Собаки в вольере приюта для бездомных животных, архивное фото

Dar vienai netinkamai veiklą vykdžiusiai veisėjai griežtas teismo nuosprendis

(atnaujinta 22:57 2021.03.11)
Iš laikytojos paimti 12 augintinių jai nebus sugrąžinti — teismas nusprendė visus juos konfiskuoti ir įpareigojo netinkamai veiklą vykdžiusią veisėją sumokėti baudą

VILNIUS, kovo 11 — Sputnik. Išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą dėl žiauraus elgesio su gyvūnais augintiniais ir jų kankinimo, Tauragės apylinkės teismas nusprendė pripažinti netinkamai veiklą vykdžiusią veisėją kalta ir 12 šunų konfiskuoti, ji nubausta ir 500 eurų dydžio bauda.

Apie tai praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

Teismas kovo 9 dienos nutartimi patvirtino, kad VMVT inspektorių vertinimas dėl patikrinimo metu nustatytų pažeidimų (veisėja pažeidė ne tik gyvūnų gerovės reikalavimus, bet ir gyvūnų augintinių veisėjams taikomus veterinarijos reikalavimus) buvo teisingas ir pagrįstas.

VMVT Tauragės departamento pareigūnai, gavę savanorių pranešimą apie galimai pažeidžiamas gyvūnų gerovės sąlygas, praėjusį rugsėjį atliko neplaninį patikrinimą gyvūnų laikymo vietoje Tauragėje, Gaurės gatvėje, kur surado 3 suaugusius skirtingų veislių mišrūnus šunis (vieną jorkšyro terjerą ir 2 taksus), vieną panašų į taksų veislės šuniuką ir 3 kates. Dar 7 gyvūnų augintiniai mišrūnai buvo laikomi gyvenamajame pastate netinkamomis sąlygomis. 

Be šių, dar 4 taksų veislės mišrūnai šuniukai surasti paslėpti pas laikytojos pažystamus Tauragės r. Ąžuolynės kaime.

Pas šią veisėją augintiniai buvo laikomi kenksmingomis jų sveikatai sąlygomis, tuštinimosi vietos nebuvo laiku valomos, o nesant ventiliacijai, gyvūnai buvo priversti kentėti nuolatinį akių ir kvėpavimo takų gleivinės dirginimą, kelias paras buvo netgi be maisto ir vandens.

Gyvenamosiose patalpose inspektoriai rado ir daugybę visokiausių medikamentų, tarp jų ir leidžiamų vaistų, kuriais augintiniai galėjo apsinuodyti ir nugaišti. Sergantiems augintiniams nebuvo suteikta būtina veterinarinė pagalba. 

Laikytiems 12 gyvūnų nustatyti vienokie ar kitokie sveikatos sutrikimai — nuo akių iki kvėpavimo takų uždegimų, deformuotų kojų sąnarių, kai kuriems dėl sąlygų laisvai prieiti prie vandens atsigerti nebuvimo pasireiškė dehidratacija ir dėl to grėsė žūtis.

Keli šunys ir katės buvo laikomi narvuose, neatitinkančiuose ploto reikalavimų. Aptvaruose ir laisvai laikytiems šuneliams, ir katėms teko gulėti ant išmatomis padengtų grindų arba šiukšlių, jiems nebuvo įrengta jokių tinkamų poilsio vietų — gultų.

Teismas byloje įvertino, kad net ir gavusi progą pasitaisyti ir pagerinti gyvūnų laikymo sąlygas, laikytoja to nepadarė. Konstatuota, kad po pakartotinio neplaninio patikrinimo VMVT Tauragės departamento surašytame protokole užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės, o augintinių savininkė neabejotinai atliko veiksmus, kurie priskirtini žiauriam elgesiui su gyvūnais, jų kankinimui, dėl ko gyvūnams grėsė žūtis.

Rugsėjo 7 dieną iš laikytojos paimti ir laikinai gyvūnų globos organizacijai perduoti 12 augintinių jai nebebus sugrąžinti. Teismas nusprendė visus juos konfiskuoti ir įpareigojo netinkamai veiklą vykdžiusią veisėją sumokėti paskirtą 500 eurų baudą.

