Kriauklė

Per dvejus metus teršalų koncentracija Vilniuje padidėjo 20 proc.

(atnaujinta 22:48 2021.03.13)
Dėl išaugusios taršos "Vilniaus vandenų" eksploatuojami valymo įrenginiai yra pajėgūs nuotekas išvalyti 80 proc. efektyvumu

VILNIUS, kovo 13 — Sputnik. Nuotekose randamų teršalų koncentracija dėl neatsakingo verslo ir gyventojų elgesio nuo 2018 metų išaugo penktadaliu, rodo vandentvarkos bendrovės "Vilniaus vandenys" naujas tyrimas. 

Taip sparčiai augant taršai, net pažangiausi valymo įrenginiai nebus pajėgūs pilnai išvalyti nuotekų, o tai gali sukelti rimtų pasekmių gamtai — pablogėti vandens telkinių būklė, teigiama bendrovės pranešime.

Nuo 2018 iki 2020 metų teršalų koncentracija Vilniaus apskrities nuotekose vidutiniškai paaugo 20,01 proc. Ypač smarkiai minėtu laikotarpiu augo chloridų (t. y. druskos iš maisto pramonės ir kelių barstymo) koncentracija — 82 proc.

Taip pat didėja sunkiųjų metalų tarša: gyvsidabrio ir jo junginių koncentracija per dvejus metus išaugo 1,5 karto, aliuminio — daugiau nei dvigubai, nikelio ir jo junginių — beveik 55 proc., chromo — 43 proc. Sunkieji metalai į nuotekas patenka daugiausia dėl nekontroliuojamų gamybos procesų ar netinkamo pramonės įmonių nuotekų tvarkymo.

Pastaruosius kelerius metus nuotekose stebimas ir cheminių medžiagų, naudojamų gyventojų buityje, augimas. Į nuotekas iš namų atiteka ftalatai, bisfenolis A, alkilfenoliai ir kitos medžiagos, kenkiančios žmogaus sveikatai ir gamtai. Šių cheminių medžiagų didėjantis kiekis nuotekose byloja apie augantį cheminių valiklių bei plastiko turinčių produktų vartojimą buityje.

Dėl išaugusios taršos ir teršalų spektro "Vilniaus vandenų" eksploatuojami valymo įrenginiai yra pajėgūs nuotekas išvalyti vidutiniškai 80 proc. efektyvumu.

"Nors didelė dalis visuomenės išreiškia norą ir pasiryžimą gyventi tvariai, pastaraisiais metais nuotekų tarša nemažėja. Priešingai ji kasmet paauga maždaug dešimtadaliu. Didžiąją investicijų dalį skiriame valymo įrenginių atnaujinimui, juo modernizuojame tam, kad į upes išleistume saugias, pilnai išvalytas nuotekas, tačiau net didžiausios mūsų pastangos ir naujausios technologijos nepadės užtikrinti vandens telkinių švaros, jeigu tarša taip sparčiai augs, o verslas ir gyventojai nesupras atsakingo elgesio svarbos", — aiškina Marius Švaikauskas, "Vilniaus vandenų" generalinis direktorius.

Šiais metais "Vilniaus vandenų" užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa rodo, kad tik 44 proc. Lietuvos gyventojų rūpinasi gamta, kreipdami dėmesį, ką jie išpila į kriauklę ar klozetą. Taip pat tik 27 proc. žmonių renkasi ekologiškus produktus ir tik 28 proc. vengia plastiko produktų.

Didžiausias iššūkis — pramonė

Didžiausia atsakomybė dėl nuotekų taršos tenka pramonės įmonėms, ypač gamybos pramonei.

Nors 2020 metais dėl karantino pramonės apsukos buvo sulėtėjusios ir jos išleisdavo mažiau nuotekų, teršalų koncentracija jose vis tiek augo.

Neretai pasitaiko atvejų, kai įmonės supila į nuotekas draudžiamas medžiagas ar net atliekas, užterštas nuotekas išleidžia nelegaliai. Siekiant kovoti su tokiais atvejais "Vilniaus vandenys" yra įkūrę specialistų komandą — Taršos užkardymo grupę.

