VILNIUS, kovo 17 — Sputnik. Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė prieš metus pasisakė prieš karantininius apribojimus, o dabar juos pati įveda, pažymėjo Seimo deputatas, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
"Šiandien COVID-19 karantino metinės. Ta proga labai gerai prisiminti pradžią. Kolegos pasidalino dabartinės premjerės, tuometinės Seimo narės Šimonytės įžvalgomis pirmojo karantino metu. Kaip manote, apie ką ji čia kalba?" — ironizuoja Veryga Facebook'e, su savo publikacija paskelbdamas premjerės parašyto įrašo ekrano kopiją.
2020 m. gegužės 13 d. parašytame pranešime Šimonytė, kuri tuo metu ketino eiti į Seimą rinkimuose, parašė, kad jai atrodo, jog karantinas niekada nesibaigs, nes neva tai tiesiog patogu tuometinei Sauliaus Skvernelio Vyriausybei.
Pats Veryga tuo metu ėjo sveikatos apsaugos ministro pareigas, taip pat buvo Ekstremalių situacijų valdymo centro vadovas.
Anot Šimonytės, tuometinei Vyriausybei nepavyko įstatymu atlikti "reorganizacijos", todėl buvo įkurtas Ekstremalių situacijų valdymo centras.
"Šioje situacijoje labiausiai pykdo net ne sprendimai. Pykdo pasimėgavimas, su kuriuo nurodymas seka nurodymą, draudimai draudimą, o galima bauda — baudą. Nesvarbu, kad jie keičiami greičiau nei šiomis dienomis kinta oras. <...> Svarbu parodyti, kas čia viršininkas. Nes pagaliau išauso diena, kai tavo parašas sveria daugiau nei prezidento. Kai tik taip gali sau pasikelti savivertę, lengvai karantino neatsisakysi", — padarė išvadą tada Šimonytė.
Šiuo metu Šimonytė, būdama Lietuvos ministrė pirmininkė, jau kelis kartus patvirtino karantino sugriežtinimo priemones. Visų pirma, judėjimo tarp savivaldybių be pagrįstų priežasčių draudimas buvo pratęstas iki balandžio mėnesio.
Taip pat buvo patvirtinti Sveikatos apsaugos ministerijos pasiūlymai, numatantys pokyčius, susijusius su lankymusi kultūrinėse erdvėse. Nurodoma, kad muziejus, galerijas ir kitas parodų zonas, zoologijos ir botanikos sodus uždarose erdvėse galima aplankyti tik esant ribotam lankytojų srautui. Vienam asmeniui turėtų atitekti ne mažiau kaip 20 kvadratinių metrų ploto.
Tuo pačiu metu naujai diagnozuotų koronaviruso atvejų skaičius Lietuvoje vėl pradėjo didėti nuo vasario mėnesio. Šiuo metu respublikoje patvirtinta daugiau nei 206 tūkst. atvejų, mirė daugiau kaip 3,4 tūkst. žmonių.
Antrasis karantinas, galiojantis nuo lapkričio, buvo pratęstas iki balandžio pradžios.
Esant naujam ministrų kabinetui karantinas ne tik nesusilpnėjo, bet buvo įvestas antrą kartą ir jau kelis kartus pratęstas. Be to, Šimonytė mano, kad, pavyzdžiui, griežti trijų mėnesių judėjimo tarp savivaldybių apribojimai sulėtino "britiškosios" padermės plitimą. Ji pareiškė, jog neabejoja, kad apribojimai bus tęsiami ir balandžio mėnesį.
Pirmadienį Vyriausybė pratęsė judėjimo apribojimus 16 savivaldybių iki kovo 31 dienos.
VILNIUS, balandžio 23 — Sputnik. Nuo kitos savaitės Vilnius išplės vakcinacijos bazę, parodų ir kongresų centre "Litexpo" atidarydamas dar vieną masinės vakcinacijos nuo COVID-19 centrą, rašo Vilniaus miesto savivaldybės spaudos tarnyba.
Toliau dirbant ir dar dviem masinei vakcinacijai skirtiems centrams savivaldybėje ir Žirmūnų neformaliojo ugdymo centre, kitos ambulatorines sveikatos paslaugas teikiančios sostinės įstaigos galės koncentruotis į anksčiau paskiepytųjų revakcinaciją ir sunkiai judančių pacientų skiepijimą namuose.
"Jei reikės, Vilnius pasiryžęs skiepyti ne tik vilniečius, bet ir aplinkinių regionų gyventojus, kur vakcinavimas stringa", — sakė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.
