Nauja karinė uniforma

Aplink "grėsmės": Lietuvos kariškiai pasiskundė "dezinformacija" žiniasklaidoje

(atnaujinta 00:01 2021.03.11)
Kaip tvirtina ginkluotosios pajėgos, "priešiška" informacija buvo skleidžiama sąmoningai, siekiant sukelti visuomenės nepasitenkinimą ir nusivylimą valstybe

VILNIUS, kovo 10 — Sputnik. Vasarį Lietuvos informacinėje erdvėje iš viso fiksuoti 382 neigiamos informacinės veiklos bruožų turintys atvejai, pranešė Lietuvos kariuomenės spaudos tarnyba.

Palyginti su pastarųjų 6 mėnesių duomenimis, dezinformacijos incidentų skaičius išaugo beveik 32 procentais.

"Vasario pabaigoje taip pat neutralizuota kompleksinė, prieš Lietuvą ir Lenkiją nukreipta informacinė operacija, kuria siekta diskredituoti abiejų šalių politikus ir žiniasklaidą bei Jungtinių Amerikos Valstijų karius. Šia operacija buvo bandoma tikslingai paveikti Lietuvos ir Lenkijos visuomenių pasitikėjimą savo šalių gynybos institucijomis ir oficialia žiniasklaida", — rašoma pranešime.

Lietuvos kariuomenės duomenimis, pagrindiniais dezinformacijos taikiniais vasario 1–28 dienomis buvo Lietuvos siekis "vykdyti teisės viršenybe ir demokratija pagrįstą užsienio politiką, aktyviai dalyvauti NATO pajėgumų stiprinimo procese ir ieškoti galimybių naujam kariniam poligonui steigti". Taip pat skaitytojai neva buvo klaidingai informuoti apie Lietuvos veiksmus pasitraukiant iš BRELL energijos žiedo (Baltarusija, Rusija, Estija, Lietuva, Latvija), Klaipėdos SGD terminalą ir kasdieninius šalies ekonomikos ir socialinės politikos procesus.

Viena iš labiausiai "eskaluotų" temų, pasak karo analitikų, vasario mėnesį išliko Lietuvos ir Baltarusijos santykiai.

"Lietuva toliau kaltinama bandymais destabilizuoti padėtį ir kištis į Baltarusijos vidaus reikalus, "antibaltarusiška" užsienio politika, menamu spaudimu kaimyninei valstybei. Šie teiginiai dažnai buvo siejami su Lietuvos ekonominiais ir socialiniais "praradimais" dėl užimamoms pozicijos. Teigta, kad Lietuva prarado Baltarusijos ir Rusijos krovinių tranzitą bei stabilias pajamas, ir, "aklai" taikydama sankcijas, nepagailėjo savo pačios piliečių, dirbančių Baltarusijai priklausančioje sanatorijoje "Belorus". Todėl neva to paties gali sulaukti ir Klaipėdos uosto darbuotojai", — sakoma pranešime.

Taip pat vasario mėnesį, pasak Lietuvos kariuomenės, suaktyvėjo dėmesys Lietuvos ir Rusijos santykiams. Kariuomenės duomenimis, Vilnius ir kitos Baltijos šalys yra kaltinamos rusofobija, žmogaus teisių pažeidimais, laisvės apribojimu ir JAV nurodymų laikymusi.

Per praėjusį mėnesį "Lietuvos valstybei priešiškoje žiniasklaidoje" toliau buvo eskaluojami "melagingi naratyvai" apie BelAE, narystę NATO, konstitucinių pagrindų apsaugą ir kitas temas, pranešė kariuomenė.

"Tuo buvo siekiama daryti poveikį Lietuvos visuomenei, mažinti piliečių lojalumą valstybei, menkinti jų pasitikėjimą šalies institucijomis bei narystės NATO aljanse svarbą. Priešiška informacija buvo skleidžiama tikslingai, siekiant sukelti nepasitenkinimo ir nusivylimo valstybe nuotaikas visuomenėje, klaidinti, skaldyti ir supriešinti tarpusavyje Lietuvos žmones", — rašoma pranešime.

Nuo protestų Baltarusijoje pradžios Lietuva reguliariai kišosi į kaimyninės šalies reikalus, atvirai palaikydama Baltarusijos opoziciją ir ragindama surengti naujus rinkimus. Lietuvos politikai mano, kad praėjusių prezidento rinkimų rezultatai esą yra "suklastoti". Be to, Baltijos šalys įvedė asmenines sankcijas kai kuriems Baltarusijos pareigūnams, įskaitant prezidentą Lukašenką.

