Kovo 13-oji

Kokia šiandien diena: kovo 13-osios šventės

(atnaujinta 13:06 2021.03.12)
Šią dieną galima skirti laiko, kad daugiau sužinotų apie savo šeimos medį, nes šiandien minima Genealogijos diena

Kovo 13-oji yra 72-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 293 dienos.

Šiandien saulė teka 06:43, leidžiasi 18:16, dienos ilgumas 11 val. 33 min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Kristina, Liutauras, Liutaurė, Paulina, Teodora, Vaidilė, Varbutas.

Kovo 13-ąją minima Genealogijos diena.

Idėja sekti savo šeimos medį nėra nauja. Pavyzdžiui, Konfucijaus giminės medis palaikomas daugiau nei 2500 metų ir įtrauktas į Gineso rekordų knygą.

Genealogijos dieną 2013 metais įsteigė Kristaus Bažnyčia Airijoje, kad paminėtų bažnyčios 200 metų jubiliejų. Šiai dienai Kristaus bažnyčia subūrė vietinius šeimos istorijos įrašus ne tik iš savo pačių sujungtų bažnyčių, bet ir iš Airijos bažnyčios parapijų.

Dalyvaujantys žmonės galėjo susipažinti su santuokos ir krikšto įrašais, datuojamais dar 1800-ųjų pradžia, tokiais kaip Limeriko metodistų registrai, kad sužinotų apie savo prosenelius ir proseneles.

Idėja pasirodė tokia populiari, kad diena buvo kartojama kitus dvejus metus iš eilės ir įkvėpė daugelį žmonių pažvelgti į savo šeimos medį, kad sužinotų daugiau apie tai, iš kur jie kilę.

Ši diena Lietuvos istorijoje

1362 metais kryžiuočiai pradėjo Kauno pilies griovimą, trukusį iki balandžio 16 dienos, pradėdami kovų prieš Lietuvą etapą, trukusį beveik 20 metų.

1401 metais prasidėjo žemaičių sukilimas prieš kryžiuočius.

1564 metais Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas paskelbė deklaraciją dėl unijos, atsisakydamas savo dinastinių teisių į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę.

1796 metais gimė Pėteris Bolenas, vokiečių kalbininkas, tautosakos rinkėjas, lietuvių kalbos tyrinėtojas. Mirė 1840 metais.

1886 metais Joniškyje gimė rašytoja, literatūros ir meno kritikė, dramaturgė, vertėja Sofija Čiurlionienė-Kymantaitė. Mirė 1958 metais Kaune.

1896 metais Vilniuje pradėjo veikti pirmoji telefonų stotis.

1902 metais gimė grožinės literatūros vertėjas ir redaktorius Edvardas Viskantas.

1918 metais Amerikos lietuvių Seimas balsavo už Mažosios ir Didžiosios Lietuvos sujungimą nepriklausomoje valstybėje ir kreipėsi į JAV vyriausybę skatindamas pripažinti tokią nepriklausomą Lietuvą.

1919 metais atkurtas Vilniaus universitetas.

1926 metais gimė aktorė Undinė Nasvytytė.

1941 metais gimė fotomenininkas Valerijus Koreškovas.

1949 metais padarytas pirmasis radijo įrašas — Aleksandro Puškino kūrybos ištraukas skaitė aktorius ir režisierius Borisas Dauguvietis.

1990 metais Kūno kultūros ir sporto komitetas bei Tautinis olimpinis komitetas nutarė, jog Lietuvos sportininkai nebedalyvaus TSRS čempionatuose.

2004 metais tiesioginis televizijos tiltas "Kristus-Europos viltis" sujungė Vatikaną ir dešimt į Europos Sąjungą stojančių valstybių, tarp jų ir Lietuvą.

2015 metais teatro režisieriui Eimuntui Nekrošiui įteiktas Komandoro laipsnio Italijos Žvaigždės ordinas (Ordine della Stella d'Italia) už ypatingus nuopelnus tvirtinant ir puoselėjant šalių bendrystę kultūros srityje.

Ši diena pasaulio istorijoje

1781 metais vokiečių kilmės anglų astronomas seras Viljamas Heršelis atrado Urano planetą — septintąją planetą nuo Saulės.

1809 metais nuo valdžios nušalintas Švedijos karalius Gustavas IV.

1881 metais nužudytas Rusijos caras Aleksandras II.

1913 metais Australijos sostine paskelbta Kanbera.

1961 metais sulaukęs 79 metų amžiaus Pablas Pikaso Nicoje vedė 37 metų amžiaus Žakliną Rokė.

1974 metais šalia Paryžiaus iškilmingai atidarytas Šarlio de Golio oro uostas.

1979 metais įsigaliojo Europos piniginė sistema ir įkurtas Europos Sąjungos piniginis vienetas ekiu (ECU).

1992 metais dėl lėšų stokos nustojo gyvavęs 1912 metais Vladimiro Lenino įkurtas laikraštis "Pravda".

2013 metais argentiniečių kardinolas Chorchė Marijus Bergoljas tapo pirmuoju per visą Katalikų Bažnyčios istoriją popiežiumi iš Vakarų pusrutulio ir pasivadino Pranciškumi.

