Belorus sanatorija

Ekspertė: "Belorus" sanatorijos darbuotojus Lietuvoje apvylė šalis

(atnaujinta 17:33 2021.03.17)
Kreipimasis į EŽTT gali būti nelabai efektyvus, tačiau gali sukelti informacinį atgarsį. Nepaisant to, lietuviai turėtų ieškoti tiesos vietos teismuose, mano ekspertė Kira Sazonova

VILNIUS, kovo 17 — Sputnik. "Belorus" sanatorijos darbuotojai dėl įstaigai taikomų sankcijų turi kreiptis ne tik į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT), bet ir į vietos teismus, interviu Sputnik Lietuva pasakė teisės mokslų kandidatė, politikos mokslų kandidatė, Rusijos nacionalinės ekonomikos ir viešojo administravimo akademijos prie Rusijos prezidento docentė Kira Sazonova.

Anksčiau Druskininkuose esančios sanatorijos "Belorus" vyriausiasis gydytojas Ilja Epifanovas pareiškė, kad įstaiga yra pasirengusi prireikus ieškoti teisybės teismuose, įskaitant Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT).

Pasak Sazonovos, pastaruoju metu EŽTT tampa itin politizuota struktūra.

"Kadangi su šia situacija yra aiškiai susijusi Baltarusija, kuriai ir buvo taikomos sankcijos, akivaizdu, kad EŽTT sprendimas, žinoma, nebus palankus žmonėms, kuriuos nuvylė sava valstybė. Viena vertus, yra priežastis kreiptis į EŽTT, tačiau tuo pačiu metu perspektyvos yra labai miglotos", — pasakė ekspertė.

Anot jos, EŽTT — ne visai specializuota tarptautinė institucija, nagrinėjanti darbo ginčus, todėl šiuo atveju sprendimas pasirinkti šį teismą ginant lietuvių interesus yra nelabai sėkmingas.

"Apskritai žmonėms, tikriausiai, teks ieškoti kažkokios tiesos savo valstybėse vien dėl to, kad valstybė turėtų, kaip man atrodo, net jei ji yra grynai kapitalistinė, ji vis tiek turėtų būti socialiai orientuota. Nes šiuo atveju žmonės nukentėjo, kaip sakoma, dėl nieko, jie tiesiog tapo pėstininkais, iš esmės, dideliame politiniame žaidime. Tačiau nepaisant to, galima sukurti informacinį rezonansą, vis tiek galima pabandyti pateikti pretenzijas vietos teismuose", — pasakė Sazonova.

Ekspertės manymu, tai yra priežastis patikrinti, ar Lietuvoje laikomasi valdžios padalijimo principo. Ji neatmetė, kad vietos teismai gali priimti sprendimą Lietuvos piliečių naudai.

Padėtis su "Belorus" sanatorija

Atvejis su "Belorus" sanatorija yra pirmas Lietuvos istorijoje, kai šalyje veikiančiai įmonei taikomos tarptautinės sankcijos.

Anksčiau "Swedbank" įšaldė "Belorus" sanatorijos Druskininkuose sąskaitas dėl trečiojo ES sankcijų paketo Baltarusijos valdžios institucijoms įsigaliojimo, tad darbuotojai liko be atlyginimų. Daugelis jų prarado vienintelį pajamų šaltinį.

Lietuvos Seimas nusprendė, kad šalies įmonėms, kurioms taikomos ES sankcijos, nemokamos prastovų subsidijos. Tačiau iš darbo išeinantys organizacijos darbuotojai gali gauti vienkartinę tikslinę išmoką. Užimtumo tarnyba taip pat paskelbė nutraukusi valstybės finansinę paramą, teikiamą karantino ir ekstremalių situacijų laikotarpiu "Belorus" sanatorijai.

Įstaigos darbuotojai surengė keletą protestų ir kreipėsi į teismą.

Druskininkų meras Ričardas Malinauskas pateikė ištrauką iš oficialaus Teisingumo ministerijos ir Baltarusijos valstybinio turto komiteto laiško apie tai, kad "Belorus" sanatorijos steigėjas Lietuvoje nėra ta institucija, kuriai taikomos sankcijos.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija rekomendavo sanatorijos darbuotojams ieškoti kito darbo, nes ES neatšauks sankcijų Minskui ir, atitinkamai, įstaigos banko sąskaitos liks užblokuotos. Be to, URM paaiškino, kad Lietuva nepriėmė sprendimo dėl sankcijų taikymo sanatorijai, apribojimai buvo įvesti ES Tarybos sprendimu. URM pažymi, kad sanatorija tapo antrinių sankcijų taikymo objektu dėl sąsajos su Lukašenkos administracijos pareigūnu Viktoru Šeimanu. Jis į sankcionuojamųjų asmenų sąrašą įtrauktas ne Lietuvos iniciatyva.