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekurstyti situacijos kaimyninėje šalyje ir suteikti Baltarusijos žmonėms galimybę ją susitvarkyti patiems.

Be to, neseniai paaštrėjo ginčas tarp Lietuvos ir Baltarusijos dėl BelAE. Branduolinis objektas perėjo visus būtinus patikrinimus, daugelis ekspertų patvirtino jo saugumą, tačiau Lietuva ir toliau griežtai kritikuoja projektą ir vadina jį "grėsme nacionaliniam saugumui".

Tegai:
žiniasklaida, dezinformacija, Lietuvos kariuomenė
Dar šia tema
LRTK žada stabdyti "RTR Planeta" retransliaciją
Ne su ištiesta ranka. Kaip Ukraina prašo Europos skiepų pertekliaus
Melagienų fabrikas ir tikri jo savininkai
Vyras darbe, archyvinė nuotrauka

Į COVID-19 protrūkių suvaldymą planuojama įtraukti ir darbdavius

(atnaujinta 13:35 2021.05.11)
Epidemiologai siūlo įtraukti darbdavius į protrūkių algoritmą ir padėti jiems operatyviai reaguoti ir imtis veiksmų, suvaldant koronaviruso infekcijos plitimą įstaigoje 

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Sveikatos apsaugos ministerija, atsižvelgdama į itin nepalankią epidemiologinę situaciją Vilniaus apskrityje, susitiko su Vilniaus regiono epidemiologais. Susitikimo metu orientuotasi į neišnaudotas galimybes, viena jų – darbdavių įtraukimas į protrūkių atpažinimą. 

Susitikimo metu Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) pateikė siūlymus dėl protrūkių valdymo ir su tuo susijusiais iššūkiais kiekvienoje savivaldybėje. 

Pažymėta, kad vienas iš svarbiausių nūdienos iššūkių Vilniaus apskrityje yra santykinai per mažas identifikuotų protrūkių skaičius, lyginant su išaugusiu sergamumo rodikliu. Dėl to tariamasi, kaip į protrūkių algoritmą įtraukti darbdavius ir padėti jiems operatyviai reaguoti ir imtis veiksmų, suvaldant koronaviruso infekcijos plitimą įstaigoje ar įmonėje. 

Naujausia iniciatyva numato, kad darbdaviai gaus unifikuotą žinutę apie galimą protrūkį su pagrindine jo atpažinimui ir valdymui skirta informacija tais atvejais, kai įmonėje ar įstaigoje fiksuojama 5 ir daugiau darbuotojų susirgimų COVID-19 liga. 

Tokių žinučių tikslas – ne tik operatyviau reaguoti į protrūkius, bet ir padėti darbdaviams atpažinti, kada būtina imtis papildomų koronaviruso valdymo priemonių, kad įstaigos ar įmonės veikla nebūtų sutrikdyta ar nutraukta dėl protrūkio išplitimo ir antrinių užsikrėtimų. 

Sputnik V vakcina, archyvinė nuotrauka
Пресс-служба правительства Словакии

Gegužės 10 dienos duomenimis, 14 dienų sergamumo rodiklis visose Vilniaus apskrities savivaldybėse viršijo Lietuvos vidurkį (596,9 atv. 100 000 gyventojų). Nors praėjusio ketvirtadienio duomenis, per 7 paras registruotų teigiamų tyrimų dalis Širvintų ir Ukmergės savivaldybėse buvo didžiausia iš visų apskrities savivaldybių, tačiau šios dienos duomenimis, Švenčionių r. žymiai išaugo teigiamų tyrimų dalis ir siekia 11,0 proc. Kalbant apie vakcinacijos aprėptis, situacija nedžiuginanti Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose.

Vilniaus apskrityje identifikuotas 101 aktualus protrūkis, iš kurių 33 proc. – vaikų ugdymo įstaigose. Šiuo metu NVSC valdomi didžiausi protrūkiai Vilniaus apskrityje kilo gamybos ir siuvimo įmonėse. 

Lietuvoje nuo lapkričio pradžios galioja antrasis karantinas. Pastarosiomis savaitėmis valdžia ėmė palaipsniui švelninti apribojimus, pavyzdžiui, atidarė prekybos centrus, kino teatrus, kai kurias maitinimo įstaigas ir leido rengti renginius.

Iš viso nuo pandemijos pradžios Lietuvoje nustatyti 259 862 užsikrėtimo atvejai, mirė daugiau kaip 4 tūkst. žmonių. 

