Pirmoji Rusijos Sputnik V vakcinos partija pristatyta į Slovakiją, archyvinė nuotrauka

Švedijos žiniasklaida: Rusijos vakcina "Sputnik V" sėja nesantaiką ES

(atnaujinta 14:40 2021.03.18)
Švedijos laikraštis išsamiai aprašo, kaip požiūris į Rusijos vakciną sėja susiskaldymą ES, tačiau pripažįsta, kad tokius audringus jausmus keliančios "Sputnik V" kokybės niekas neabejoja

VILNIUS, kovo 18 — Sputnik. Propagandos įrankis ar išganymas? Kol vakcinacija su "AstraZeneca" buvo sustabdyta, Rusija tikisi, kad "Sputnik V" padės paspartinti masinę vakcinaciją. Tačiau vakcina sėja nesantaiką ES, ir kritikai ją vertina kaip Rusijos įtakos kampanijos dalį. Plačiau šią temą išnagrinėjo Švedijos laikraštis "Svenska Dagbladet".

Slovakijos ministras pirmininkas Igoris Matovičius asmeniškai priėmė pirmąją Rusijos vakcinos "Sputnik V", kurios dar nepatvirtino Europos vaistų agentūra, siuntą.

"Už manęs matote pirmąją 2 milijonų dozių partiją, kuri šiuo metu juda mūsų link", — jis džiugiai paskelbė spaudos konferencijoje oro uoste, informuodamas visuomenę apie slaptą sandorį dėl vakcinos tiekimo.

Netrukus po to Slovakiją sukrėtė gili vyriausybės krizė.

"Rusija naudoja "Sputnik V" kaip hibridinio karo įrankį", — siautėjo užsienio reikalų ministras Ivanas Korčokas, kaltindamas ministrą pirmininką pagalba Maskvai skleisti dezinformaciją ir suskaldyti Europos Sąjungą.

Slovakiją smarkiai paveikė pandemija, ir dabar, kaip ir kaimyninė Čekija bei Vengrija, ji nori nuo nieko nepriklausyti ir eiti savo keliu skiepijimo srityje. Todėl ji nelaukia Europos vaistų agentūros patvirtinimo.

"Kaip ministras pirmininkas esu įpareigotas padaryti viską, kas įmanoma, kad būtų išsaugota Slovakijos piliečių sveikata ir gyvybė", — sprendimą kreiptis į Rusiją paaiškino Igoris Matovičius.

Rusijos vakcina taip pat kelia audringus jausmus kitur Europoje. Ypač Ukrainoje, kur nuotaikas formuoja "Rusijos Krymo aneksija" ir konfliktas Donbase.

Ministro pirmininko pavaduotoja Olga Stefanišina interviu naujienų portalui "Euroactiv" neseniai pasakė, kad Ukraina neoficialiai perspėja ES: "Sputnik V" yra 20 % preparatas, o likusieji 80 % — propaganda".

Panašūs signalai gaunami iš Estijos saugumo tarnybos, kuri Rusiją kaltina "AstraZeneca" vakcinos niekinimu.

Remiantis Estijos saugumo tarnybos metine ataskaita, Rusija nori pateikti savo pačios vakcinai geriausią vietą pasaulio rinkoje ir tuo pačiu sudaryti įspūdį, kad Rusija gali pirmoji pasaulyje pasiūlyti pandemijos sprendimą.

Lėtos vakcinacijos ES šalyse ir didėjantis visuomenės nepasitenkinimas, anot kritikų, Maskvai yra tikra dangaus mana.

"Kremlius trina rankas", — naujienų agentūrai AFP sakė Čekijos politikos analitikas Pavelas Havličekas iš Prahos tarptautinių reikalų asociacijos. Maskvos vakcinų diplomatija siekiama "pakirsti Europos šalių tarpusavio pasitikėjimą ir vienybę".

Su Maskva susijusios žiniasklaidos skleidžiama žinia yra ta, kad ES daro viską, kad sustabdytų "Sputnik V", nors Europai labai trūksta skiepų.

"Rusijos "Sputnik V" vakcinos oponentai bando pakirsti pasitikėjimą ja, nes ji yra viena geriausių, ir jie jos paprasčiausiai bijo", — RIA Novosti sakė Rusijos tiesioginių investicijų fondo vadovas Kirilas Dmitrijevas.