Tegai:
Lietuva, Sanatorija "Belorus"
Temos:
Situacija aplink "Belorus" sanatoriją Druskininkuose (36)
Dar šia tema
"Belorus" sanatorijos darbuotojai kreipėsi į Vilniaus teismą
Lietuvoje teigiama, kad "Belorus" sanatorijos įkūrėjui sankcijos netaikomos
"Belorus" sanatorijos darbuotojai Druskininkuose atsisako išeiti iš darbo
"Belorus", ambasadorių paskyrimas ir sankcijos: Nausėda pakalbėjo su URM vadovu
Medicininė kaukė ir pirštinės

SAM kreipiasi į prokuratūrą: medikai negavo beveik milijoną apsaugos priemonių

(atnaujinta 11:38 2021.04.22)
Nustatyta, kad apsaugos priemonės iš Kinijos  pasiekė Lietuvą, tačiau šalyje kažkur pradingo

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Sveikatos apsaugos ministerija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl apsaugos priemonių už beveik 912 tūkst. eurų trūkumo. Apie tai praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Ekstremalių sveikatai situacijų centras (ESSC) atliko 2020 metų pavasarį ekstremaliosios situacijos metu įsigytų asmens apsaugos priemonių vertinimą. Įvertinus už tiekimo grandinę atsakingų institucijų pateiktus dokumentus, buvo nustatytas asmens apsaugos priemonių trūkumas. 

Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio teigimu, tenka pripažinti ir apgailestauti, kad pagal sociologinių tyrimų duomenis sveikatos apsaugos sistema vis dar yra viena iš labiausiai korupcijos paveiktų viešojo sektoriaus sričių.

"Teisėsaugos institucijų atliekamų tyrimų mastas indikuoja, jog sveikatos apsaugos sistema nėra atspari korupcijos atžvilgiu. Nors tiriamų veiksmų pobūdis ir įžūlumas liūdina, tačiau suteikia dar daugiau motyvacijos skirti jėgas kovai su šia mūsų sistemos yda", – sako ministras.

Praeitų metų kovo mėnesį ESSC sudarė sutartį su tiekėju Harbin Shangyang Trading Co., Ltd. dėl asmeninių apsaugos priemonių įsigijimo už daugiau nei 24,6 mln. eurų. 

Krovinių pristatymą į Lietuvą visų rūšių transportu organizavo Susisiekimo ministerija. Operacijų vadovo sprendimu, jai buvo pavesta pagal pateiktus sąrašus paskirstyti asmens apsaugos priemones gydymo ir kitoms įstaigoms, kurios buvo įpareigotos pateikti ESSC priėmimo-perdavimo aktus apie gautas ir suskaičiuotas prekes.

Gavus šiuos aktus, buvo pastebėtas ženklus prekių kiekio neatitikimas sutartyje su tiekėju ir sąskaitose nurodytu prekių kiekiu. Nustatyti faktiškai gautų prekių kiekio ESSC neturėjo galimybės, nes prekės buvo atgabentos, saugomos ir skirstomos iš AB Lietuvos paštas Logistikos centro. ESSC buvo pristatyti tik prekių likučiai.

Suskaičiavus šiuos likučius bei įstaigų gautas prekes, nustatyta, kad trūksta 844 245 vnt. prekių – apsauginių akinių, medicininių kepurių, medicininių kaukių, vienkartinių chalatų ir vienkartinių pirštinių – už 911 896,40 eurų.

Tiekėjas informavo ESSC, kad buvo pristatytos visos prekės bei pateikė sąskaitas, pakavimo sąrašus ir Kinijos muitinės eksporto deklaracijos formas, kurios patvirtino visų prekių pristatymą į Lietuvą.