Tegai:
COVID-19
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
COVID-19 testavimas oro uostuose: ką turi žinoti keliautojai
Apklausa: 1 iš 4 lietuvių keliauti paskatintų vakcina nuo COVID-19
VRM: nuo COVID-19 paskiepyti beveik 8 tūkst. pareigūnų
Lenkija "AstraZeneca" išvadino nepatikima COVID-19 vakcinų tiekėja
Astravo AE

Lietuva vis dar ieško sprendimų, kaip neįleisti Astravo AE elektros, sako Nausėda

(atnaujinta 20:55 2021.05.11)
Valstybės vadovas pažymėjo, kad Baltarusijos elektros neturėtų būti Lietuvos rinkoje, tačiau kartais atskirti elektros kilmę ganėtinai sudėtinga

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Lietuva negali "nusisukti nuo Baltarusijos", tai būtų išdavystė, pareiškė prezidentas Gitanas Nausėda. 

Vertindamas dabartinę situaciją Baltarusijoje, Lietuvos vadovas tikino, kad reikia įsisamoninti, kad "revoliucijos užtrunka ilgesnį laiką".

"Režimas brutalia jėga, kitos minties persekiojimu konsolidavo savo situaciją ir tikisi, kad su Rusijos pagalbą galės kontroliuoti situaciją ir ateityje. Aš manau, kad baltarusių tauta pabudo. Mes negalime likti abejingi ir nusisukti nuo Baltarusijos. Tai būtų tiesiog išdavystė", – Rytų Europos studijų centro rengiamoje diskusijoje "Lietuvos užsienio politikos akiračiai" teigė Lietuvos prezidentas.

Kalbėdamas apie Astravo AE, Nausėda sakė, kad atsainus požiūris prieš dešimtmetį, dėl šio objekto statybų ir projekto buvo "klaida".

Nausėda pareiškė, kad šiuo metu dar nėra išspręsti visi klausimai, kurie yra susiję su tuo, kad į Lietuvos rinką nepatektų "nesaugi" Astravo AE elektra.

Prezidentas taip pat paragino energetikos ministrą Dainių Kreivį ir Vyriausybę "neprarasti gero įkarščio" ieškant šių sprendimų.

"2020 metų gruodžio mėnesio Europos Vadovų Taryboje buvo priimtas memorandumas šituo kausimu ir buvo numatyta, kad Europos Komisija kartu su visomis suinteresuotomis valstybėmis parengs programą, kaip sustabdyti elektros iš Baltarusijos patekimą į kontinentinės Europos tinklą. <…> Šiandien mes dar nesame išsprendę visų klausimų ir techninio pobūdžio klausimų, kurie yra susiję su nesaugios AE produkcijos patekimu į mūsų rinką. Aš noriu paraginti tiek energetikos ministrą, tiek Vyriausybę, tiek antiastravinį sąjūdį, kad neprarastų to gero įkarščio, kurį demonstravo iki Seimo rinkimų, ir aktyviai dalyvautų tokios programos, tokių priemonių parengime", — pareiškė Nausėda.

Jo teigimu, Lietuva šiuo klausimu turi daug bendraminčių, tai Lenkija ir kitos Baltijos valstybės. 

"Mes iš esmės sutariame tuo klausimu, kad Baltarusijos elektros neturėtų būti mūsų rinkoje, bet yra klausimų, kurių iki galo nesame išsprendę, kadangi tai yra ganėtinai komplikuota rinka. Jos nepalyginsi su kitų tradicinių produktų rinka ir kartais atskirti elektros kilmę ganėtinai sudėtinga", – sakė Nausėda.

Jis taip pat paminėjo, kad svarbu, jog Ukraina būtų pasiryžusi nepirkti Astravo AE energijos.

"Matau, kad šitoje vietoje taip pat yra teigiamų poslinkių. Be kita ko, Ukraina demonstruoja tvirtą pasiryžimą sinchronizuoti savo rinką su kontinentine Europa taip pat. Jei visi pasieksime rezultatą, susidarys savotiškas skydas <…>, kuriuo galime atsiverti tiek nuo Rusijos, tiek nuo Baltarusijos elektros", – teigė prezidentas.

Vertindamas Rytų partnerystės šalis ir jų ambicijas prisijungti prie Europos Sąjungos, Lietuvos prezidentas teigia, kad procesai nevyksta taip greitai, kaip galėtų.

