Aplinkosaugininkai

Vilniaus rajono aplinkosaugininkai teršėją nustatė atliekose radę prekių važtaraščius

(atnaujinta 11:33 2021.03.17)
Taip pat priminta, kad perdavus atliekas neteisėtai dirbantiems atliekų tvarkytojams, gresia administracinė atsakomybė

VILNIUS, kovo 17 — Sputnik. Vilniaus rajono aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai nustatė pažeidėjus iš atliekose paliktų važtaraščių, rašo Aplinkos apsaugos departamentas.

Aplinkosaugininkai, gavę skundą, nuvyko į mišką, kuriame rado neteisėtai išmestas atliekas. Tarp šiukšlių aplinkosaugininkai aptiko ir prekių važtaraščius.

Tai padėjo aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnams atliekant tyrimą nustatyti pažeidimą padariusius asmenis. Asmenį, kuriam priklausė atliekos, ir asmenį, kuriam jos buvo perduotos. Pažeidėjai patraukti administracinėn atsakomybėn, vienas iš jų — už miško teršimą atliekomis, kitas — už atliekų atidavimą ne atliekų tvarkytojui.

Vilniaus rajono aplinkos apsaugos infekcijos viršininkės Žydrės Majauskaitės teigimu, atiduodant atliekas reiktų paprašyti, kad atliekų tvarkytojai pateiktų dokumentus — sąskaitas faktūras, lydraščius ir kt.

Taip pat priminta, kad perdavus atliekas neteisėtai dirbantiems atliekų tvarkytojams, gresia administracinė atsakomybė.

Tegai:
atliekos, Vilniaus rajonas, Aplinkos apsaugos departamentas
Dar šia tema
Gamtiniame draustinyje vikšrine amfibija važinėjusiam vyrui gresia stambi bauda
Baigtas tyrimas dėl užfiksuotos taršos Kuršių mariose, ties Smiltynės perkėla
Teismas užstojo aplinkosaugininką, kuris pranešė apie Būtingės terminale įvykusį incidentą
automobiliai aikštelėje, archyvinė nuotrauka

FNTT papasakojo apie šešėlinės prekybos automobiliais JAV ir ES mastą

(atnaujinta 10:41 2021.04.20)
Šiuo metu atliekamuose ikiteisminiuose tyrimuose dėl prekybos automobiliais skaičiuojama žala valstybei siekia beveik 7,5 mln. eurų

VILNIUS, balandžio 20 — Sputnik. Šešėlinės prekybos naudotais automobiliais iš Jungtinių Amerikos Valstijų mastas Lietuvoje per praėjusius metus išaugo kelis kartus, o pogrindiniai prekeiviai pernai valstybei nesumokėjo beveik puspenkto milijono eurų mokesčių, praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. 

Kaip pasakoja FNTT direktorius Antoni Mikulskis, šiuo metu atliekama 19 ikiteisminių tyrimų dėl prekybos automobiliais, juose nustatyta per 7,4 mln. eurų žala valstybės biudžetui.

"Dažniausiai tyrimai vykdomi dėl valstybei nesumokėtų mokesčių, neapskaitytų pajamų ar suklastotų dokumentų, kuriuose nėra duomenų apie tikruosius automobilio pardavėjus. Apgaunami ir valstybė, ir pirkėjas, kuris, įsigijęs nekokybišką automobilį, tampa situacijos įkaitu — pardavėjas dingo, automobilis netinkamas eksploatavimui, o pinigų susigrąžinti neįmanoma", — sako Mikulskis.

Pasak FNTT direktoriaus, šiuo metu tyrimai atliekami dėl 4,5 tūkst. automobilių, kurie buvo įvežti iš JAV ar ES. 

Kaip aiškina FNTT, dažniausiai automobiliai iš JAV į Lietuvą patenka per lengvatinio apmokestinimo zonose esančias įmones, kurias valdo nusikalstamų schemų organizatoriai. Klastojant dokumentus sudaromos netikros pirkimo-pardavimo sutartys, į pardavimų grandines įtraukiami trečiųjų šalių gyventojai, kurie automobilius tariamai parduoda Lietuvos piliečiams. Suklastotuose dokumentuose nurodoma, kad automobilis pirktas iš užsienio piliečio, todėl pridėtinės vertės mokestis (PVM) gudriai paslepiamas. 

Tokie sandoriai dažnai vyksta grynaisiais pinigais, todėl perpardavinėtojai, neretai dirbantys nelegaliai be jokių oficialių dokumentų, jų neapskaito ir nemoka mokesčių valstybei. 