ES dezinformacijos duomenų bazėje yra šios antraštės: "Švedijoje 64 žmonės mirė pasiskiepiję nuo koronaviruso" arba "Vakcinos iš Europos yra tinkamos tik afrikiečiams sterilizuoti". Straipsnyje naujienų tinklalapyje "RuBaltic" sakoma, kad "koronavirusas iš tikrųjų sukelia ES žlugimą", o "nesėkminga kova su pandemija griauna tikėjimą Europos integracija".

Nepaisant kritikos vadinamajai Rusijos dezinformacijai, niekas nekelia abejonių dėl Rusijos vakcinos kokybės. Ji buvo patvirtinta ir naudojama trijose dešimtyse šalių. Vakcinos veiksmingumas yra didesnis nei 90 %, todėl jos nereikia laikyti tokioje žemoje temperatūroje kaip "Pfizer-Biontech" ar "Moderna".

Prieštaringa informacija gaunama iš Kremliaus. Jo teigimu, Vakarai bando pakirsti "Sputnik V" reputaciją už Rusijos ribų. Pavyzdžiui, Rusijos valdžia teigia, kad Vakarai bando neleisti Brazilijai pirkti Rusijos vakcinos, kaip pranešė naujienų agentūra "Reuters".

Pasak Rusijos tiesioginių investicijų fondo, finansavusio vakcinos kūrimą, vadovo Kirilo Dmitrijevo, Rusija dabar yra pasirengusi tiekti iki 700 milijonų dozių kitoms šalims ir taip suteikti pirmąją injekciją dešimtadaliui pasaulio gyventojų.

Daugiausia skiepų bus Indijoje, Kinijoje ir Pietų Korėjoje, neseniai jis sakė interviu naujienų agentūrai "Bloomberg". Italijoje buvo pasirašyta "Sputnik V" gamybos sutartis su Šveicarijos kompanija "Adienne Pharma & Biotech". Tai turėtų kompensuoti trūkumą, kurį lemia "AstraZeneca" tiekimo sumažėjimas.

Rusijos tiesioginių investicijų fondas taip pat paskelbė susitarimą dėl vakcinos gamybos Vokietijoje, pasiektą su tam tikra Vokietijos kompanija, taip pat, kad vyksta derybos su Prancūzija, Ispanija ir Italija.

Kirilas Dmitrijevas pirmadienį, kovo 15 dieną, Rusijos naujienų agentūrai "Interfax" sakė, kad vakciną patvirtinus Europos vaistų agentūrai, Rusija galės ją pateikti į Europos rinką.

Švedijos vakcinų koordinatorius Ričardas Bergstriomas (Richard Bergström) mano, kad "Sputnik V" Švediją galėtų pasiekti jau birželio mėnesį.

Rusijai, kuriai taikomos sankcijos dėl "Krymo aneksijos" ir Aleksejaus Navalno situacijos, tai būtų diplomatinis triumfas.

COVID-19 vakcinų palyginimas
© Sputnik
COVID-19 vakcinų palyginimas
Tegai:
Sputnik V, vakcinacija, vakcina, Rusija, Švedija
Temos:
Vakcinacija nuo COVID-19 Lietuvoje ir pasaulyje: iššūkiai ir pažanga (370)
Dar šia tema
Penkiasdešimties šalių kariškiai pasiskiepijo "Sputnik V"
"Reuters": Europos Sąjunga užsimanė pradėti derybas dėl "Sputnik V"
Estijoje paaiškintas rusakalbių gyventojų nenoras skiepytis nuo COVID-19
Žiniasklaida: "Sputnik V" paskiepyti europiečiai gaus skiepo pažymėjimą
Protesto akcijos Baltarusijoje

Atvykti į šalį dėl humanitarinių priežasčių leista 805 Baltarusijos piliečiams

(atnaujinta 11:08 2021.04.19)
Pabrėžiama, kad iš jų 376 Baltarusijos pilietis jau yra Lietuvoje, o prieglobsčio pasiprašė 133 asmenys

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Vidaus reikalų ministro įsakymu yra išduoti 805 leidimai Baltarusijos piliečiams atvykti į Lietuvos Respubliką ypatingais humanitariniais tikslais, teigiama ministerijos pranešime.

Pabrėžiama, jog iš jų  — 376 Baltarusijos piliečiai jau yra Lietuvoje, o prieglobsčio pasiprašė 133 asmenys.