"Reformos turi būti vykdomos dėl pačių Ukrainos, Moldovos ir Sakartvelo žmonių. Šitos reformos ilgainiui duos tikrų vaisių. Tačiau yra ir pasipriešinimo dėl jų, šių šalių viduje", – pareiškė Nausėda.

Padėtis Baltarusijoje ir Vilniaus bei Minsko ginčas dėl Astravo AE

Po 2020 metų rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų, kuriuose šeštą kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, kuris, VRK duomenimis, surinko 80,1 % balsų, šalyje prasidėjo masiniai opozicijos protestai. Opozicija mano, kad Tichanovskaja laimėjo rinkimus, reikalauja naujų rinkimų ir inicijuoja tarptautinių sankcijų prieš Minską, kurias anksčiau patvirtino Vakarų šalys, išplėtimą. Buvusi kandidatė netrukus po rinkimų išvyko į Lietuvą, kur iš anksto buvo išvežti jos vaikai.

Kaip pareiškė Baltarusijos valdžia, Lietuva, Lenkija ir kitos šalys aktyviai kišasi į Baltarusijos vidaus reikalus ir bando valdyti opoziciją. Taip pat apie aktyvų neigiamą Vilniaus kišimąsi į kaimyninės šalies reikalus pareiškė Rusijos valdžia.

Oficialus Vilnius yra kategoriškai prieš BelAE darbą ir pareiškia apie jos "nesaugumą", nepaisant to, kad objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų struktūrų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.

Ilgą laiką Lietuvai nepavykdavo įtikinti kaimynines Baltijos šalis atsisakyti elektros energijos iš BelAE. Rugpjūčio pabaigoje Ryga paskelbė, kad nustos prekiauti elektra su Minsku, jei BelAE pradės veikti, tačiau tuo pat metu Latvija gali tęsti prekybą elektra su trečiosiomis šalimis, naudodama ryšį tarp Latvijos ir Rusijos.

Anksčiau Baltarusijos energetikos ministerija pareiškė, kad vietoj produktyvaus dialogo Lietuva ir toliau šaukia apie "Astravo AE grėsmę Europai" ir sąmoningai tarptautinėse platformose propaguoja prieš Baltarusiją nukreiptą retoriką.

Tegai:
Gitanas Nausėda, Astravo AE
Dar šia tema
"Ignitis grupė" dėl sąsajų su Astravo AE nutraukė sutartį dėl Mažeikių vėjo parko rangos
VATESI atsisakė dalyvauti viešuosiuose svarstymuose dėl Astravo AE
"Litgrid" prašo "Nord Pool" pradėti tyrimą dėl Astravo AE elektros Lietuvoje
Nėštumas

Mokslininkai išsiaiškino, kuo pavojingas stresas nėštumo metu

(atnaujinta 17:55 2021.05.10)
Pažymima, kad mokslininkai ištyrė dvi pelių grupes — vienos patelės nėštumo metu patyrė stresą, kitos — ne

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Nėštumo metu patiriamas stresas gali ne tik sukelti vaikui astmą, bet ir perteikti ateinančioms kartoms, Argentinos mokslininkai dirba prie to galutinio įrodymo, pranešė Matansa universiteto mokslo populiarinimo agentūra CTyS-UNLaM, rašo RIA Novosti.

"Ilgą laiką buvo tiriamas streso motinai nėštumo metu poveikis jautrumui astmai... Mes tam pradėjome tyrimą su pelėmis, kad tai patvirtintume ir pamatytume poveikį", — agentūra cituoja Argentinos tyrimų tarybos mokslininką Ignacio Fenoi. 

Mokslininkai ištyrė dvi pelių grupes — vienos moterys nėštumo metu patyrė stresą, kitos — ne. "Mes nustatėme, kad patyrusių stresą patelių palikuonys padidino alerginės pneumonijos dažnį", — sakė Fenoi.

Antrasis mokslininkų uždavinys buvo nustatyti, ar tokia įtaka perduodama per kartą.

"Mes leidome palikuonims augti, netaikydami jiems jokių pokyčių, ir tada apvaisinome, kad patvirtintume, ar palikuonys turi padidėjusį polinkį į astmą. Patelės, net jei nėštumo metu nepatyrė streso, turės daugiau palikuonių sergančių astma", — sakė mokslininkas.

Mokslininkai dabar tęs savo trečiosios kartos tyrimą, kad nustatytų, kaip toli kartų kartos gali paveikti ir sukelti astmą. Jų nuomone, tai įmanoma.

Tegai:
liga, nėštumas