Vakcina AstraZeneca (COVID-19)

Lietuva pasirengusi "žudyti" piliečius dėl kovos su "Sputnik V", pareiškė ekspertas

(atnaujinta 21:40 2021.03.18)
Skiepijant gyventojus, Lietuvos politikai vadovaujasi geopolitikos sumetimais ir informacinėmis priemonėmis prieš Maskvą, o ne piliečių gerove, sako ekspertas Aleksandras Nosovičius

VILNIUS, kovo 18 — Sputnik. Situacijoje su farmacijos kompanijos "AstraZeneca" vakcina Lietuvos valdžia pirmiausia rūpinosi ne gyventojų saugumu, o vakarietiško preparato reputacija. Apie tai RuBaltic.ru rašo ekspertas Aleksandras Nosovičius.

Pasak jo, Lietuvos valdžiai vakcinos atsisakymas tapo "moraline kančia ir Šekspyro drama", nes net antradienio popietę ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ir Sveikatos apsaugos ministerijos vadovas Arūnas Dulkys įrodinėjo lietuviams, kad vakcina tikrai saugi.

Visagino gyventojai nesiskiepija "AstraZeneca" >>

Vyriausybės vadovė visų pirma pareiškė, kad sprendimai sustabdyti "AstraZeneca" vakcinos vartojimą yra "prevenciniai, tačiau tai nėra patys geriausi sprendimai pačiai vakcinai ir jos reputacijai". Ji taip pat pridūrė, kad kiekvieną dieną pasaulyje žmonės miršta nuo koronaviruso, todėl atsisakymas skiepytis "padarys daugiau žalos nei naudos".

Tuo tarpu daugiau nei 20 Europos šalių nustojo naudoti "AstraZeneca". Net Švedija atsisakė skiepytis šiuo vaistu.

"Atsižvelgiant į tai, Lietuvos valdžia pasirodė esanti didesnė Švedijos farmacijos patriotė nei patys švedai: Vilniuje dar neseniai paskelbė, kad žmones skiepys skandinaviška vakcina, nesvarbu kokia. Šimonytės pasisakymas čia yra raktinis, Lietuvos vadovybė pirmiausia rūpinosi ne lietuvių saugumu, o vakarietiškos vakcinos reputacija", — pažymi straipsnio autorius.

Nosovičius pažymi, kad skiepijant gyventojus, Lietuvos vyriausybė vadovaujasi geopolitikos sumetimais ir Rusijos Federacijos informacinėmis priemonėmis. Pasak jo, jei Lietuva rūpintųsi tautos sveikata, šalis praėjusių metų pabaigoje nebūtų išsiveržusi į priekį pagal COVID-19 plitimo mastą 100 tūkstančių gyventojų.

"Tuo tarpu Lietuvos vyriausybė, nesėkmingai kovojusi su pandemija, kone vienintelė pasaulyje ideologiniais pagrindais atsisakė Rusijos "Sputnik V". Ingrida Šimonytė Rusijos vakciną pavadino "Putino hibridiniu ginklu" ir pareiškė, kad "Sputnik V" žmonijai neatneš jokios naudos", — rašo ekspertas.

Kaip prisimena Nosovičius, Lietuva pabrėžė, kad ji nenaudos rusiškos vakcinos masiniam skiepijimui, net jei ją patvirtins Europos vaistų agentūra (EVA).

"Po viso to Lietuvos valdžiai nebuvo taip baisu išprovokuoti tautiečių mirtis nuo trombozės pasiskiepijus "AstraZeneca", nei pripažinti, kad vakarietiška vakcina, kurią  patvirtino Vilnius, gali būti blogesnė nei rusiška", — pažymi jis.

Tuo tarpu, skirtingai nei Lietuva, Latvija ir Estija leistų pasiskiepyti rusišku vaistu, jei jis bus patvirtintas EVA.

Nosovičius pažymi, kad lietuviai bijo skiepytis "AstraZeneca" ne todėl, kad bijo "Kremliaus propagandos", o todėl, kad baimę dėl šios vakcinos reiškia dešimtys šalių. Be to, šios problemos yra susijusios ne tik su trombozės atvejais ir kraujo krešėjimo problemomis po vaisto vartojimo, bet ir su kitais sunkumais. Visų pirma, kaip pabrėžia ekspertas, "AstraZeneca" kūrėjai neišbandė savo vakcinos vyresniems nei 55 metų žmonėms.

"Tęsiant vakcinaciją "AstraZeneca", nepaisant realybės ir apskritai galimybės pasinaudoti Rusijos alternatyva, buvo galima išprovokuoti tikrą vakcinų boikotą Lietuvoje — todėl politinė klasė turėjo kapituliuoti prieš realybę", — pažymi Nosovičius.

Nepaisant užtikrinto vaisto saugumo, "AstraZeneca" vakcinacija buvo sustabdyta tos pačios dienos vakare. Kaip šio sprendimo priežastį Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos vadovas nurodė Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos rekomendaciją.

"Išverčiame: vakare į Vilnių paskambino iš Briuselio ir užriaumojo Lietuvos politikams, kad jie neitų iš proto ir liatųsi kelti pavojų žmonių gyvybėms. Lietuvos politikai iš proto išsikraustė jau seniai, bet priešgyniauti "obkomui" nedrįso. Lietuviai gali būti dėkingi užsienio administracijai už išgelbėtas gyvybes, kurias jų pačių valdovai buvo pasirengę juos nugalbyti, kad tik rusiškos vakcinos neatrodytų patrauklesnės nei vakarietiškos", — apibendrino straipsnio autorius.

