Karantino sušvelnimas Lietuvoje

Trečioji koronaviruso banga priklauso nuo Lietuvos gyventojų, pareiškė profesorius

(atnaujinta 09:19 2021.03.17)
Jis pažymėjo, kad kai skamba argumentai dėl kokios nors veiklos atnaujinimo, kaip pavyzdys minimos šalys, kuriose ši veikla nebuvo sustabdyta, tačiau neatsižvelgiant į šių valstybių epidemiologinę situaciją

VILNIUS, kovo 17 — Sputnik. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Sveikatos vadybos katedros profesorius Mindaugas Stankūnas paragino atkreipti dėmesį į kitų šalių epidemiologinius rodiklius, prieš pradedant kalbėti apie tos ar kitos veiklos atnaujinimą.

Vilniaus gatvės
© Sputnik / Владислав Адамовский

Jis pasidalijo, kad gauna laiškų iš žmonių, kurie dalijasi savo mintimis apie pandemiją ir karantino situaciją Lietuvoje. Taigi, viename iš laiškų, pasak profesoriaus, pateikiama išvada dėl galimybės atnaujinti vieną veiklą šalyje.

"Dažnai yra argumentu pateikiama, kad va toje ar tose šalyse viena ar kita veikla yra/buvo nesustabdyta. Tačiau dažnai pamirštama pažiūrėti, kokia epidemiologinė situacija buvo toje šalyje ir kokia yra Lietuvoje. Kad ir mano ką tik perskaitytame laiške yra sakoma, kad tos veiklos nebuvo stabdytos Naujoje Zelandijoje, Australijoje, Japonijoje, P. Korėjoje, Islandijoje..." — Facebook parašė Stankūnas.

Specialistas paragino pasidomėti ir palyginti, kokia epidemiologinė situacija buvo tose šalyse ir kokia padėtis vienu ar kitu metu buvo Lietuvoje.

"Nes kai ir Lietuvoje nustatinėjome po 20 ar 30 atvejų, tai irgi mes gyvenome visai kitaip nei gyvename dabar", — pridūrė jis.

Stankūnas priminė, kad šią savaitę šalyje atsidarė didelės parduotuvės, žmonės gavo galimybę judėti tarp daugelio savivaldybių. Kartu jis pažymėjo, kad nuo visuomenės priklauso, ar įvyks trečioji pandemijos banga, ar ne.

Vertindama situaciją šalyje, Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pareiškė, jog neabejoja, kad balandį išliks griežti judėjimo apribojimai dėl pandemijos. Tuo pat metu ji mano, kad dabartinė padėtis su koronavirusu nesukelia didelio optimizmo.

Nuo pandemijos pradžios šalyje nustatyta daugiau nei 206 tūkst. COVID-19 atvejų, pasveiko daugiau nei 192 tūkst. žmonių, o mirė 3 416 žmonių. Daugiau nei 100 tūkstančių žmonių yra visiškai paskiepyti.

Nuo lapkričio pradžios Lietuvoje įvestas antrasis karantinas. Jis preliminariai pratęstas iki balandžio pradžios.

Pirmadienį Vyriausybė pratęsė judėjimo apribojimus 16 savivaldybių iki kovo 31 dienos. Taip pat keičiasi kultūrinių erdvių lankymo uždarose erdvėse tvarka — dabar vienam žmogui turėtų būti skirta ne mažiau kaip 20 kvadratinių metrų ploto.

