Greitosios pagalbos mašina

Panevėžyje moteris mirė po vakcinacijos preparatu "Pfizer"

(atnaujinta 10:27 2021.03.10)
Greitosios medicinos pagalbos medikai kol kas nesieja mirties su skiepu, pažymėdami, kad pagyvenusi moteris turėjo sveikatos problemų

VILNIUS, kovo 10 — Sputnik. Panevėžyje, netoli naujojo vakcinacijos centro, gydytojai bandė gaivinti pagyvenusią moterį, kurios savijauta pablogėjo po skiepo nuo COVID-19, praneša RIA Novosti su nuoroda į Lietuvos žiniasklaidą.

1941 metais gimusi moteris neišgyveno. Tačiau gydytojai visgi nesieja jos mirties tiesiogiai su skiepu. Taip pat pranešama, kad moteris turėjo širdies stimuliatorių.

Pasak Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties direktorės Rūtos Ramoškienės, moteris buvo paskiepyta vakcina "Pfizer-BioNTech" ir po vakcinacijos pasėdėjo 15 minučių. Netrukus ji savanoriams paaiškino, kad trūksta oro. Ją savanoriai palydėjo į lauką pakvėpuoti grynu oru. Moteris lauke sukniubo. Skubiai buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, tačiau moters atgaivinti nepavyko — ji mirė.

Pasak Ramoškienės, moteris turėjo streso ir sveikatos problemų, o nuo vakcinos tokio staigaus poveikio negalėjo būti.

Vasarį Lietuvoje taip pat įvyko atvejis, kai vyras mirė iškart po vakcinacijos. Jis buvo pagyvenęs ir sirgo širdies bei kraujotakos problemomis.

Taip pat Lietuvoje ne kartą buvo užfiksuoti šalutiniai poveikiai, kuriuos sukelia vakcinų įvedimas. Šiuo metu kovai su pasauline pandemija naudojamos trys Europos vaistų agentūros (EVA) patvirtintos vakcinos: "AstraZeneca", "Pfizer ir BioNTech", "Moderna".

Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, po pirmosios "Pfizer ir BioNTech" bei "Modernos" dozės šalutinis poveikis pasireiškia rečiau, o naudojant "AstraZeneca" reakcijos pasireiškia rečiau po antros dozės.

Respublikoje karantinas pratęstas iki kovo pabaigos, judėjimo tarp savivaldybių apribojimai lieka iki kovo 15 dienos.

Vyriausybė nusprendė pritarti karantino priemonių sušvelninimui. Šalyje atsivers kai kurios kultūrinės erdvės, bus atnaujinti vairavimo egzaminai, o kai kuriais atvejais bus leidžiami dviejų namų ūkių kontaktai.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje nustatyta daugiau kaip 202 tūkstančiai koronaviruso atvejų, mirė daugiau kaip 3,3 tūkstančio žmonių. Visiškai paskiepyti daugiau nei 86,8 tūkstančiai respublikos gyventojų.

Tegai:
mirtis, vakcinacija, koronavirusas, Lietuva, Panevėžys
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje (1951)
Vilnius

Registrų centras: balandį ir toliau augo NT sandorių skaičius

(atnaujinta 17:58 2021.05.11)
Per pirmus keturis šių metų mėnesius Lietuvoje iš viso įregistruota 48,2 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Praėjusį mėnesį nekilnojamojo turto (NT) sandorių skaičius toliau augo, aktyvūs išliko butų, gyvenamųjų namų ir žemės sklypų pirkėjai. Apie tai pranešė Registrų centro spaudos tarnyba.

Per pirmus keturis šių metų mėnesius Lietuvoje iš viso įregistruota 48,2 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių. Tai yra 38 proc. daugiau nei 2020 metų sausį-balandį, kai įregistruota 34,8 tūkst. NT sandorių (2019 m. sausį-balandį 38,1 tūkst.). Vien tik per balandžio mėnesį įregistruota 14,7 tūkst. NT sandorių — beveik dukart daugiau nei praėjusių metų balandį (7,4 tūkst.) ir 11 proc. daugiau nei šių metų kovą (13,2 tūkst.).

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Šiemet visoje šalyje įregistruota 12,1 tūkst. butų pardavimų — 20 proc. daugiau nei 2020 metų sausio-balandžio mėnesiais, kai įregistruota 10,1 tūkst. (2019 m. sausį-balandį 11,1 tūkst.), o vien tik per balandį — 3,6 tūkst., arba 87 proc. daugiau nei praėjusių metų balandį (1,9 tūkst.) ir 10 proc. daugiau nei šių metų kovą (3,3 tūkst.).

Šiemet Vilniuje iš viso įregistruota 4,5 tūkst. butų sandorių, arba 16 proc. daugiau nei atitinkamą laikotarpį pernai (2019 m. sausį-balandį 3,7 tūkst.), Kaune — 1,7 tūkst., arba 13 proc. daugiau (2019 m. sausį-balandį 1,6 tūkst.), Klaipėdoje — beveik 1,1 tūkst., 46 proc. daugiau (2019 m. sausį-balandį 1 tūkst.).