Nauja apskaitos sistema — nuo gegužės 1 dienos

Nuo gegužės 1 dienos pradės veikti nauja apskaitos sistema, kuri palengvins automobilių rinkos kontroliavimą, bus fiksuojami visų transporto priemonių savininkai. 

Kiekviena Lietuvoje esanti transporto priemonė turės turėti unikalų savininko deklaravimo kodą (SDK). Automobilį parduoti ar registruoti bus galima tik turint šį kodą. Ši priemonė turi užtikrinti transporto priemonių pirkimo–pardavimo sandorių saugumą, skaidrumą bei atsekamumą.

Anot FNTT pareigūnų, automobilių prekybos sektoriuje ikiteisminiai tyrimai atliekami ir dėl mokesčių vengimo panaudojant PVM maržos schemas, pajamų neapskaitymo, apskaitos dokumentų klastojimo bei apgaulingo tvarkymo, apskaitos dokumentuose nurodant žymiai mažesnes automobilių pardavimo vertes.

Tegai:
ES, JAV, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT)
Dar šia tema
FNTT tyrime dėl galimo sukčiavimo atliko kratas Biržų mieste ir rajone
Policija nufilmavo automobilių pardavėjų, kurie nuslėpė milijoninius mokesčius, paiešką
Sukčiavimu įtariama asmenų grupė gavo 2 mln. eurų paramą nukentėjusiems nuo COVID-19
Grupė Kaune veikiančių asmenų įtariami dokumentų klastojimu bei kreditiniu sukčiavimu
Vilnius

Lietuviai perspėjami apie paskiepytus "tyliuosius COVID-19 nešiotojus"

(atnaujinta 10:37 2021.04.20)
Koronavirusas gali daugintis kvėpavimo takuose, nors pats nešiotojas nejaus jokių simptomų dėl vakcinos

VILNIUS, balandžio 20 — Sputnik. Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija priminė, kad paskiepyti žmonės vis tiek gali būti koronaviruso nešiotojai ir užkrėsti kitus.

Vakcinos nuo COVID-19 apsaugo nuo simptomų, sunkios ligos eigos bei mirties, tačiau paskiepyti žmonės gali užsikrėsti ir patys, nejausdami jokių infekcijos požymių, kurį laiką būti tyliais viruso nešiotojais ir platinti virusą kitiems asmenims.

Sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad vakcina padeda imuninei sistemai atpažinti koronavirusą ir jį sunaikinti. Tačiau vakcina gali nesukelti pakankamai efektyvaus gleivinių imuninio atsako. Dėl to, virusui patekus į kvėpavimo takus, jis kurį laiką gali juose daugintis bei būti platinamas ir kelti pavojų aplinkiniams. 

Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas, biomedicinos mokslų daktaras Marius Strioga pabrėžė, kad paskiepytiems žmonėms išlieka tikimybė užsikrėsti COVID-19 ir trumpą laiką platinti virusą.

"Todėl net ir paskiepytiems žmonėms, ypač bendraujant su didesnės rizikos neskiepytais asmenimis, reikia laikytis apsaugos priemonių, dėvėti veido kaukes", — paragino jis.

Gydytojo teigimu, vakcinacijos efektą visuomenė pajus tuomet, kai bus paskiepyta didžioji dalis gyventojų. Strioga paaiškino, kad kai bus vakcinuota didžioji dalis visuomenės ir įgytas platesnis imunitetas, išliekanti rizika užsikrėsti besimptome forma ir trumpai platinti virusą turės vis mažesnį poveikį visuomenei.

"Tačiau šiai dienai, kai vakcinuota mažiau nei penktadalis gyventojų, net ir vakcinuoti žmonės turėtų laikytis visų atsargumo priemonių, kad galimai neužkrėstų tų, kurie yra imlūs ir neturi imuninės apsaugos", — perspėjo gydytojas.

Sveikatos apsaugos ministerija primena, kad pilnai paskiepytiems asmenims yra taikomos testavimosi ir izoliacijos išimtys atvykstant iš užsienio, taip pat Nacionalinio visuomenės sveikatos centro sprendimu gali būti netaikoma izoliacija po didelės rizikos sąlyčio su sergančiuoju COVID-19 liga.

Vis dėlto, paskiepytiems asmenims galioja visi kiti karantino reikalavimai, tarp jų ir dėl kaukių dėvėjimo, atstumo laikymosi, rankų higienos ir kt.

Naujausiais duomenimis, per visą pandemijos laikotarpį Lietuvoje buvo užfiksuota daugiau nei 235,3 tūkstančio COVID-19 atvejų, nuo infekcijos mirė 3 785 žmonės.

Tegai:
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), vakcina, koronavirusas, Lietuva
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje