Vilnius, archyvinė nuotrauka

Beveik pusė Lietuvos gyventojų nežino, kaip elgtis įvykus avarijai Astravo AE

(atnaujinta 17:18 2021.03.09)
Mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų nurodo, kad būtų pasirengę išgyventi 72 valandas ir turėtų būtiniausių maisto ir vandens atsargų savo namuose

VILNIUS, kovo 9 — Sputnik. Maždaug pusė Lietuvos gyventojų nežino, kaip reikėtų elgtis įvykus branduolinei avarijai, rodo Vidaus reikalų ministerijos užsakymu pernai metų pabaigoje atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa apie viešojo saugumo situaciją.

Tyrimo duomenimis, mažiau nei pusė gyventojų (38 proc. apklaustųjų) nurodo, kad jie žinotų, kaip reikėtų elgtis įvykus branduolinei avarijai Baltarusijos Astravo atominėje elektrinėje. 

Dažniau apie tai, kaip elgtis, žinotų vidutinio amžiaus (30–49 m.), aukštesnio išsilavinimo, gaunantys didesnes nei vidutines pajamas bei didmiesčių gyventojai.

Beveik pusė gyventojų (44 proc. apklaustųjų) nurodo, kad jie būtų pasirengę išgyventi 72 valandas, turėtų būtiniausių maisto ir vandens atsargų. Kita pusė apklaustųjų teigia, kad nebūtų pasirengę artimiausias tris paras išgyventi namuose. 

"Net 8 iš 10 žmonių nežino, ką reikėtų daryti įvykus avarijai Astravo AE, neturi sukaupę būtinųjų atsargų", — rodo tyrimas.

Kaip pažymėjo vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas, dažniausiai pažeidžiamiausia žmonių grupė, kurią sunkiausiai pasiekia informacija, — vieniši vyresnio amžiaus žmonės.

"Problema ta, kad daugelis jų nesinaudoja šiuolaikinėmis ryšio ir informacijos priemonėmis (internetu, socialiniais tinklais), ne visi turi ar moka naudotis išmaniaisiais telefonais. Geriausias būdas šviesti vyresnio amžiaus žmones — per televiziją ir radiją (jį dažniausiai klauso), taip pat pasitelkus į pagalbą seniūnus, seniūnaičius ir aktyvius vietos bendruomenės narius", — teigia Dmitrijevas.

Tuo tarpu vis daugiau žmonių sužino apie gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą (GPIS) ir gauna per ją pranešimus į išmaniuosius telefonus.

"Apie gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą girdėjo daugelis žmonių — palyginti su 2016 metais, šis rodiklis išaugo nuo 50 iki 82 proc., t. y. 32 procentiniais punktais. Taigi tai gana didelis ir geras pokytis", — sako vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas.

2020 metais perspėjamuosius pranešimus į mobiliuosius telefonus yra gavę 67 proc. apklaustųjų; palyginti su 2016 metais, šis rodiklis išaugo net 47 procentiniais punktais.

"Palyginti su 2019 metais, 10 proc. išaugo skaičius žmonių, nurodančių, kad jų telefone, vos jį įsigijus, yra nustatyta gyventojų perspėjimo sistema, — nuo 39 iki 49 proc. Taip pat 18 proc. respondentų nurodo, kad šią funkciją nusistato patys. Vadinasi, vis daugiau žmonių sąmoningai pasirenka telefono funkciją, kad gautų perspėjimo žinutes", — teigia viceministras.

Reprezentatyvią gyventojų apklausą Vidaus reikalų ministerijos iniciatyva 2020 metų rugpjūčio–spalio mėnesiais atliko įmonė "Baltijos tyrimai". Visose šalies savivaldybėse, asmeniškai apklausus respondentus jų namuose, sužinota 3 223 žmonių nuomonė.

Tegai:
Lietuva, avarija, Astravas, Astravo AE
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (536)
Dar šia tema
VSD: Baltarusija siekia realizuoti AE pagamintą elektrą Baltijos šalyse nepaisant ribojimų
Nausėda su EK pirmininkės pavaduotoju aptarė Astravo AE klausimą
Lietuva ir Ukraina įkurs bendrą darbo grupę Astravo AE klausimams
Šimonytė susitiko su Estijos prezidente: aptarė pandemiją, vakcinaciją ir Astravo AE
Data

Kokia šiandien diena: balandžio 11-osios šventės

(atnaujinta 15:11 2021.04.10)
Balandžio 11 yra 101-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 264 dienos

Šiandien Saulė teka: 06:32 val., leidžiasi: 20:10 val., dienos ilgumas: 13.38 val.

Vardadienį švenčia Eigmantas, Eigminas, Vykintas, Leonas.

Šią dieną 1764 metais Rusija ir Prūsija pasirašė Peterburgo sutartį, davusią pradžią būsimiems Abiejų Tautų Respublikos padalijimams;

1990 – prisiekė pirmoji po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos Vyriausybė;

2006 – iš Seimo pirmininko pareigų slaptu balsavimu pašalintas Artūras Paulauskas.