2013 metais Čilėje pradėjo veikti didžiausia pasaulyje astronomijos observatorija.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai (296)
Praeiviai Vilniuje, archyvinė nuotrauka

Paaiškėjo, kaip bus galima gauti Galimybių pasą

(atnaujinta 17:48 2021.05.11)
Galimybių pasas bus įvestas gegužės 24 dieną, šiuo metu baigiami paskutiniai techniniai darbai

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Galimybių pasą bus galima gauti apsilankius specialiai sukurtame interneto puslapyje ir atlikus vos du veiksmus – suvedus asmens autentifikavimo duomenis ir išsisaugojus gautą QR kodą, aiškina Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Galimybių pasą galės gauti trys grupės žmonių: pasiskiepiję nuo koronaviruso, persirgę COVID-19 arba gavę neigiamą COVID-19 testo rezultatą.

Norint gauti galimybių pasą, interneto puslapyje reikės per elektroninius valdžios vartus suvesti asmens autentifikavimo duomenis ir išsisaugoti suteiktą QR kodą telefone ar kompiuteryje. Jokių papildomų išrašų įrodymų nereikės – šis kodas, kuris ir yra Galimybių pasas, bus išmaniajame įrenginyje, jį taip pat bus galima išsisaugoti pdf formatu ar išsispausdinti.

Jokių techninių galimybių naudotis elektroninėmis autentifikavimo priemonėmis neturintys gyventojai Galimybių pasą galės nemokamai gauti Registrų centro klientų aptarnavimo padaliniuose,  pateikę asmens dokumentą. Tokių padalinių Lietuvoje yra 50, jų sąrašą galima rasti čia.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Galimybių pasui patikrinti ypatingos įrangos nereikės – jame esantį kodą bus galima nuskaityti telefonu ar planšete. Nuskaičius gautą QR kodą tikrintojas ekrane matys žalią arba raudoną spalvą (jeigu Galimybių pasas galioja, – žalią, jeigu ne, – raudoną).  Prireikus žmogaus tapatybę galima bus patikrinti paprašius asmens dokumento. Galimybių pase bus pateikiama minimaliai jautrių duomenų – tik tie, kurie reikalingi žmogaus tapatybei nustatyti: vardas, pavardė ir gimimo data.

Galimybių pasui kuriami du atskiri interneto puslapiai — lietuvių ir anglų kalbomis. Vienas jų – gyventojams, norintiems gauti "Galimybių pasą", o kitas – asmenims, kurie tikrins šio dokumento galiojimą ir originalumą.  Abiejų tinklalapių adresai bus paskelbti iki galimybių paso starto.

Galimybių pasu Lietuvos gyventojai galės pradėti naudotis gegužės 24 dieną. Planuojama, kad jis leis verslams laisviau dribti, o žmonėms plačiau naudotis paslaugomis. 

Šiuo metu baigiami techniniai galimybių paso sukūrimo darbai. Iki jo starto visuomenei bus pristatytos visos detalės, kaip konkrečiai šis sprendimas veiks.

Lietuvoje galioja antrasis karantinas. Nors kai kurie apribojimai sušvelninti, dauguma jų galioja iki vasaros pradžios.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje nustatyta apie 260 tūkstančiųkoronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 4 tūkst. žmonių.

Tegai:
Lietuva, koronavirusas
Dar šia tema
Nausėda papasakojo, kokios vakcinos turėtų būti ES "žaliajame pase"
Naujas dokumentas apie COVID-19: ką reikia žinoti apie Galimybių pasą Lietuvoje
Armonaitė: Lietuva galėtų gaminti vakcinas nuo koronaviruso
Respublikinė Šiaulių ligoninė

Lietuvoje atleista darbo nusižudė jauna anesteziologė

(atnaujinta 17:54 2021.05.11)
Pasak Sveikatos reikalų komiteto narės, prie tokio sprendimo jauną gydytoją galėjo privesti mobingas

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Praėjusios savaitės pabaigoje nusižudė jauna Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dirbusi gydytoja anesteziologė. Teisėsaugos institucijos tiria jos mirties aplinkybes.

Anksčiau Lietuvos žiniasklaida pranešė, kad praėjusį ketvirtadienį gydytoja buvo atleista už rimtą nusižengimą. Tikslios atleidimo priežasties ligoninė neįvardijo. Gydymo įstaigos vadovybė išreiškė užuojautą moters šeimai ir artimiesiems.

Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė savo Facebook pranešė, kad gydytojos kolegės kalbėjo apie mobingą.

"Šiandien sužinau, kad iš gyvenimo pasitraukė jauna gydytoja. Kolegos kalba apie mobingą. Nuolatinį, sistemingą. Oficiali versija bus dokumentų klastojimas", — sakė ji.

Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad kreipėsi į gydymo įstaigą dėl faktinių aplinkybių ir papildomos informacijos, galimai susijusios su įvykiu, pateikimo. Jos vertinimui bus sudaroma komisija, sprendžianti dėl ligoninės aplinkos saugumo ir darbuotojų psichologinės gerovės užtikrinimo.

