Vilnius

Lietuvoje 70 proc. žmonių susidūrę su neapykantos kalba niekur nesikreiptų

(atnaujinta 13:51 2021.03.16)
Didžioji dauguma respondentų sutiko, kad neigiami komentarai internete apie tam tikras visuomenės grupes skatina neapykantą ir susipriešinimą visuomenėje

VILNIUS, kovo 16 — Sputnik. 7 iš 10 Lietuvos gyventojų, susidūrę su neapykantos kalba, apie tai nepraneštų ir neieškotų pagalbos, tai rodo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu atlikta apklausa.

Dauguma žmonių, susidūrę su neigiamais komentarais internete, niekur nesikreiptų (47 proc.) arba nežinotų kur kreiptis (22 proc.). Tik 18 proc. nurodė, kad kreiptųsi į teisėsaugos institucijas, dar beveik 15 proc. — į socialinių tinklų arba interneto svetainių administratorius. Į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą, kuri yra atsakinga už neapykantos kalbos prevenciją, kreiptųsi 2 proc. gyventojų.

Daugiau kaip penktadalis tyrimo dalyvių mano, kad neigiami komentarai internete apie tam tikras visuomenės grupes yra tik nekalti, neapgalvoti juokeliai. Trečdalis mano, kad tokie komentarai yra saviraiškos laisvė (su tuo nesutinka 46 proc., dar 22 proc. nežinojo, ką atsakyti).

Tuo tarpu 65 proc. tyrimo dalyvių mano, kad neigiami komentarai apie tam tikras visuomenės grupes turėtų būti laikomi viena iš diskriminacijos formų, tačiau tik 36 proc. sutiktų, kad tokie komentarai būtų laikomi baudžiamuoju nusikaltimu (33 proc. nesutiktų, o dar 31 proc. nežinojo, ką atsakyti).

Didžioji dauguma respondentų (71 proc.) sutiko, kad neigiami komentarai internete apie tam tikras visuomenės grupes skatina neapykantą ir susipriešinimą visuomenėje (su tuo nesutiko tik 11,5 proc.).

Siekiant patikslinti gyventojų nuostatas, tyrimo dalyviams buvo pateiktos įvairios situacijos. Jie turėjo įvertinti, ar tai galėtų būti laikoma neapykantos kalba.

Situaciją, kai kitos rasės asmenims parduotuvėje grasinama, liepiama grįžti ten, iš kur atkeliavo, net 84 proc. žmonių laikė neapykantos kalba. Taip nemanė vos 3 proc. apklaustųjų.

Pavyzdį, kai kompiuteriniame žaidime taikiniu pasirinkti tabore gyvenantys romai, raginama juos "šaudyti" ir tokiu būdu laimėti žaidimą, 66 proc. žmonių laikė neapykantos kalba. Su teiginiu nesutiko 7 proc., o dar 26 proc. negalėjo pasakyti.

Atvejus, kai socialiniame tinkle rašomi komentarai, kuriais raginama smurtauti prieš lesbietes, gėjus, biseksualius ir translyčius (LGBT) asmenis, neapykantos kalba laikė 81 proc. tyrimo dalyvių. Taip nemanė 3 proc., o 15 proc. apklaustųjų neturėjo nuomonės.

Tyrimo metu pateiktą atvejį, kai prie žydų bendruomenės centro iš žemių supilama svastika, neapykantos kurstymu laikė 75 proc. žmonių. Su tuo nesutiko 4 proc., o 21 proc. neturėjo nuomonės.

Situaciją, kai politikas televizijos eteryje ragina kastruoti psichikos negalią turinčius asmenis (kad jie "nesidaugintų"), kaip neapykantos kalbą vertino 78 proc. žmonių, 6 proc. taip nemanė, o 17 proc. neturėjo nuomonės.

Atvejį, kai politologas, komentuodamas užsienyje įvykdytą teroro išpuolį, teigia, jog "visi musulmonai yra teroristai", neapykantos kalba laikė 76 proc. apklaustųjų, 5 proc. su teiginiu nesutiko, o 19 proc. neturėjo nuomonės.

Tegai:
apklausa, LGBT, neapykantos kurstymas, Lietuva
Pasienietis

Praėjusią savaitę atvykelių Lenkijos be QR kodų skaičius nesiekė 6%

(atnaujinta 13:02 2021.04.19)
Praėjusią savaitę pasieniečiai 35 asmenims pradėjo administracinių nusižengimų tyrimus dėl karantino reikalavimų pažeidimų

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Pasienyje su Lenkija karantino reikalavimų laikymąsi kontroliuojantys pasieniečiai fiksuoja, kad pastarąją savaitę privalomų QR kodų neturinčių keliautojų skaičius liko nedidelis – iki 6 proc. visų patikrintųjų. Apie tai pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Nuo vasario 17 dienos VSAT pareigūnai vykdo sustiprintą iš Lenkijos atvykstančių asmenų kontrolę siekdami užtikrinti karantino reikalavimų laikymąsi. Tokie keliautojai turi būti užsiregistravę Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) svetainėje ir gavę QR kodą.

