Elektros perdavimo tinklai, archyvinė nuotrauka

Pirmą kovo savaitę elektra Lietuvoje brango 15%

(atnaujinta 21:57 2021.03.09)
Per savaitę visos trys Baltijos šalys kartu pagamino 53 procentus joms reikalingos elektros energijos

VILNIUS, kovo 9 — Sputnik. Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina kilo visose Baltijos šalyse, praneša elektros tiekimo bendrovė "Elektrum Lietuva".

Palyginti su paskutine vasario savaite, Lietuvoje ji padidėjo 15 proc. ir pasiekė 48,41 Eur/MWh ribą. Latvijoje ir Estijoje elektros kaina buvo 11 proc. didesnė ir siekė 46,72 Eur/MWh. Tuo tarpu "NordPool" biržoje elektros energijos kaina per savaitę paaugo 2 proc. iki 33,86 Eur/MWh.

Pasak "Elektrum Lietuva" Verslo klientų skyriaus vadovo Artūro Zatulino, didžiausią įtaką elektros energijos kainoms darė orai.

"Jiems praėjusią savaitę atvėsus, išaugo elektros vartojimas Šiaurės šalyse. Tuo tarpu vėjo energijos gamyba išliko tame pačiame lygyje kaip ir praėjusią savaitę. Baltijos šalių kainoms įtakos turėjo ir 15 proc. išaugęs elektros energijos srautas iš Suomijos bei 8 proc. išaugęs srautas iš Rusijos, tačiau fiksuoti 31 proc. mažesni srautai iš Švedijos (SE4). Palyginti su praėjusia savaite, elektros energijos suvartojimas Šiaurės regione padidėjo iki 9 198 GWh, gamybos apimtys taip pat išaugo iki 9 538 GWh", — sakė Zatulinas.

Kovo 1–7 dienomis elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse išliko toks pats kaip ir ankstesnę savaitę — 561 GWh. Lietuvoje elektros energijos suvartojimas nekito ir, kaip ankstesnę savaitę, siekė 243 GWh. Estijoje šis rodiklis, palyginti su praėjusia savaite, krito 1 proc. iki 173 GWh, Latvijoje taip pat fiksuotas 1 proc. sumažėjimas iki 145 GWh.

Palyginti su praėjusios savaitės rodikliais, energijos gamybos apimtys Baltijos šalyse taip pat išliko tokios pačios ir siekė 299 GWh. Lietuvoje energijos gamyba sumažėjo 3 proc. iki 72 GWh. Latvijoje šis rodiklis išaugo 29 proc. iki 153 GWh, o Estijoje energijos gamyba sumažėjo 31 proc. iki 74 GWh.

Per savaitę visos trys Baltijos šalys kartu pagamino 53 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 30 proc. šaliai reikalingos elektros energijos, Estijoje — 43 proc., Latvijoje — net 106 proc. šaliai reikalingos elektros.

Tegai:
Baltijos šalys, Lietuva, elektra
Dar šia tema
Pavasaris neskuba: sinoptikai žada sniegą, pūgas ir šlapdribą
Protesto akcijos Baltarusijoje

Atvykti į šalį dėl humanitarinių priežasčių leista 805 Baltarusijos piliečiams

(atnaujinta 11:08 2021.04.19)
Pabrėžiama, kad iš jų 376 Baltarusijos pilietis jau yra Lietuvoje, o prieglobsčio pasiprašė 133 asmenys

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Vidaus reikalų ministro įsakymu yra išduoti 805 leidimai Baltarusijos piliečiams atvykti į Lietuvos Respubliką ypatingais humanitariniais tikslais, teigiama ministerijos pranešime.

Pabrėžiama, jog iš jų  — 376 Baltarusijos piliečiai jau yra Lietuvoje, o prieglobsčio pasiprašė 133 asmenys.

Pažymima, kad toks vidaus reikalų ministro leidimas išduodamas gavus Užsienio reikalų ministerijos motyvuotą siūlymą dėl užsieniečio atvykimo į Lietuvą dėl ypatingų humanitarinių priežasčių. Tokie leidimai išduodami nukentėjusiems nuo režimo ir represijų ar persekiojamiems Baltarusijos piliečiams, aktyviems opozicijos atstovams.