Tai nėra vienintelis atvejis, kai selekcininkas gauna administracinę nuobaudą už netinkamą gyvūnų priežiūrą. Vasario mėnesį Šiaulių apygardos teismas nutarė konfiskuoti visus 17 šunų, kurie Šiaulių regione buvo laikomi netinkamomis sąlygomis.  

Sausio pabaigoje Kauno apylinkės Jonavos rūmų teismas, pripažinęs žiauraus elgesio su gyvūnais faktus, nutarė skirti gyvūnų laikytojai piniginę baudą be gyvūnų konfiskacijos. Daugintoja A. P. nubausta 700 eurų dydžio bauda be gyvūnų konfiskavimo.

Rugsėjį, po atskleistų nelegalių daugyklų atvejų, Seime buvo registruotas Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo projektas ir jį lydintys Baudžiamojo ir Administracinių nusižengimų kodeksų pataisų projektai. Įstatymo projektui Seime liko tik priėmimo stadija, kuri numatoma pirmuose pavasario sesijos posėdžiuose.

Tegai:
teismas
Dar šia tema
Iš Lietuvos gyventojo konfiskuota 17 šunų
Lietuvoje rastos neregistruoto ūkio kiaulių skerdenos
Lietuvoje aptiktos dar dvi negyvos gulbės su paukščių gripu
Vilnius

Registrų centras: balandį ir toliau augo NT sandorių skaičius

(atnaujinta 17:58 2021.05.11)
Per pirmus keturis šių metų mėnesius Lietuvoje iš viso įregistruota 48,2 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Praėjusį mėnesį nekilnojamojo turto (NT) sandorių skaičius toliau augo, aktyvūs išliko butų, gyvenamųjų namų ir žemės sklypų pirkėjai. Apie tai pranešė Registrų centro spaudos tarnyba.

Per pirmus keturis šių metų mėnesius Lietuvoje iš viso įregistruota 48,2 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių. Tai yra 38 proc. daugiau nei 2020 metų sausį-balandį, kai įregistruota 34,8 tūkst. NT sandorių (2019 m. sausį-balandį 38,1 tūkst.). Vien tik per balandžio mėnesį įregistruota 14,7 tūkst. NT sandorių — beveik dukart daugiau nei praėjusių metų balandį (7,4 tūkst.) ir 11 proc. daugiau nei šių metų kovą (13,2 tūkst.).

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Šiemet visoje šalyje įregistruota 12,1 tūkst. butų pardavimų — 20 proc. daugiau nei 2020 metų sausio-balandžio mėnesiais, kai įregistruota 10,1 tūkst. (2019 m. sausį-balandį 11,1 tūkst.), o vien tik per balandį — 3,6 tūkst., arba 87 proc. daugiau nei praėjusių metų balandį (1,9 tūkst.) ir 10 proc. daugiau nei šių metų kovą (3,3 tūkst.).

Šiemet Vilniuje iš viso įregistruota 4,5 tūkst. butų sandorių, arba 16 proc. daugiau nei atitinkamą laikotarpį pernai (2019 m. sausį-balandį 3,7 tūkst.), Kaune — 1,7 tūkst., arba 13 proc. daugiau (2019 m. sausį-balandį 1,6 tūkst.), Klaipėdoje — beveik 1,1 tūkst., 46 proc. daugiau (2019 m. sausį-balandį 1 tūkst.).

Šiais metais Lietuvoje taip pat įregistruota maždaug 4,4 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų — 39,5 proc. daugiau nei 2020 metų sausį-balandį (2019 m. sausį-balandį 3,3 tūkst.). Tik per balandį pasikeitė 1,4 tūkst. gyvenamųjų namų savininkų, arba 91 proc. daugiau nei per 2020 metų balandį ir 14 proc. daugiau nei per šių metų kovą.

Visoje šalyje šiemet taip pat įregistruota 24,2 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų. Tai yra 46,5 proc. daugiau nei per pirmus keturis praeitų metų mėnesius (2019 m. sausį-balandį 17,9 tūkst.). Vien tik per balandį įregistruota 7,4 tūkst. žemės sklypų sandorių, arba dukart daugiau nei 2020 metų balandžio mėnesį ir 10 proc. daugiau nei šių metų kovą.