Tegai:
karantinas, koronavirusas, Lietuva
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje (1835)
Dar šia tema
Rengiamas planas siekiant visus pradinių klasių mokinius grąžinti į mokyklas
Grąžiname vaikus į mokyklą karantino metu
Lietuvoje smarkiai išaugo koronaviruso atvejų skaičius
Kasiulevičius pasisakė apie vakcinacijos "AstraZeneca" nutraukimą
Lietuva nusprendė laikinai sustabdyti vakcinaciją su "AstraZeneca"
Ligoninės lova

Pasiskiepijęs "Pfizer" vakcina Estijoje mirė pagyvenęs žmogus

(atnaujinta 19:52 2021.04.19)
Mirusiojo šeimos gydytojas abejoja, ar jo mirtis susijusi būtent su vakcina. Tačiau manoma, kad "dehidracija atsirandanti dėl skiepijimo, gali prisidėti prie širdies nepakankamumo ir širdies priepuolio"

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Estijoje praėjusią savaitę buvo užregistruotas mirtinas atvejis, kai žmogus buvo paskiepytas nuo koronaviruso Pfizer / BioNtech Comirnaty vakcina. Mirė 86 metų vyras, praneša Estijos vaistų agentūra.

Gavęs antrą vakcinos dozę, vyras mirė šeštą dieną po vakcinacijos.

"Naktį po vakcinacijos jam pasireiškė skonio jautrumo sutrikimas, pablogėjo rijimas, padidėjo prakaitavimas, vėmimas antrą dieną, kraujospūdžio kritimas ir alpimas trečią dieną. Ligoninėje pacientui buvo diagnozuotas širdies priepuolis, kurio rezultatas buvo staigi mirtis", — sakoma agentūros svetainėje.

Mirusiojo šeimos gydytojas abejoja, ar jo mirtis susijusi būtent su vakcina. Tačiau agentūra mano, kad "dehidracija (atsirandanti dėl skiepijimo - Sputnik) gali prisidėti prie širdies nepakankamumo ir širdies priepuolio".

Vos per praėjusią savaitę departamentas gavo 31 pranešimą apie šalutinį poveikį po Pfizer / BioNtech vakcinacijos. Iš jų du atvejai buvo klasifikuojami kaip sunkūs.

Anksčiau Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid sakė, kad šalis pradės naudoti Rusijos vakciną nuo koronaviruso "Sputnik V" po to, kai ją patvirtins Europos vaistų agentūra (EVA).

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje iš viso nustatyta daugiau nei 234 tūkst. koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 3,7 tūkstančio žmonių.

Iš viso 209 600 žmonės šalyje vakcinuoti dviem skiepo dozėmis. Dar 354 124 šiuo metu laukia antros skiepo dozės. Iš viso panaudotos 773 324 vakcinos. Iš viso Lietuva jau vakcinavo daugiau kaip 50 proc. vyresniųjų (65+ m. amžiaus) gyventojų.

Ketvirtadienį Vyriausybė pratęsė karantiną iki gegužės 31 dienos. Kartu ministrų kabinetas nutarė sušvelninti karantino režimą, numatydamas bendravimo išimtis imunitetą nuo COVID-19 turintiems asmenims.

Tegai:
mirtis, vakcina
Temos:
Vakcinacija nuo COVID-19 Lietuvoje ir pasaulyje: iššūkiai ir pažanga
Praeiviai  Vilniuje

Lietuvos politikas EK patarimą padidinti pensinį amžių pavadino "tragikomišku"

(atnaujinta 19:10 2021.04.19)
Pasak Lingės, reikia dėti visas pastangas, kad Lietuvos žmonės kuo ilgiau išliktų aktyvūs, darbingi ir nepriklausomi, nes yra problemų socialinėje srityje

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Europos Komisija rekomenduoja Lietuvai iki 2040 metų pensinį amžių padidinti iki 72 metų, Facebook rašė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovas Mindaugas Linge.

Pasak jo, Europos Komisijos parengė žaliąją knygą dėl senėjimo. Ji rekomenduoja Lietuvai pakelti pensinio amžiaus ribą, kad būtų išlaikytas pastovus šalies senėjimo indeksas.

"Nesunku nujausti, kad ši prognozė mūsų vyresnio amžiaus žmonių nepradžiugintų, - rašė jis.

Linge pažymėjo, kad pagal 2015 metų apklausą vyrai Lietuvoje norėtų dirbti iki 61 metų, o moterys - iki 59 metų. Dabartinis pensinis amžius yra 64 metai vyrams ir 63 metai moterims.