1954 metais gimė Valentinas Masalskis, vienas garsiausių Lietuvos teatro ir kino aktorių, nuo 1992 m. – ir režisierių. Aktorius 1996 metais apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija.

1814 – Napoleonas Bonapartas ištremiamas į Elbos salą;

1984 – Tarybų Sąjungos vadovu tapo Konstantinas Černenka;

1984 – gimė pirmasis pasaulyje kūdikis, pradėtas iš užšaldyto embriono.

1755 gimė Džeimsas Parkinsonas (James Parkinson), britų gydytojas, aprašęs Parkinsono ligą;

1949 gimė Lee Sheriden, grupės Brotherhood of Man narys;
1971 gimė Oliver Riedel, vokiečių grupės Rammstein bosistas.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai
Automobilis

Draudikai papasakojo apie automobilių apgadinimą plovyklose ir autoservisuose

(atnaujinta 13:10 2021.04.10)
Kai automobilis apgadinamas dėl plovyklos ar serviso kaltės, šios įstaigos turi atlyginti ir visą žalą, ir jos administravimo kaštus

VILNIUS, balandžio 10 — Sputnik. Plovyklose ir autoservisuose automobilių apgadinimą lemia ir techniniai gedimai, ir žmogiškos klaidos, o jų žalos gali siekti ir keliolika tūkstančių eurų. Apie tai rašo "BTA" draudimo bendrovė.

"Žalos paprastai siekia nuo kelių šimtų iki poros tūkstančių eurų, tačiau yra ir didesnių, pavyzdžiui, esame turėję atvejį, kai dėl nekokybiško remonto sugedus automobiliui asmuo pareiškė servisui pretenziją dėl 43 tūkst. eurų. Šią sumą išmokėjo draudimo bendrovė, nes servisas buvo apsidraudęs bendruoju civilinės atsakomybės draudimu (BCAD)", — sakė BTA draudimo bendrovės bendrosios civilinės atsakomybės draudimo produkto vadovas Eugenijus Bulavas. 

Daugiausia — subraižymų ir apdaužymų

Pasak draudimo eksperto, automobilių apgadinimo aplinkybės būna įvairios. Servisuose keliant automobilius, lūžta keltuvai, netyčia sudaužomi žibintai, suplėšomas salonas, apgadinama išorės apdaila, montuojant signalizaciją įvyksta trumpasis jungimasis ir sudega valdymo blokas, automobilis apgadinamas bandomųjų važiavimų metu, įvarant jį į servisą ar iš jo. Tokie atvejai nėra dažni, greičiau jau — retai pasitaikantys, tačiau jų neišvengiama. 

Mergina klausosi muzikos per ausines
© Sputnik / Константин Михальчевский

Dėl nekokybiškai atlikto remonto ypač dažnai pakartotinai sugenda automobilių greičio dėžės ar varikliai. Tai kartais lemia netinkamai pritvirtintos detalės, netyčinės mechanikų klaidos, nepakankamas sistemos patikrinimas prieš atiduodant automobilį klientui. Bulavas sako, kadangi varikliai yra kone brangiausia automobilio dalis, tai ir žalos tokiais atvejais siekia nuo 5 iki 43 tūkst. eurų.

Plovyklose kyla rizika, kad įtrūks ar suduš stiklai, bus išlaužti valstybinio numerio rėmeliai, nulaužti valytuvai, veidrodėliai, apibraižytas ar apdaužytas kapotas, durelės, sparnai. Automobiliai apgadinami ir dėl netvarkingai ar ne vietoje padėtos įrangos: vienu atveju į šepetį įsisukusi plovimo žarna subraižė ir apdaužė visą automobilį, kitu atveju transporto priemonę apgadino krisdamos ne vietoje pastatytos kopėtėlės. 

"Pasitaiko, kad darbuotojai išvarinėja automobilį iš plovimo vietos ir parkuodamiesi kur nors atsitrenkia. Taip pat nepalaukiama, kol pilnai pasikels plovyklos vartai — darbuotojui bandant išvažiuoti pro ne iki galo atsidariusius vartus buvo sudaužytas kliento automobilio galinis stiklas ir bagažinės dangtis, o plovyklai tai kainavo 2,6 tūkst. eurų", — pasakoja Bulavas.

Svarbu išsiaiškinti, kas iš tiesų kaltas

Kai automobilis apgadinamas dėl plovyklos ar serviso kaltės, šios įstaigos turi atlyginti ir visą žalą, ir jos administravimo kaštus. Draudimas tuo pasirūpina tada, jei įmonė yra apsidraudusi bendruoju civilinės atsakomybės draudimu. 

"Atsakomybė už apgadintus automobilius servisams ir plovykloms tenka tada, kai tai padaro jų darbuotojai, techninė įranga, kai pripažįstama nekokybiškai atlikta remonto ar kita paslauga. Pavyzdžiui, į šepetį įsisukusiam nuo kažkokio automobilio nuplėštam valytuvui apgadinus kitą transporto priemonę, atsakyti ir atlyginti žalą turi plovykla. O štai atvejai, kurie gana dažnai pasitaiko tunelinėse plovyklose, kai dėl vairuotojų užtraukto rankinio stabdžio automobilis laiku neišrieda iš plovyklos ir į jį atsitrenkia kiti, yra jau to automobilio vairuotojo atsakomybė", — aiškina Bulavas.