Pažymima, kad toks vidaus reikalų ministro leidimas išduodamas gavus Užsienio reikalų ministerijos motyvuotą siūlymą dėl užsieniečio atvykimo į Lietuvą dėl ypatingų humanitarinių priežasčių. Tokie leidimai išduodami nukentėjusiems nuo režimo ir represijų ar persekiojamiems Baltarusijos piliečiams, aktyviems opozicijos atstovams.

Lietuva nuo rugpjūčio 11 d. taiko išimtį ir išduoda leidimus atvykti humanitariniais pagrindais piliečiams iš Baltarusijos. Jiems yra privaloma karantininė izoliacija.

Tegai:
humanitarinė pagalba, Baltarusija, Vidaus reikalų ministerija (VRM), Lietuva
Temos:
Situacija Baltarusijoje po prezidento rinkimų
Dar šia tema
VRM: vis mažiau atvykstančiųjų iš Lenkijos neturėjo QR kodų
Nuo gegužės parduoti ir registruoti automobilį bus galima tik turint specialų kodą
FSB atskleidė Baltarusijoje planuojamo perversmo detales
Pinigai, archyvinė nuotrauka

Sukčiavimu įtariama asmenų grupė gavo 2 mln. eurų paramą nukentėjusiems nuo COVID-19

(atnaujinta 10:14 2021.04.19)
Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktos 25 kratos įtariamųjų darbo vietose, gyvenamosiose patalpose bei automobiliuose Vilniaus mieste ir rajone, Kauno rajone, kitose su tyrimu susijusiose vietose

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. 7 asmenys įtariami apgaule gavę per 2 mln. eurų paskolų iš Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano lėšų, rašo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

Jiems pareikšti įtarimai dėl kreditinio sukčiavimo ir dokumentų klastojimo. 

Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal informaciją, gautą FNTT vykdant sukčiavimo prevencijos bei pinigų plovimo prevencijos veiksmus. Analizės metu gauta duomenų, kad 5 įmonės paskolas galėjo gauti suklastojusios dokumentus.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, 7 tarpusavyje susiję asmenys, tiesiogiai ir netiesiogiai valdę keletą įmonių, siekė pasinaudoti valstybės parama nuo COVID-19 pandemijos sukeltų ekonominių pasekmių nukentėjusiam verslui. Įtariamieji galimai susitarė tarpusavyje ir, siekdami atitikti keliamus reikalavimus paskoloms gauti, įtariama, imitavo sandorius tarp pačių valdomų įmonių, išrašė fiktyvias, galimai ankstesnių datų PVM sąskaitas faktūras ir visus reikiamus dokumentus pateikė verslo finansavimo priemones įgyvendinančiai ir administruojančiai bendrovei, skirstančiai valstybės paramą.

Kaip įtariama, pavykus suklaidinti verslo paramos įmonę, dokumentai buvo priimti ir sudarytos paskolų sutartys. Pagal Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano 3 ir 4 priemones paskolos buvo suteiktos penkioms įtariamųjų valdomoms įmonėms.

FNTT pareigūnai nustatė, kad per 2020 metų balandžio – liepos mėnesius asmenų grupė savo valdomų įmonių vardu iš valstybės gavo per 2 mln. eurų paskolų. Suteiktų paskolų mažiausia suma siekė beveik 60 tūkst. eurų, didžiausia išduota paskola — 0,5 mln. eurų.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktos 25 kratos įtariamųjų darbo vietose, gyvenamosiose patalpose bei automobiliuose Vilniaus mieste ir rajone, Kauno rajone, kitose su tyrimu susijusiose vietose. Kratose FNTT pareigūnai paėmė tyrimui reikalingų dokumentų.

Nusikalstamų veiklų padarymu įtariami 7 asmenys. Įtarimų taip pat sulauks 5 juridinių asmenų atstovai. Tiek fizinių, tiek juridinių asmenų turtui buvo pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, turto vertė siekia daugiau nei 4 mln. eurų.

Griežčiausia bausmė už kreditinį sukčiavimą, kai apgaule buvo gautas kreditas, paskola ar tikslinė parama — laisvės atėmimas iki trejų metų. Teismas už dokumentų klastojimą gali skirti griežčiausią bausmę — laisvės atėmimą iki trejų metų.

Tegai:
parama, sukčiavimas, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT)
Dar šia tema
Lietuvoje teismui perduota byla dėl farmacijos įmonės sukčiavimo
Sukčiai iš gyventojų ir verslo pernai išviliojo daugiau kaip 1,8 mln. eurų
Keisti radiniai: Lietuvos policija atliko kratą įtartiname automobilių salone