Mi-8T

Kariuomenės sprendimas nutraukti sutartis dėl Mi-8T remonto pripažintas neteisėtu

(atnaujinta 11:13 2021.03.18)
Teismo ekspertizė patvirtino, kad sraigtasparnių vairo sraigto įvorių gedimai yra Lietuvos kariuomenės netinkamai atliktos techninės priežiūros pasekmė

VILNIUS, kovo 18 — Sputnik. Vilniaus apygardos teismas nusprendė, kad Lietuvos kariuomenės sprendimas nutraukti sutartis dėl dviejų Mi-8T sraigtasparnių remonto su bendrove "Helisota" buvo neteisėtas. Apie tai praneša "Express-nedelia" su nuoroda į teismo nutartį.

Kariuomenė sutartis nutraukė po to, kai "Helisota" 2019 metais atsisakė atlikti garantinį sraigtasparnių remontą. Įmonės teigimu, jų gedimą lėmė netinkamas detalės sutepimas ir tepalas. Savo ruožtu kariuomenės atstovai tvirtino, kad gedimui įtakos turėjo nekokybiškos atsarginės dalys ir technologijų nesilaikymas remonto metu.

"Labiau tikėtina, jog sraigtasparnių vairo sraigto įvorių gedimai buvo ne "Helisotos" netinkamai atliktų šių sraigtasparnių kapitalinio remonto darbų ir jų metu panaudotų detalių netinkamos kokybės pasekmė, o Lietuvos kariuomenės netinkamai atliktos šių sraigtasparnių techninės priežiūros pasekmė", — nustatė teismas.

Pranešime teigiama, kad tokią išvadą patvirtina ir teismo ekspertizė. Savo ruožtu kariuomenė nepateikė jokių įrodymų savo pareiškimams.

Vilniaus apygardos teismo sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Skandalas dėl Mi-8T remonto kilo dėl sprendimo remontuoti karinius sraigtasparnius Rusijoje. 2016 metų spalio mėnesį pasirašytoje sutartyje nurodyta, kad tiekėja "Helisota" suteiks Rusijos įmonei galimybę atlikti remontą. Tačiau Lietuva šio žingsnio atsisakė.

Dėl šio incidento KOP vadas pulkininkas Audronis Navickas buvo nušalintas nuo pareigų. Vėliau Vilniaus apygardos teismas nusprendė, kad Navickas buvo pašalintas iš pareigų nepagrįstai.  

Galiausiai sraigtasparniai buvo suremontuoti dalyvaujant kitiems subrangovams ir grąžinti Lietuvos kariuomenei.

Tegai:
remontas, Mi-8, kariuomenė
Dar šia tema
Lietuvos URM paneigė valdžios institucijų dalyvavimą sankcijose prieš "Belorus" sanatoriją
Kupiškio rajono savivaldybės meras kaltinamas kyšininkavimu
Ekspertė: "Belorus" sanatorijos darbuotojus Lietuvoje apvylė jų šalis
Medicininė kaukė ir pirštinės

SAM kreipiasi į prokuratūrą: medikai negavo beveik milijoną apsaugos priemonių

(atnaujinta 11:38 2021.04.22)
Nustatyta, kad apsaugos priemonės iš Kinijos  pasiekė Lietuvą, tačiau šalyje kažkur pradingo

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Sveikatos apsaugos ministerija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl apsaugos priemonių už beveik 912 tūkst. eurų trūkumo. Apie tai praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Ekstremalių sveikatai situacijų centras (ESSC) atliko 2020 metų pavasarį ekstremaliosios situacijos metu įsigytų asmens apsaugos priemonių vertinimą. Įvertinus už tiekimo grandinę atsakingų institucijų pateiktus dokumentus, buvo nustatytas asmens apsaugos priemonių trūkumas. 

Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio teigimu, tenka pripažinti ir apgailestauti, kad pagal sociologinių tyrimų duomenis sveikatos apsaugos sistema vis dar yra viena iš labiausiai korupcijos paveiktų viešojo sektoriaus sričių.