Automobiliai
© Sputnik / Владислав Адамовский

Pasitaiko atvejų, kai automobiliai yra subraižyti ar kitaip apgadinti seniau, tačiau jų savininkai ima kaltinti plovyklą ar autoservisą ir reikalauja padengti žalą. Todėl darbuotojams rekomenduojama prieš paslaugos suteikimą, jei tik yra galimybė, atidžiai apžiūrėti automobilį ir fiksuoti visus defektus, sužymint juos akte ir pasirašant kartu su automobilio savininku. 

"Pretenzijų dėl automobilio subraižymo dažniau sulaukia plovyklos, kuomet jų vairuotojai po plovimo pastebi įbrėžimus ir reikalauja atlyginti žalą. Tokiais atvejais pirmiausia reikia fiksuoti įvykį bei nustatyti priežastinį ryšį tarp padarytos žalos ir veiksmų. Atkreiptinas dėmesys, jog ryšį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, o tai galima padaryti nufotografuojant pažeidimus ir kviečiant atsakingas tarnybas, pavyzdžiui, policiją. Esame turėję atvejį, kai plovyklos klientas tikino, jog žala automobiliui buvo padaryta dėl plovyklos šepečio, tačiau pasinaudojus nepriklausomų ekspertų pagalba buvo išsiaiškinta, kad kaltas visai ne šepetys ir ne plovykla", — sakė draudikas. 

Jo teigimu, plovyklos paprastai neturi reikiamų žinių atsekti galimas sukčiavimo schemas, o draudimo bendrovės su tuo susiduria dažnai, tad yra sukaupusios nemenką patirtį ir gali tinkamai pasirūpinti administravimo procesu, nepriklausomų ekspertų išaiškinimais, kitomis procedūromis. Šiais kaštais taip pat pasirūpina draudimo bendrovė, tad įmonėms tuo rūpintis nebereikia. 

Tegai:
žala, automobilis, autoservisas, draudikai
Amazon įkūrėjas Džefas Bezosas

"Forbes" paskelbė turtingiausių žmonių planetoje reitingą

(atnaujinta 18:28 2021.04.10)
Iš viso šiais metais "Forbes" reitinge yra 2 755 milijardieriai —- 660 žmonių daugiau nei 2020 metais

VILNIUS, balandžio 11 — Sputnik. Elonas Muskas, kuriam priklauso akcijų paketai bendrovėse "SpaceX" ir "Tesla", pakilo į antrąją vietą kasmetiniame "Forbes" turtingiausių žmonių pasaulyje reitinge su 151 milijardo dolerių turtu, per metus padidinęs savo turtą šešis kartus, rodo reitingo duomenys.

Tai yra 126,4 milijardo dolerių daugiau nei prieš metus, kai jis buvo 31 vietoje, o turtas siekė 24,6 milijardo dolerių. Pagrindinė priežastis, kaip nurodo "Forbes", tai "Tesla" akcijų kotiruočių augimas aštuonis kartus nuo praėjusių metų reitingo paskelbimo.

Tuo pačiu metu "Amazon" įkūrėjas Džefas Bezosas išlieka reitingo lyderiu ketvirtus metus iš eilės. Jo turtas išaugo 64 milijardais dolerių iki 177 milijardų dolerių, sakoma žurnalo 35-ajame kasmetiniame turtingiausių žmonių pasaulноу reitinge.

Trečią vietą reitinge užėmė grupės "Louis Vuitton Moët Hennessy" prezidentas Bernaras Arno su 150 milijardų dolerių turtu. Žurnalas pažymi, kad per metus jo turtas beveik padvigubėjo.

Ketvirtoje vietoje yra "Microsoft" įkūrėjas Bilas Geitsas, jo turtas išaugo 26 mlrd. dolerių per metus iki 124 mlrd.

Penktoje vietoje yra "Facebook" vadovas Markas Zukerbergas — jo turtas vertinamas 97 mlrd. dolerių, tai yra 42,3 mlrd. daugiau nei prieš metus.

Iš viso šiais metais "Forbes" reitinge yra 2 755 milijardieriai —- 660 žmonių daugiau nei 2020 metais. Jų bendras turtas pasiekė rekordinius 13,08 trln. dolerių, tai yra 5,08 trln. daugiau nei pernai. Sąraše yra daugiau nei 100 dalyvių iš Rusijos. Naujokų reitinge yra 493. Iš sąrašo iškrito 84 žmonės, iš jų 23 — dėl mirties.

Tegai:
Forbes
Dar šia tema
"Forbes" paskelbė 50 naujų milijardierių sveikatos apsaugos srityje
"Forbes" pasakojo, kaip 2020 metais išaugo turtingiausių pasaulio žmonių turtas
"Forbes": JAV turi ruoštis blogiausiam karui su Rusija