"Dar tragikomiškiau ši prognozė atrodo tikėtinos gyvenimo trukmės kontekste žiūrint iš šios dienos taško. Lietuvoje vidutinė tikėtina vyrų gyvenimo trukmė - 71,5 m. (moterų 81 m.)", — sakė jis.

Pasak Lingės, iki šios dienos amžiaus pratęsimo klausimas nėra svarstomas, tačiau tendencija išlieka akivaizdi - reikėtų dėti visas pastangas, kad Lietuvos žmonės kuo ilgiau išliktų aktyvūs, darbingi ir savarankiški.

Politikas pažymėjo, kad Lietuvoje tik šeši procentai vyresnių nei 65 metų moterų savo sveikatą apibūdina kaip gerą, o ES vidurkis - 36 proc. Ligos prevencija, ankstyva diagnozė ir sveikos gyvensenos įpročiai yra efektyviausia priemonė užtikrinti sveiką senatvę, sako Lingė.

Be to, nepaisant indeksavimo ir pensijų didinimo, vyresnio amžiaus žmonių skurdo problema tebėra aktuali. Tyrimo duomenimis, beveik 70 procentų vienišų gyventojų, vyresnių nei 65 metų, negali sau leisti papildomų išlaidų. Pasak Lingės, būtina padidinti viešųjų finansų dalį socialinėje apsaugoje, nes Lietuva šioje srityje smarkiai atsilieka nuo ES vidurkio.

Politikas taip pat pažymėjo, kad perkvalifikavimo ir kitose užimtumo programose turėtų būti skiriamas didelis dėmesys vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems artėja pensinis amžius.

Pensininkai laikomi viena pažeidžiamiausių grupių Lietuvoje. 2019 metais šalis pateko tarp penkių ES šalių pagal pensininkų skurdo riziką. Vyresnių nei 65 metų žmonių, kuriems gresia skurdas, dalis buvo 18,7 proc.

Kiek metų Europos žmonės gyvena pensijoje?
© Sputnik
Kiek metų Europos žmonės gyvena pensijoje?
Tegai:
pensininkai
Riešutai

Įvardyta saugi riešutų dienos norma

(atnaujinta 10:35 2021.04.19)
Mokslininkai iš daugelio šalių patvirtino faktą, kad reguliarus riešutų vartojimas 60–70 metų žmonėms žymiai sumažina aterosklerozės ir kitų širdies ligų riziką

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Per dieną žmogus turėtų suvartoti ne daugiau kaip 60 gramų riešutų, apie tai AiF pasakojo Federalinės mitybos ir biotechnologijos tyrimų centro mitybos specialistė, medicinos mokslų kandidatė Natalija Denisova.

Kaip paaiškino ekspertas, norma yra 30-50 gramų riešutų, o daugiau nei 60 gramų — "papildomos kalorijos". "Šimtas gramų riešutų yra 500–600 kilokalorijų, o tai gali iššaukti nemalonius virškinimo trakto sutrikimus", — perspėjo ji.

Anot jos, per dieną rekomenduojama suvartoti pavyzdžiui, migdolus ar lazdyno riešutus — 10–12 vnt., kedro riešutus — valgomąjį šaukštą.

Kaip pažymėjo ji, riešutai, nepaisant to, kad yra riebalų, sugeba sumažinti "blogojo" cholesterolio kiekį. Taigi mokslininkai iš daugelio šalių patvirtino faktą, kad reguliarus riešutų vartojimas 60–70 metų žmonėms žymiai sumažina aterosklerozės ir kitų širdies ligų riziką.

Tuo pačiu metu omega-3, kuris laikomas naudingiausiu širdžiai ir kraujagyslėms, kiekio lyderis yra graikinis riešutas.

Tegai:
sveikata, lazdyno riešutai
Temos:
Medicina ir sveikata