"Neabejojama, kad SAM ir kitų institucijų vykdomi veiksmai dėl situacijos aplinkybių ištyrimo leis objektyviai įvertinti šį rezonansinį įvykį ir pateikti išvadas", — rašoma ministerijos pranešime.

Sveikatos apsaugos ministerija paragino žiniasklaidą ir visuomenę susilaikyti nuo įvykių vertinimo ir elgtis etiškai, kad nepakenktų ligoninės personalo emocinei sveikatai.

"Šis įvykis — sukrečianti patirtis. Jos akistatoje būtina priminti, kad pastebėjus savižudybės ženklus laiku, žmogui galima padėti, jį išklausant ir nukreipiant profesionalios pagalbos", — pažymėjo ministerija.

Tegai:
savižudybė, gydytojai, Šiauliai
Dar šia tema
Rusija paprašė ombudsmenės Lietuvoje padėti Meliui
Etikos sargai pradėjo tyrimą dėl Majausko pareiškimų 
Teismas nustatė, kad Veryga kurį laiką nelegaliai ėjo operacijų vadovo pareigas
Elektros perdavimo tinklai

Kalti kaimynai: Lietuva skundžiasi dėl prekybos elektra metodikos sukeliamų nuostolių

(atnaujinta 14:52 2021.05.11)
Anksčiau Baltijos šalis pasiskundė dirbtinai pakeltomis elektros kainomis ir tuo, jog elektros kainų skirtumas Lietuvoje ir Latvijoje siekė iki 20 eur/MWh

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Latvijos ir Estijos vienašališkai taikoma prekybos elektra iš trečiųjų šalių metodologija Lietuvos vartotojams gali papildomai kainuoti apie 100 mln. eurų per metus, sakė energetikos viceministras Albinas Zananavičius. Apie tai praneša Energetikos ministerijos spaudos tarnyba.

Politikas pirmadienį dalyvavo BEMIP susitikime, kuriame Lietuva, tarpininkaujant Europos Komisijai, siekia naujos trišalės prekybos elektra iš trečiųjų šalių metodologijos.

"Latvijos ir Estijos vienašališkai taikoma prekybos elektra iš trečiųjų šalių metodologija Lietuvos vartotojams papildomai gali kainuoti apie 100 mln. eurų per metus", — sakė Zananavičius.

Lietuva mano, jog Latvijos ir Estijos dabar vienašališkai taikoma metodologija, be kitų dalykų, trikdo ES vidaus prekybą, suteikdama privilegiją prekybai elektra iš trečiųjų šalių. Tai atsitinka dėl realių ir deklaruojamų Lietuvos-Latvijos elektros jungčių pralaidumų skirtumo.

Pagal minėtas taisykles deklaruojant dideles importo iš Rusijos į Latviją apimtis reikia rezervuoti Lietuvos-Latvijos elektros jungčių pralaidumus, kurie realiai nebūna panaudojami.

Energetikos ministerija tvirtina, kad tokia prekybos metodika dirbtinai sukelia elektros kainą Lietuvoje ir trikdo ES rinką. Elektros rinkos stebėsenos duomenys rodo, jog dėl to tam tikromis valandomis elektros kainų skirtumas Lietuvoje ir Latvijoje kovą siekė iki 20 eur/MWh.

Pažymima, kad Lietuvos ir Estijos elektros prekybos rinkos dalyviai dėl to patiria nuostolius ir jau kreipėsi į Europos Komisiją, ragindami greičiau surasti bendrą EK ir Baltijos šalių sprendimą dėl trišalės metodologijos.

Lietuva pasiūlė savo variantą. Šalies metodika turėtų suteikti "konkurencingą ir skaidrią rinką, bei užkirstų kelią Baltarusijos atominėje elektrinėje pagaminta elektra patekti į Lietuvos rinką – tai būtų išvengta tolimesnės Baltarusijos AE plėtros finansavimo Lietuvos vartotojų pinigais". Tai taip pat užtikrintų Lietuvos energetinę nepriklausomybę, didinant vietinę elektros gamybą iš atsinaujinančių šaltinių.

Anksčiau energetikos ministras Dainius Kreivys pasiskundė dirbtinai pakeltomis elektros kainomis Lietuvoje dėl dabartinės prekybos su trečiosiomis šalimis metodikos.

Pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija yra BRELL energijos žiedo dalis kartu su Baltarusija ir Rusija. Baltijos šalys nusprendė atsijungti ir sinchronizuotis su Europos elektros sistema per Lenkiją — per "LitPol Link" ir "Harmony Link" jūrų kabelį. Tai planuojama įgyvendinti iki 2025 metų.

Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas noru pasiekti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Tačiau, pasak daugelio ekspertų, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus nepaprastai brangus išteklių ir pinigų prasme, o ateityje taip pat pakenks vartotojų kišenėms, nes neišvengiamai kils tarifai.

Dar šia tema
Rusija, BelAE ir vakcinacija: apie ką kalbėjo Lietuvos prezidentas su ES ambasadoriais
Lietuvoje vėl pabrango elektra
Praėjusią savaitę elektros energija Lietuvoje atpigo 8%