"Ši grupė deda dideles pastangas, siekiant išaiškinti įmones, kurios išleidžia į nuotekas neleistinas medžiagas ir šią veiklą užkardyti. Įmones įpareigojame keisti savo gamybos procesus, kurie mažintų taršą. Vien per 2020 m. Taršos užkardymo grupė atliko 120 įmonių patikrinimų bei 66 stambiems verslo klientais sugriežtino sutartinius susitarimus dėl nuotekų tvarkymo. Tuo pačiu suprantame, kad verslui reikia padėti suprasti, kaip elgtis atsakingiau, kaip tinkamai tvarkyti susidarančias ir į mūsų tinklus išleidžiamas nuotekas tad kitas mūsų žingsnis — bendradarbiavimas su verslu konsultuojant ir ruošiant verslui specialų rekomendacijų ir gerosios praktikos gidą", — sako Švaikauskas.

Vadovas taip pat pažymi, kad siekiant mažesnės taršos iš verslo įmonių būtina keisti Lietuvos įstatymus. Pagal dabartinę tvarką neretai lieka nenubaustas teršalus į nuotekas išleidęs tikrasis teršėjas, o baudų sulaukia vandentvarkos įmonės.

Tegai:
aplinkos tarša, Vilnius
Dar šia tema
Lietuva planuoja investuoti į žaliojo vandenilio gamybos technologijas apie 30 mln. eurų
VDI išvada dėl žuvusių "Vilniaus vandenų" darbuotojų: kalti visi
Mitingas prieš vaikų testavimą Vilniuje

Vilniuje vyko mitingas prieš "sveikų" mokinių testavimą

(atnaujinta 15:14 2021.05.07)
Protestuotojai tvirtina, kad kai kuriose savivaldybėse buvo leista nedaryti testų ir to paties reikalauja sostinėje

VILNIUS, gegužės 7 — Sputnik. Vilniuje buvo surengtas mitingas prieš privalomą mokinių testavimą dėl koronaviruso, praneša Sputnik Lietuva korespondentas.

Tai jau antra akcija sostinėje ir toli gražu ne pirma akcija Lietuvoje. Šį kartą mitingas vyko Vinco Kudirkos aikštėje priešais vyriausybės pastatą.

Митинг против тестирования детей в Вильнюсе
© Sputnik / Владислав Адамовский
Vilniuje vyko mitingas prieš mokinių testavimą.

Dalyviai pažymėjo, kad vaikai labai nori eiti į mokyklą, tačiau atlikti COVID-19 testus jiems nėra privaloma. Tam, kad pradėtų kontaktinį ugdymą, moksleiviai raginami atlikti koronaviruso testą, o po to, pradėjus lankyti mokyklą, jį kartoti.

Kai kurių vaikų tėvai nepritaria, kad mokiniai būtų verčiami atlikti testą. Jie pažymi, kad kai kuriose savivaldybėse vietinė valdžia leido vaikams grįžti į mokyklą be išankstinio testavimo. Tačiau vyriausybės prašymu tai galioja tik toms savivaldybėms, kuriose 14 dienų 100 000 tūkstančių gyventojų nustatoma ne daugiau kaip 200 atvejų.

Митинг против тестирования детей в Вильнюсе
© Sputnik / Владислав Адамовский
Vilniuje vyko mitingas prieš mokinių testavimą.

Šiuo metu ugdymas mokyklose organizuojamas taip, kad mokinių srautai būtų kuo mažesni, valgyklose galioja izoliacija pagal klases, visi mokiniai ir darbuotojai privalo laikytis asmeninių apsaugos priemonių, o prie įėjimo į mokyklą matuojama temperatūra.

Nuo pandemijos pradžios Lietuvoje nustatyta daugiau nei 255 tūkst. koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei keturi tūkst.

Lietuvoje galioja antrasis karantinas. Nepaisant šiek tiek sušvelninimo, dauguma apribojimų galioja iki vasaros pradžios.  Anksčiau ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad karantino apribojimai gyventojų vakcinacijos procese sumažės, tačiau greičiausiai jie galios ir vasarą.

Tegai:
mitingas, mokiniai, koronavirusas, Vilnius
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
COVID-19 statistika: Lietuvoje per parą nustatyti 1244 koronaviruso atvejai
Lietuva pagal sergamumą COVID-19 — 5-toje vietoje Europos Sąjungoje
Galimybių pasas tik suskaldys visuomenę, pareiškė Jukna
Ugniagesiai, archyvinė nuotrauka

Kaune užsiliepsnojo didelė metalo krūva

(atnaujinta 14:49 2021.05.07)
Teritorijoje, kur įvyko gaisras, yra įsikūrusi UAB "Baltic metal", užsiimanti metalo laužo supirkimo ir tvarkymo veikla

VILNIUS, gegužės 7 — Sputnik. Penktadienį gautas pranešimas, kad Kaune atvira liepsna dega didelė metalo krūva. Apie tai pranešė Aplinkos apsaugos departamentas.