Tegai:
nekilnojamas turtas, Registrų centras, Lietuva
Dar šia tema
Sausį įregistruota beveik 10 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių
Specialistai papsakojo, kiek verta investuoti į namų atnaujinimą
Registrų centras: NT sandorių skaičius išaugo penktadaliu
Vyras darbe, archyvinė nuotrauka

Į COVID-19 protrūkių suvaldymą planuojama įtraukti ir darbdavius

(atnaujinta 13:35 2021.05.11)
Epidemiologai siūlo įtraukti darbdavius į protrūkių algoritmą ir padėti jiems operatyviai reaguoti ir imtis veiksmų, suvaldant koronaviruso infekcijos plitimą įstaigoje 

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Sveikatos apsaugos ministerija, atsižvelgdama į itin nepalankią epidemiologinę situaciją Vilniaus apskrityje, susitiko su Vilniaus regiono epidemiologais. Susitikimo metu orientuotasi į neišnaudotas galimybes, viena jų – darbdavių įtraukimas į protrūkių atpažinimą. 

Susitikimo metu Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) pateikė siūlymus dėl protrūkių valdymo ir su tuo susijusiais iššūkiais kiekvienoje savivaldybėje. 

Pažymėta, kad vienas iš svarbiausių nūdienos iššūkių Vilniaus apskrityje yra santykinai per mažas identifikuotų protrūkių skaičius, lyginant su išaugusiu sergamumo rodikliu. Dėl to tariamasi, kaip į protrūkių algoritmą įtraukti darbdavius ir padėti jiems operatyviai reaguoti ir imtis veiksmų, suvaldant koronaviruso infekcijos plitimą įstaigoje ar įmonėje. 

Naujausia iniciatyva numato, kad darbdaviai gaus unifikuotą žinutę apie galimą protrūkį su pagrindine jo atpažinimui ir valdymui skirta informacija tais atvejais, kai įmonėje ar įstaigoje fiksuojama 5 ir daugiau darbuotojų susirgimų COVID-19 liga. 

Tokių žinučių tikslas – ne tik operatyviau reaguoti į protrūkius, bet ir padėti darbdaviams atpažinti, kada būtina imtis papildomų koronaviruso valdymo priemonių, kad įstaigos ar įmonės veikla nebūtų sutrikdyta ar nutraukta dėl protrūkio išplitimo ir antrinių užsikrėtimų. 

Sputnik V vakcina, archyvinė nuotrauka
Пресс-служба правительства Словакии

Gegužės 10 dienos duomenimis, 14 dienų sergamumo rodiklis visose Vilniaus apskrities savivaldybėse viršijo Lietuvos vidurkį (596,9 atv. 100 000 gyventojų). Nors praėjusio ketvirtadienio duomenis, per 7 paras registruotų teigiamų tyrimų dalis Širvintų ir Ukmergės savivaldybėse buvo didžiausia iš visų apskrities savivaldybių, tačiau šios dienos duomenimis, Švenčionių r. žymiai išaugo teigiamų tyrimų dalis ir siekia 11,0 proc. Kalbant apie vakcinacijos aprėptis, situacija nedžiuginanti Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose.

Vilniaus apskrityje identifikuotas 101 aktualus protrūkis, iš kurių 33 proc. – vaikų ugdymo įstaigose. Šiuo metu NVSC valdomi didžiausi protrūkiai Vilniaus apskrityje kilo gamybos ir siuvimo įmonėse. 

Lietuvoje nuo lapkričio pradžios galioja antrasis karantinas. Pastarosiomis savaitėmis valdžia ėmė palaipsniui švelninti apribojimus, pavyzdžiui, atidarė prekybos centrus, kino teatrus, kai kurias maitinimo įstaigas ir leido rengti renginius.

Iš viso nuo pandemijos pradžios Lietuvoje nustatyti 259 862 užsikrėtimo atvejai, mirė daugiau kaip 4 tūkst. žmonių. 

Tegai:
COVID-19
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
COVID-19 testavimas oro uostuose: ką turi žinoti keliautojai
Apklausa: 1 iš 4 lietuvių keliauti paskatintų vakcina nuo COVID-19
VRM: nuo COVID-19 paskiepyti beveik 8 tūkst. pareigūnų
Lenkija "AstraZeneca" išvadino nepatikima COVID-19 vakcinų tiekėja