Lietuva nuo rugpjūčio 11 d. taiko išimtį ir išduoda leidimus atvykti humanitariniais pagrindais piliečiams iš Baltarusijos. Jiems yra privaloma karantininė izoliacija.

Tegai:
humanitarinė pagalba, Baltarusija, Vidaus reikalų ministerija (VRM), Lietuva
Temos:
Situacija Baltarusijoje po prezidento rinkimų
Dar šia tema
VRM: vis mažiau atvykstančiųjų iš Lenkijos neturėjo QR kodų
Nuo gegužės parduoti ir registruoti automobilį bus galima tik turint specialų kodą
FSB atskleidė Baltarusijoje planuojamo perversmo detales
Pinigai, archyvinė nuotrauka

Sukčiavimu įtariama asmenų grupė gavo 2 mln. eurų paramą nukentėjusiems nuo COVID-19

(atnaujinta 10:14 2021.04.19)
Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktos 25 kratos įtariamųjų darbo vietose, gyvenamosiose patalpose bei automobiliuose Vilniaus mieste ir rajone, Kauno rajone, kitose su tyrimu susijusiose vietose

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. 7 asmenys įtariami apgaule gavę per 2 mln. eurų paskolų iš Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano lėšų, rašo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

Jiems pareikšti įtarimai dėl kreditinio sukčiavimo ir dokumentų klastojimo. 

Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal informaciją, gautą FNTT vykdant sukčiavimo prevencijos bei pinigų plovimo prevencijos veiksmus. Analizės metu gauta duomenų, kad 5 įmonės paskolas galėjo gauti suklastojusios dokumentus.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, 7 tarpusavyje susiję asmenys, tiesiogiai ir netiesiogiai valdę keletą įmonių, siekė pasinaudoti valstybės parama nuo COVID-19 pandemijos sukeltų ekonominių pasekmių nukentėjusiam verslui. Įtariamieji galimai susitarė tarpusavyje ir, siekdami atitikti keliamus reikalavimus paskoloms gauti, įtariama, imitavo sandorius tarp pačių valdomų įmonių, išrašė fiktyvias, galimai ankstesnių datų PVM sąskaitas faktūras ir visus reikiamus dokumentus pateikė verslo finansavimo priemones įgyvendinančiai ir administruojančiai bendrovei, skirstančiai valstybės paramą.

Kaip įtariama, pavykus suklaidinti verslo paramos įmonę, dokumentai buvo priimti ir sudarytos paskolų sutartys. Pagal Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano 3 ir 4 priemones paskolos buvo suteiktos penkioms įtariamųjų valdomoms įmonėms.

FNTT pareigūnai nustatė, kad per 2020 metų balandžio – liepos mėnesius asmenų grupė savo valdomų įmonių vardu iš valstybės gavo per 2 mln. eurų paskolų. Suteiktų paskolų mažiausia suma siekė beveik 60 tūkst. eurų, didžiausia išduota paskola — 0,5 mln. eurų.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktos 25 kratos įtariamųjų darbo vietose, gyvenamosiose patalpose bei automobiliuose Vilniaus mieste ir rajone, Kauno rajone, kitose su tyrimu susijusiose vietose. Kratose FNTT pareigūnai paėmė tyrimui reikalingų dokumentų.

Nusikalstamų veiklų padarymu įtariami 7 asmenys. Įtarimų taip pat sulauks 5 juridinių asmenų atstovai. Tiek fizinių, tiek juridinių asmenų turtui buvo pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, turto vertė siekia daugiau nei 4 mln. eurų.

Griežčiausia bausmė už kreditinį sukčiavimą, kai apgaule buvo gautas kreditas, paskola ar tikslinė parama — laisvės atėmimas iki trejų metų. Teismas už dokumentų klastojimą gali skirti griežčiausią bausmę — laisvės atėmimą iki trejų metų.

Tegai:
parama, sukčiavimas, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT)
Dar šia tema
Lietuvoje teismui perduota byla dėl farmacijos įmonės sukčiavimo
Sukčiai iš gyventojų ir verslo pernai išviliojo daugiau kaip 1,8 mln. eurų
Keisti radiniai: Lietuvos policija atliko kratą įtartiname automobilių salone