Pažymima, jog incidentas įvyko R. Kalantos gatvėje 49. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai nuvyko į įvykio vietą. Aplinkosaugininkai dirba, kiek leidžia dabartinės aplinkybės, ir aiškinasi situaciją.

Taip pat į gaisro vietą išsiųsta mobili laboratorija. Bus atliekami kietųjų dalelių, anglies monoksido, azoto oksidų ir kt. tyrimai.

Departamento duomenimis, teritorijoje, kur įvyko gaisras, yra įsikūrusi UAB "Baltic metal", užsiimanti metalo laužo supirkimo ir tvarkymo veikla.

Aplinkos apsaugos departamentas šių metų sausį–kovą atliko neplaninį įmonės patikrinimą. Už nustatytus pažeidimus buvo pritaikytos sankcijos, pažeidimai pašalinti.

Tegai:
Aplinkos apsaugos departamentas, gaisras, Kaunas
Dar šia tema
Ugniagesiai gelbėtojai išgelbėjo katę iš medžio, kuriame ji išbuvo dvi paras
Klaipėdoje į iškvietimą atvykusį ugniagesį užpuolė vyras
Šiauliuose dėl netikėtai iškritusio sniego kilo chaosas
Vilnius

Lietuvoje pradės mokėti vienišų asmenų pensiją

(atnaujinta 13:56 2021.05.07)
Premjerės teigimu, iš esmės tai yra vieniši gyvenantys pensininkai, neįgalieji, taip pat tos šeimos, kur vaikus augina vienas iš tėvų

VILNIUS, gegužės 7 — Sputnik. Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pranešė, kad šiemet vienišų asmenų pensija bus pradedama mokėti, o vėlesniais metais bus plečiama. Apie tai ji pareiškė spaudos konferencijoje.

"Vienas iš turbūt pagrindinių veiklos socialinėje srityje matavimo rodiklių yra santykinio skurdo rodiklis. Nors mes dažnai kalbame apie bendro santykinio skurdo rodiklį ir vertiname tą bendrąjį skaičių, tačiau yra atskiros grupės, ištisos visuomenės grupės, kurių santykinio skurdo rizika yra gerokai didesnė, pavyzdžiui, vienišų pensininkų atveju — dvigubai nei vidurkis", — sakė Šimonytė.

Anot jos, iš esmės tai yra vieniši gyvenantys pensininkai, neįgalieji, taip pat tos šeimos, kur vaikus augina vienas iš tėvų.

"Būtent tam, kad socialinė politika būtų taiklesnė, pirmiausia būtų stengiamasi padėti toms visuomenės grupėms, kurių santykinio skurdo rodikliai yra patys blogiausi, ir yra numatyta Vyriausybės programoje šita priemonė", — sakė premjerė.

Šimonyte pareiškė, kad šiais metais ji bus pradedama tik mokėti ir bus pradėta nuo tų žmonių, kurie gauna šalpos pensijas. Ateinančiais metais ji bus plečiama ir tam reikės papildomų lėšų. Tačiau valdantieji mano, kad rezultatas, kuris sumažins santykinį skurdą ir kartu sumažins bendrą santykinio skurdo lygį, yra to vertas.

Lietuvoje dabartinis pensinis amžius yra 64 metai vyrams ir 63 metai moterims. 2015 metais atlikto tyrimo duomenimis, vyrai respublikoje norėtų dirbti iki 61 metų, o moterys — iki 59 metų.

Anksčiau EK parengė "žaliąją senatvės knygą". Joje rekomenduojama Lietuvai iki 2040 metų padidinti pensinį amžių iki 72 metų, kad būtų išlaikytas pastovus šalies senėjimo indeksas.

Pensininkai laikomi viena pažeidžiamiausių grupių Lietuvoje. 2019 metais Baltijos šalis pateko į antilyderių penketuką ES  pagal pensininkų skurdo riziką. Vyresnių nei 65 metų žmonių, kuriems gresia skurdas, dalis siekė 18,7 proc.

Tegai:
pensijos, Vyriausybė, Ingrida Šimonytė, Lietuva
Dar šia tema
Toliau dirbti išėję į pensiją ketina kas antras Lietuvos gyventojas, rodo tyrimas
10 ženklų, kurie rodo, kad jūsų finansinė elgsena yra teisinga