su tyrimu susijusiose vietose. Kratose FNTT pareigūnai paėmė tyrimui reikalingų dokumentų.

Nusikalstamų veiklų padarymu įtariami 7 asmenys. Įtarimų taip pat sulauks 5 juridinių asmenų atstovai. Tiek fizinių, tiek juridinių asmenų turtui buvo pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, turto vertė siekia daugiau nei 4 mln. eurų.

Griežčiausia bausmė už kreditinį sukčiavimą, kai apgaule buvo gautas kreditas, paskola ar tikslinė parama — laisvės atėmimas iki trejų metų. Teismas už dokumentų klastojimą gali skirti griežčiausią bausmę — laisvės atėmimą iki trejų metų.

Tegai:
parama, sukčiavimas, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT)
Dar šia tema
Lietuvoje teismui perduota byla dėl farmacijos įmonės sukčiavimo
Sukčiai iš gyventojų ir verslo pernai išviliojo daugiau kaip 1,8 mln. eurų
Keisti radiniai: Lietuvos policija atliko kratą įtartiname automobilių salone
COVID-19 testas, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje per parą nustatyti 592 nauji koronaviruso atvejai, mirė 10 žmonių

(atnaujinta 09:41 2021.04.19)
Statistikos departamento duomenimis, pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 501,1 atvejo

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Per pastarąją parą Lietuvoje nustatyti 592 nauji koronaviruso atvejai, praneša Statistikos departamentas.

Iš viso per visą pandemijos laikotarpį buvusių/esamų atvejų skaičius Lietuvoje yra 234 232, 211 503 žmonių pasveiko.

Bendras saviizoliacijoje esančių asmenų skaičius yra 69 336.

Per pastarąją parą užfiksuota 10 mirčių nuo COVID-19. Mirusiųjų amžius buvo nuo 20 iki 109 metų. Bendras mirčių nuo COVID-19 skaičius šalyje siekia 3 770.

Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 501,1 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,2 procento. Šie du rodikliai svarbūs priimant sprendimus dėl karantino laisvinimo scenarijų Lietuvoje.

Per praėjusią parą pirma skiepo doze vakcinuoti 84 žmonės, antra skiepo doze — 1. Iš viso 209 600 žmonės šalyje vakcinuoti dviem skiepo dozėmis. Dar 354 124 šiuo metu laukia antros skiepo dozės. Iš viso panaudotos 773 324 vakcinos.

Ketvirtadienį Vyriausybė pratęsė karantiną iki gegužės 31 dienos. Kartu ministrų kabinetas nutarė sušvelninti karantino režimą, numatydamas bendravimo išimtis imunitetą nuo COVID-19 turintiems asmenims.

Tegai:
koronavirusas, Lietuva
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Italijoje įvardyta turizmo sezono atidarymo data
Aistra aplink vakcinos pasus. Ar Rusija sugebės likti nuošalyje?
Lietuvoje per parą nustatyti 726 nauji koronaviruso atvejai, mirė 6 žmonės

Paskelbtas S-400 paleidimo prieš sąlyginį priešą vaizdo įrašas

(atnaujinta 10:51 2021.04.19)
Mokymai vyko ant Samano taikinių, kurie imitavo ore esančius objektus skirtinguose diapazonuose ir aukščiuose

Rusijos gynybos ministerija vaizdo įraše parodė sunaikinto priešo oro taikinių sunaikinimą naudojant priešlėktuvinių raketų sistemą S-400.

Šią savaitę Pietų karinės apygardos oro gynybos sistemos skaičiavimai dalyvavo pratybose specializuotame Telembos poligone Buriatijoje.

Kariškiai vykdė kovinius paleidimus prie Samano taikinių. Jie imitavo oro objektus dideliu ir mažu nuotoliu bei įvairiame aukštyje.

S-400 yra ilgo ir vidutinio nuotolio priešlėktuvinių raketų sistema. Jis buvo pradėtas eksploatuoti 2007 metų pavasarį ir gali sunaikinti, be kita ko, hipergarsinius atakos ginklus. S-400 vaidina vieną pagrindinių vaidmenų naujoje Rusijos ginkluotųjų pajėgų koncepcijoje ir Rusijos Federacijos gynyboje galimo priešo išpuolio atveju.

Aptikimo nuotolis yra iki 600 kilometrų, oro gynybos sistema pajėgi pataikyti į aerodinaminius taikinius iki 400 nuotolio ir taktinius balistinius taikinius — iki 60 kilometrų.

Rusijos Triumf
© Sputnik
Rusijos "Triumf"
Tegai:
zenitinių raketų sistema S-400 "Triumf", video