Tegai:
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM)
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Į Lietuvą pristatyta vienuoliktoji "AstraZeneca" vakcinų siunta
Lietuvoje pradedama vakcinacija "Jenssen" preparatu nuo COVID-19
Vyriausybė įvardijo, kokie numatomi karantino pakeitimai
SAM: kaupinių metodu tiriami pradinukai galės grįžti į klases netestuojant visos šeimos
Seimo posėdis, archyvinė nuotrauka

Seimas parengs Konstitucijos pataisą dėl tiesioginių merų rinkimų

(atnaujinta 09:41 2021.04.22)
Pasak seimo pirmininkės, parlamentinių frakcijų vadovai susitarė susitikti kitą savaitę ir parengti siūlymus Konstitucijos pakeitimui

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Visų Seimo frakcijų vadovai vieningai mano, kad tiesioginiai merų rinkimai turėtų būti įteisinti Konstitucijoje, ir patys parengs atitinkamas pataisas, praneša “Ekspress-nedelia” su nuorodą į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen. 

Apie tai šalys susitarė parlamentinių frakcijų seniūnų ir Mišrios Seimo narių grupės vadovo susitikime.

"Visų frakcijų seniūnai, atstovai pritarė, kad Seime turėtume keisti Konstituciją ir įteisinti tiesioginius merų rinkimus", – po  žurnalistams sakė parlamento vadovė.

Ji taip pat pridūrė, kad kitą savaitę vėl vyks susitikimas tokiu pačiu formatu ir parengti siūlymus Konstitucijos pakeitimui. Seimo pirmininkė tikisi iki birželio jau turėti parengtą Konstitucijos pataisą, o galutinai ją priimti tikimasi kitų metų pradžioje.

Anksčiau Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė, kad tiesioginiai merų rinkimai, kurie buvo įvesti 2015 metais, prieštarauja respublikos Konstitucijai. Savivaldybių vadovai jau buvo tiesiogiai renkami du kartus. Prieš tai juos rinko savivaldybių tarybos.

Konstitucinio Teismo nutarimas įsigalios 2023 metų gegužės 3 dieną, tai yra, pasibaigus šiuo metu išrinktų merų kadencijai.

Norint Seime priimti Konstitucijos pataisą, už ją du kartus turi balsuoti ne mažiau kaip 94 parlamentarai iš 141. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė nei trijų mėnesių pertrauka.

Tegai:
Konstitucija, Seimas
Dar šia tema
Seimui pristatyta Bubnio kandidatūra į LGGRTC vadovo pareigas
"Alko apokalipsė" Lietuvoje atšaukiama, sakė Seimo pirmininkė
Seimo komitetas nepritarė siūlymui Sausio 13-ąją paskelbti nedarbo diena
AstraZeneca vakcina

EK nori paduoti "AstraZeneca" į teismą dėl vakcinų tiekimo problemų, praneša žiniasklaida

(atnaujinta 12:27 2021.04.22)
Vienas iš šaltinių paaiškino, kad bylos nagrinėjimo esmė – įpareigoti bendrovę pristatyti vakcinas, nurodytas sutartyje su Europos Sąjunga

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Europos Komisija rengiasi pradėti teisinius bylos nagrinėjimus prieš vakcinų gamintoją "AstraZeneca" dėl problemų, susijusių su preparatų tiekimu ES šalims, rašo laikraštis "Politico" su nuoroda į penkis Europos šalių diplomatus.

Kaip praneša RIA Novosti su nuoroda į straipsnį, EK šį klausimą iškėlė ambasadorių susitikime trečiadienį. Leidinio duomenimis, susitikimo metu dauguma ES šalių atstovų teigė, jog palaiko ieškinio padavimą įmonei dėl skundų, kad ji nesugeba pristatyti į bloką daug žadėtų vakcinos dozių.

Vienas iš diplomatų paaiškino, kad bylos nagrinėjimo esmė — įpareigoti "AstraZeneca" tiekti vakcinas, nurodytas bendrovės sutartyje su ES. Dar du diplomatai pareiškė, kad šią savaitę baigsis nustatytas terminas, po ko ES šalys pradės bylos nagrinėjimą.

Pastarosiomis savaitėmis ES susidūrė su daugybe problemų, susijusių su vakcinų, patvirtintų naudoti Sąjungoje, tiekimu, ypač dėl "Pfizer ir BioNTech", "Moderna" ir "AstraZeneca". Pristatymų vėlavimas gali nutraukti ambicingus Briuselio vakcinacijos planus.

COVID-19 vakcinų palyginimas
© Sputnik
COVID-19 vakcinų palyginimas
Tegai:
vakcina, koronavirusas, AstraZeneca, Europos Komisija
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuvos valdžia neplanuoja keisti "AstraZeneca" vakcinacijos tvarkos
SAM: antra "AstraZeneca" vakcinos dozė gali būti skiriama anksčiau nei po 12 savaičių
Merkel pasiskiepijo "AstraZeneca" vakcina