"Teisėsaugos institucijų atliekamų tyrimų mastas indikuoja, jog sveikatos apsaugos sistema nėra atspari korupcijos atžvilgiu. Nors tiriamų veiksmų pobūdis ir įžūlumas liūdina, tačiau suteikia dar daugiau motyvacijos skirti jėgas kovai su šia mūsų sistemos yda", – sako ministras.

Praeitų metų kovo mėnesį ESSC sudarė sutartį su tiekėju Harbin Shangyang Trading Co., Ltd. dėl asmeninių apsaugos priemonių įsigijimo už daugiau nei 24,6 mln. eurų. 

Krovinių pristatymą į Lietuvą visų rūšių transportu organizavo Susisiekimo ministerija. Operacijų vadovo sprendimu, jai buvo pavesta pagal pateiktus sąrašus paskirstyti asmens apsaugos priemones gydymo ir kitoms įstaigoms, kurios buvo įpareigotos pateikti ESSC priėmimo-perdavimo aktus apie gautas ir suskaičiuotas prekes.

Gavus šiuos aktus, buvo pastebėtas ženklus prekių kiekio neatitikimas sutartyje su tiekėju ir sąskaitose nurodytu prekių kiekiu. Nustatyti faktiškai gautų prekių kiekio ESSC neturėjo galimybės, nes prekės buvo atgabentos, saugomos ir skirstomos iš AB Lietuvos paštas Logistikos centro. ESSC buvo pristatyti tik prekių likučiai.

Suskaičiavus šiuos likučius bei įstaigų gautas prekes, nustatyta, kad trūksta 844 245 vnt. prekių – apsauginių akinių, medicininių kepurių, medicininių kaukių, vienkartinių chalatų ir vienkartinių pirštinių – už 911 896,40 eurų.

Tiekėjas informavo ESSC, kad buvo pristatytos visos prekės bei pateikė sąskaitas, pakavimo sąrašus ir Kinijos muitinės eksporto deklaracijos formas, kurios patvirtino visų prekių pristatymą į Lietuvą.

Tegai:
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM)
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Į Lietuvą pristatyta vienuoliktoji "AstraZeneca" vakcinų siunta
Lietuvoje pradedama vakcinacija "Jenssen" preparatu nuo COVID-19
Vyriausybė įvardijo, kokie numatomi karantino pakeitimai
SAM: kaupinių metodu tiriami pradinukai galės grįžti į klases netestuojant visos šeimos
Seimo posėdis, archyvinė nuotrauka

Seimas parengs Konstitucijos pataisą dėl tiesioginių merų rinkimų

(atnaujinta 09:41 2021.04.22)
Pasak seimo pirmininkės, parlamentinių frakcijų vadovai susitarė susitikti kitą savaitę ir parengti siūlymus Konstitucijos pakeitimui

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Visų Seimo frakcijų vadovai vieningai mano, kad tiesioginiai merų rinkimai turėtų būti įteisinti Konstitucijoje, ir patys parengs atitinkamas pataisas, praneša “Ekspress-nedelia” su nuorodą į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen. 

Apie tai šalys susitarė parlamentinių frakcijų seniūnų ir Mišrios Seimo narių grupės vadovo susitikime.

"Visų frakcijų seniūnai, atstovai pritarė, kad Seime turėtume keisti Konstituciją ir įteisinti tiesioginius merų rinkimus", – po  žurnalistams sakė parlamento vadovė.

Ji taip pat pridūrė, kad kitą savaitę vėl vyks susitikimas tokiu pačiu formatu ir parengti siūlymus Konstitucijos pakeitimui. Seimo pirmininkė tikisi iki birželio jau turėti parengtą Konstitucijos pataisą, o galutinai ją priimti tikimasi kitų metų pradžioje.

Anksčiau Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė, kad tiesioginiai merų rinkimai, kurie buvo įvesti 2015 metais, prieštarauja respublikos Konstitucijai. Savivaldybių vadovai jau buvo tiesiogiai renkami du kartus. Prieš tai juos rinko savivaldybių tarybos.

Konstitucinio Teismo nutarimas įsigalios 2023 metų gegužės 3 dieną, tai yra, pasibaigus šiuo metu išrinktų merų kadencijai.

Norint Seime priimti Konstitucijos pataisą, už ją du kartus turi balsuoti ne mažiau kaip 94 parlamentarai iš 141. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė nei trijų mėnesių pertrauka.