"Litexpo" didžiausioje salėje Nr. 5, veiks 50 vakcinavimo kabinų. Atvykusieji automobiliais bus iškart nukreipti į vakcinacijos centrui rezervuotą nemokamą parkingą, pasirinkusius viešąjį transportą autobusas atveš iki specialiai įrengtos stotelės. Tam ruošiami nauji maršrutai, vešiantys į vakcinacijos centrą iš kelių miesto vietų.
Pabrėžiama, kad iš parkingo į "Litexpo" teritoriją bus galima patekti tik likus 15 minučių iki skiepo, todėl gyventojai raginami neatvykti per anksti.
Numatoma, kad šis vakcinavimo centras dirbs nuo 10 iki 20 valandos, paslaugas jame teiks beveik visos miesto pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos, tarp jų ir privačios klinikos.
Primenama, kad išsinuomoti šias patalpas miestui per mėnesį kainuoja apie 30 000 eurų. Miesto tarybai pritarus, patalpos išnuomotos 3-6 mėnesių terminui, su teise pratęsti jį antra tiek, jei to prireiktų dėl besitęsiančios COVID-19 pandemijos ir vakcinacijos. Patalpų paruošimas vakcinacijai kainuos apie 40 000 eurų.
VILNIUS, balandžio 23 — Sputnik. Praplėstas Ligų ir kompensuojamųjų vaistų sąrašas naujais kompensuojamaisiais vaistais, praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).
Pažymima, kad nuo balandžio 22 dienos pacientams bus prieinama daugiau kompensuojamųjų vaistų, o nuo liepos 1 dienos pagerintas medicinos pagalbos priemonių prieinamumas.
"Nauji kompensuojamieji vaistai tapo prieinami didesniam pacientų ratui, kuriems nustatytas plaučių ar kasos vėžys, nestabili krūtinės angina, skydliaukės karcinoma, psoriazė ir inkstų ląstelių karcinoma", — teigiama pranešime.
Tuo pačiu šie vaistai, išskyrus vaistus, skirtus skydliaukės karcinomai ir psoriazės gydymui, bus pilnai prieinami pacientams nuo šių metų balandžio 22 dienos, įsigaliojus Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyno pakeitimui.
Pabrėžiama, kad kainyno pakeitime, kuris įsigalioja balandžio 22 dienos, yra įrašytos levonorgestrelio spiralės (Fleree 13,5 mg vartojimo į gimdos ertmę sistema). Šis vaistinis preparatas galės būti skiriamas tik pilnametėms merginoms (18–20 metų amžiaus), kurios kreipiasi į ginekologą konsultacijos dėl kontracepcijos.
"Nuo liepos 1 d. priimtas sprendimas padidinti kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių — sauskelnių kiekį iki 60 vnt. per mėnesį asmenims, esant sunkiam šlapimo nelaikymo laipsniui. Iki šiol buvo kompensuojama 45 vnt. sauskelnių per mėnesį", — teigiama SAM pranešime.
Teigiama, kad bus kompensuojamos insulino pompų keičiamosios dalys vyresniems nei 24 metų amžiaus pacientams. Šiuo metu jos kompensuojamos tik asmenims iki 24 metų amžiaus, o šiais sprendimais siekiama pagerinti medicinos pagalbos priemonių prieinamumą pacientams, kuriems slaugai ir gydymui reikalingos medicinos pagalbos priemonės.
VILNIUS, balandžio 23 — Sputnik. "NordBalt" elektros jungtis, jungianti Švediją su Lietuva, bus atjungta dėl numatytų planinių darbų, praneša Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus "Litgrid" spaudos tarnyba.
Jungtis atjungiama Švedijos perdavimo sistemos operatorius "Svenska kraftnät" prašymu dėl numatytų planinių priežiūros darbų Nibru keitiklio stotyje. Jungtis nebus prieinama prekybai nuo balandžio 26 dienos 7:00 iki balandžio 29 17:00 Lietuvos laiku.
"Litgrid" šiuos kasmetinius "NordBalt" keitiklio stoties Klaipėdoje aptarnavimo darbus jau atliko praėjusių metų spalį, šių metų rudenį jie taip pat bus atliekami.
2020 metais "NordBalt" bendras jungties prieinamumas rinkai buvo 95,63 proc. Per metus iš Švedijos į Lietuvą per šią jungtį importuota 4,8 TWh elektros energijos, tai sudarė apie 43% viso elektros importo.
700 MW galios elektros jungtis su Švedija pradėjo veikti 2016 metais.