Balandžio 12-18 dienomis pasieniečiai patikrino 1 368 iš Lenkijos važiavusius asmenis. 82 iš jų neturėjo QR kodų, tai sudarė apie 5,9 proc. visų vykusiųjų. Užpraėjusią savaitę anketų nebuvo užpildę apie 5,8 proc. vykusiųjų (dar ankstesnę savaitę šis rodiklis siekė 14 proc., savaitę prieš ją — 35 proc., anksčiau tokių buvo dar daugiau). Nuo vasario 17 dienos patikrintas 22 371 iš Lenkijos keliavęs asmuo, QR kodų neturėjo 8 693.

Taip pat nuo vasario 8 dienos pasieniečiai jūrų ir oro uostuose talkina NVSC darbuotojams vykdyti papildomą visų atvykstančių asmenų medicininę karantininę kontrolę. VSAT duomenimis, balandžio 12-18 dienomis į Klaipėdos jūrų uostą keltais atvyko 2 477 asmenys, krovininiais laivais atplaukė 970 asmenų. Per oro uostus ES išoriniais reisais atskrido 5 915 asmenų. VSAT duomenimis, per visą laiką nuo vasario 8 dienos tiek jūrų, tiek oro uostų kontrolės punktuose nustatomi tik pavieniai pažeidimai dėl QR kodo ar COVID-19 testo neturėjimo.

Be to, nuo kovo 10 dienos VSAT vykdo kontrolę dėl privalomo COVID-19 testo turėjimo grįžtant ar atvykstant keleivių vežimo tarptautinio susisiekimo maršrutais reguliariais, specialiais, užsakomaisiais reisais visų rūšių transportu. Praėjusią savaitę iš viso buvo patikrinta 6 990 asmenų, kuriems būtina turėti testą atvykstant. Buvo nustatyti 4 pažeidimai prie sienos su Latvija. Iš viso nuo kovo 10 dienos patikrinta 38 330 asmenų, nustatyta 18 pažeidimų.

Taip pat pažymima, jog balandžio 12-18 dienomis pasieniečiai 35 asmenims pradėjo administracinių nusižengimų tyrimus dėl karantino reikalavimų pažeidimų.

Tegai:
karantinas, koronavirusas, Lenkija, Lietuva, pasieniečiai, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT)
Dar šia tema
Lietuvoje per parą nustatyti 726 nauji koronaviruso atvejai, mirė 6 žmonės
Į Lietuvą pristatyta septintoji vakcinos nuo COVID-19 "Moderna" partija
Lietuvoje per parą nustatyti 592 nauji koronaviruso atvejai, mirė 10 žmonių
Policijos pareigūnai

Šiuo metu Lietuvoje vakcinuota beveik 40 procentų pareigūnų

(atnaujinta 11:42 2021.04.19)
Pareigūnai skiepijami savivaldybėse, atsižvelgus į prioritetinių grupių sąrašą. Nuo balandžio 8 dienos įsigaliojo sveikatos apsaugos ministro patvirtinta tvarka, kuomet leidžiama skiepyti didelėmis organizuotomis grupėmis

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Jau dvi savaites pareigūnai skiepijami vakcinomis nuo COVID-19 infekcijos, rašo Vidaus reikalų ministerijos spaudos tarnyba.

Pabrėžiama, jog šiuo metu paskiepyta 5 910, arba 39,4 proc. pareigūnų.

"Šiuo metu turime paskiepytų beveik 40 procentų pareigūnų. Be abejo norime, kad pareigūnams imunitetas susiformuotų kuo greičiau ir jie galėtų jaustis saugesni saugodami mūsų visuomenę. Aktyviai bendradarbiaujame su savivaldybėmis ir siekiame, kad paskiepytų pareigūnų dalis didėtų kiekvieną savaitę", — sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Pirmadienio duomenimis, Policijos departamente šiuo metu pirmuoju skiepu vakcinuotų pareigūnų yra 3 145. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente paskiepyta 1 223 ugniagesių, Viešojo saugumo tarnyboje paskiepyta 114 pareigūnų. Valstybės sienos apsaugos tarnyboje paskiepyta 1 650 asmenų, iš jų 1345 pareigūnai, o Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyboje paskiepyti 83 pareigūnai.

Pareigūnai skiepijami savivaldybėse, atsižvelgus į prioritetinių grupių sąrašą. Nuo balandžio 8 dienos įsigaliojo sveikatos apsaugos ministro patvirtinta tvarka, kuomet leidžiama skiepyti didelėmis organizuotomis grupėmis. Statutinių tarnybų vadovai regionuose gali kreiptis į savivaldybių vakcinavimo koordinatorius ir suderinti tolimesnio vakcinavimo organizavimą sudarytoms grupėms.

Tegai:
koronavirusas, vakcinacija, policija, Lietuva
Temos:
Vakcinacija nuo COVID-19 Lietuvoje ir pasaulyje: iššūkiai ir pažanga
Dar šia tema
Šimonytė pareiškė, kad informacijos apie COVID-19 reikia ir rusų kalba
Vaidotas Zemlys-Balevičius traukiasi iš Sveikatos ekspertų tarybos
Į Lietuvą pristatyta septintoji vakcinos nuo COVID-19 "Moderna" partija