Tegai:
Konstitucija, Seimas
Dar šia tema
Seimui pristatyta Bubnio kandidatūra į LGGRTC vadovo pareigas
"Alko apokalipsė" Lietuvoje atšaukiama, sakė Seimo pirmininkė
Seimo komitetas nepritarė siūlymui Sausio 13-ąją paskelbti nedarbo diena
Baltarusijos URM

Minskas sureagavo į JAV idėją išsiųsti ambasadorę į Lietuvą, o ne Baltarusiją

(atnaujinta 13:54 2021.04.22)
Diplomatas, esantis Baltijos šalyje negali ir niekada neturės nieko bendro su Baltarusija, pareiškė Baltarusijos ministerijos spaudos tarnyba

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Baltarusijos užsienio reikalų ministerija sureagavo į Lietuvos pusės pareiškimą apie galimą Baltarusijos vizos neturinčios JAV ambasadorės Baltarusijoje Džuli Fišer akreditavimą Baltijos šalyje.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Anksčiau Lietuvos užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas pareiškė, kad Lietuvos vyriausybė gavo JAV kreipimąsi su prašymu akredituoti ambasadorę Lietuvoje. Rengiamas oficialus atsakymas. Adomėnas pareiškė, kad toks prašymas "nepaprastai džiugina".

Tuo tarpu Baltarusijos URM spaudos tarnyba teigė, kad neturi oficialios informacijos šiuo klausimu.

"Mes, tiesą sakant, neturime jokios oficialios informacijos šiuo klausimu, o įvairių Lietuvos asmenų pasisakymai pastaruoju metu buvo tokie gausūs ir prieštaringi, kad jais remtis nebūtu rimta. Kai bus aiškiau — galima bus kalbėti dalykiškiau", —  sakė Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Anatolijus Glazas.

Pasak jo, Baltarusijos pusei neaišku apie, kokią akreditaciją gali būti kalbama, nes jei tai ambasadoriaus akreditacija Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje, tai Baltijos šalyje bus du ambasadoriai iš JAV, kurie atstovaus Vašingtono interesams.

"Akivaizdu, kad ambasadorė Lietuvoje negali ir niekada neturės nieko bendro su Baltarusija", — užbaigė jis.

Anksčiau Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos vadovas Vladimiras Makėjus pareiškė, kad Minskas yra pasirengęs priimti JAV ambasadorę, tačiau nori turėti aiškią ir suprantamą tolesnio bendravimo visose srityse su Amerikos partneriais perspektyvą. Anot jo, juos stebina tai, kad paskirta ambasadorė, kelis kartus lankydamasi Vilniuje, Varšuvoje ir kai kuriose kitose šalyse, skelbia tam tikrus pareiškimus, o mūsų partneriai nepateikia aiškaus atsakymo apie tai, "kokiu statusu ponia ambasadorė ketina atvykti į Baltarusiją".

Padėtis Baltarusijoje

Po rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų, kuriuose šeštą kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka (VRK duomenimis, jis surinko 80,1 proc. balsų), šalyje prasidėjo masiniai opozicijos protestai. Opozicija mano, kad laimėjo Svetlana Tichanovskaja, ir reikalauja derybų dėl valdžios perdavimo ir naujų rinkimų. Buvusi kandidatė netrukus po rinkimų išvyko į Lietuvą, kur iš anksto buvo išvežti jos vaikai.

Baltarusijos generalinė prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą dėl raginimų perimti valdžią, Tichanovskaja yra jos figūrantė ir yra įtraukta į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą Baltarusijoje ir Rusijoje. Be to, ji buvo įtraukta į asmenų ir organizacijų, dalyvaujančių teroristinėje veikloje, sąrašą.

Kaip pareiškė Baltarusijos valdžia, Lietuva, Lenkija ir kitos šalys aktyviai kišasi į Baltarusijos vidaus reikalus ir bando valdyti opoziciją. Taip pat apie aktyvų neigiamą Vilniaus kišimąsi į kaimyninės šalies reikalus pareiškė Rusijos valdžia.

Tegai:
ambasadorė, Baltarusija, JAV, Lietuva
Temos:
Situacija Baltarusijoje po prezidento rinkimų