Šiais metais Lietuvoje taip pat įregistruota maždaug 4,4 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų — 39,5 proc. daugiau nei 2020 metų sausį-balandį (2019 m. sausį-balandį 3,3 tūkst.). Tik per balandį pasikeitė 1,4 tūkst. gyvenamųjų namų savininkų, arba 91 proc. daugiau nei per 2020 metų balandį ir 14 proc. daugiau nei per šių metų kovą.

Visoje šalyje šiemet taip pat įregistruota 24,2 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų. Tai yra 46,5 proc. daugiau nei per pirmus keturis praeitų metų mėnesius (2019 m. sausį-balandį 17,9 tūkst.). Vien tik per balandį įregistruota 7,4 tūkst. žemės sklypų sandorių, arba dukart daugiau nei 2020 metų balandžio mėnesį ir 10 proc. daugiau nei šių metų kovą.

Tegai:
nekilnojamas turtas, Registrų centras, Lietuva
Dar šia tema
Sausį įregistruota beveik 10 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių
Specialistai papsakojo, kiek verta investuoti į namų atnaujinimą
Registrų centras: NT sandorių skaičius išaugo penktadaliu
Vyras darbe, archyvinė nuotrauka

Į COVID-19 protrūkių suvaldymą planuojama įtraukti ir darbdavius

(atnaujinta 13:35 2021.05.11)
Epidemiologai siūlo įtraukti darbdavius į protrūkių algoritmą ir padėti jiems operatyviai reaguoti ir imtis veiksmų, suvaldant koronaviruso infekcijos plitimą įstaigoje 

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Sveikatos apsaugos ministerija, atsižvelgdama į itin nepalankią epidemiologinę situaciją Vilniaus apskrityje, susitiko su Vilniaus regiono epidemiologais. Susitikimo metu orientuotasi į neišnaudotas galimybes, viena jų – darbdavių įtraukimas į protrūkių atpažinimą. 

Susitikimo metu Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) pateikė siūlymus dėl protrūkių valdymo ir su tuo susijusiais iššūkiais kiekvienoje savivaldybėje. 

Pažymėta, kad vienas iš svarbiausių nūdienos iššūkių Vilniaus apskrityje yra santykinai per mažas identifikuotų protrūkių skaičius, lyginant su išaugusiu sergamumo rodikliu. Dėl to tariamasi, kaip į protrūkių algoritmą įtraukti darbdavius ir padėti jiems operatyviai reaguoti ir imtis veiksmų, suvaldant koronaviruso infekcijos plitimą įstaigoje ar įmonėje. 

Naujausia iniciatyva numato, kad darbdaviai gaus unifikuotą žinutę apie galimą protrūkį su pagrindine jo atpažinimui ir valdymui skirta informacija tais atvejais, kai įmonėje ar įstaigoje fiksuojama 5 ir daugiau darbuotojų susirgimų COVID-19 liga. 

Tokių žinučių tikslas – ne tik operatyviau reaguoti į protrūkius, bet ir padėti darbdaviams atpažinti, kada būtina imtis papildomų koronaviruso valdymo priemonių, kad įstaigos ar įmonės veikla nebūtų sutrikdyta ar nutraukta dėl protrūkio išplitimo ir antrinių užsikrėtimų. 

Sputnik V vakcina, archyvinė nuotrauka
Пресс-служба правительства Словакии

Gegužės 10 dienos duomenimis, 14 dienų sergamumo rodiklis visose Vilniaus apskrities savivaldybėse viršijo Lietuvos vidurkį (596,9 atv. 100 000 gyventojų). Nors praėjusio ketvirtadienio duomenis, per 7 paras registruotų teigiamų tyrimų dalis Širvintų ir Ukmergės savivaldybėse buvo didžiausia iš visų apskrities savivaldybių, tačiau šios dienos duomenimis, Švenčionių r. žymiai išaugo teigiamų tyrimų dalis ir siekia 11,0 proc. Kalbant apie vakcinacijos aprėptis, situacija nedžiuginanti Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose.

Vilniaus apskrityje identifikuotas 101 aktualus protrūkis, iš kurių 33 proc. – vaikų ugdymo įstaigose. Šiuo metu NVSC valdomi didžiausi protrūkiai Vilniaus apskrityje kilo gamybos ir siuvimo įmonėse. 

Lietuvoje nuo lapkričio pradžios galioja antrasis karantinas. Pastarosiomis savaitėmis valdžia ėmė palaipsniui švelninti apribojimus, pavyzdžiui, atidarė prekybos centrus, kino teatrus, kai kurias maitinimo įstaigas ir leido rengti renginius.

Iš viso nuo pandemijos pradžios Lietuvoje nustatyti 259 862 užsikrėtimo atvejai, mirė daugiau kaip 4 tūkst. žmonių. 

Tegai:
COVID-19
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje (1951)
Dar šia tema
COVID-19 testavimas oro uostuose: ką turi žinoti keliautojai
Apklausa: 1 iš 4 lietuvių keliauti paskatintų vakcina nuo COVID-19
VRM: nuo COVID-19 paskiepyti beveik 8 tūkst. pareigūnų
Lenkija "AstraZeneca" išvadino nepatikima COVID-19 vakcinų tiekėja