"AstraZeneca" šalutinis poveikis

Kovo 9 dieną Europos vaistų agentūra paskelbė rekomendaciją sustabdyti skiepijimą vakcinos "AstraZeneca" serija ABV5300. Rekomendacija buvo vykdoma gavus informaciją iš Austrijos kompetentingos institucijos. Austrijos federalinė sveikatos priežiūros tarnyba (BASG) gavo du pranešimus, galimai susijusius su skiepais iš tos pačios "AstraZeneca" partijos. Tiriamos dvi įtariamos šalutinės reakcijos: trombozė ir plaučių embolija.

Vasario 11 dieną į Lietuvą buvo pristatyta 9 600 vakcinų ABV5300 partija. Gavus rekomendaciją, šalis jau buvo panaudojusi 7 668 dozes. Iš viso Lietuva sulaukė šešių "AstraZeneca" partijų.

Tuo tarpu kai kurios ES šalys sustabdė skiepijimą šio gamintojo vakcina, kol paaiškės jos poveikis pacientų sveikatai. Tarp jų yra Latvija, Austrija, Prancūzija, Vokietija, Italija, Nyderlandai, Ispanija.

Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguzas savo ruožtu sakė, kad, pavyzdžiui, jo mieste po pranešimų apie šalutinį poveikį dar niekas nebuvo paskiepytas "AstraZeneca".

Kovo 15 dieną vyriausybė pratęsė kelionių apribojimus 16 savivaldybių iki kovo 31 dienos. Taip pat pasikeis kultūrinių erdvių lankymo uždarose erdvėse tvarka — dabar vienam žmogui turėtų būti skirta ne mažiau kaip 20 kvadratinių metrų ploto.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje nustatyta daugiau kaip 206,8 tūkst. koronaviruso atvejų, mirė daugiau kaip 3,4 tūkst.

Tegai:
Maskva, politikai, Lietuva, AstraZeneca, vakcina
Vaistai

SAM: kompensuojamųjų vaistų sąrašas papildytas naujais vaistais

(atnaujinta 15:40 2021.04.22)
Pažymima, kad šiais sprendimais siekiama pagerinti medicinos pagalbos priemonių prieinamumą pacientams, kuriems slaugai ir gydymui reikalingos medicinos pagalbos priemonės  

VILNIUS, balandžio 23 — Sputnik. Praplėstas Ligų ir kompensuojamųjų vaistų sąrašas naujais kompensuojamaisiais vaistais, praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

Pažymima, kad nuo balandžio 22 dienos pacientams bus prieinama daugiau kompensuojamųjų vaistų, o nuo liepos 1 dienos pagerintas medicinos pagalbos priemonių prieinamumas. 

"Nauji kompensuojamieji vaistai tapo prieinami didesniam pacientų ratui, kuriems nustatytas plaučių ar kasos vėžys, nestabili krūtinės angina, skydliaukės karcinoma, psoriazė ir inkstų ląstelių karcinoma", — teigiama pranešime.  

Tuo pačiu šie vaistai, išskyrus vaistus, skirtus skydliaukės karcinomai ir psoriazės gydymui, bus pilnai prieinami pacientams nuo šių metų balandžio 22 dienos, įsigaliojus Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyno pakeitimui. 

Pabrėžiama, kad kainyno pakeitime, kuris įsigalioja balandžio 22 dienos, yra įrašytos levonorgestrelio spiralės (Fleree 13,5 mg vartojimo į gimdos ertmę sistema). Šis vaistinis preparatas galės būti skiriamas tik pilnametėms merginoms (18–20 metų amžiaus), kurios kreipiasi į ginekologą konsultacijos dėl kontracepcijos. 

"Nuo liepos 1 d. priimtas sprendimas padidinti kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių — sauskelnių kiekį iki 60 vnt. per mėnesį asmenims, esant sunkiam šlapimo nelaikymo laipsniui. Iki šiol buvo kompensuojama 45 vnt. sauskelnių per mėnesį", — teigiama SAM pranešime.

Teigiama, kad bus kompensuojamos insulino pompų keičiamosios dalys vyresniems nei 24 metų amžiaus pacientams. Šiuo metu jos kompensuojamos tik asmenims iki 24 metų amžiaus, o šiais sprendimais siekiama pagerinti medicinos pagalbos priemonių prieinamumą pacientams, kuriems slaugai ir gydymui reikalingos medicinos pagalbos priemonės.

Tegai:
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), vaistai
Balandžio 23-oji

Kokia šiandien diena: balandžio 23-osios šventės

(atnaujinta 16:25 2021.04.22)
Šią dieną 1922 metais įvyko pirmosios oficialios krepšinio rungtynės Lietuvoje. Ši diena laikoma Lietuvos krepšinio gimimo diena

Balandžio 23-oji yra 113-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 252 dienos.

Šiandien saulė teka 06:01, leidžiasi 20:35, dienos ilgumas 14 val. 34 min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Adalbertas, Jurgis, Daugaudas, Vygailė, Jurgita, Jurga.

Pasaulinė knygos ir autorinių teisių diena

Pasaulinė knygos ir autorinių teisių diena švenčiama visame pasaulyje Jungtinių Tautų organizacijos sprendimu.

Šia švente siekiama pabrėžti knygos vertę ir apginti autorių teises.

Anglų kalbos diena

Jungtinių tautų organizacija (JTO) paskelbė balandžio 23 dieną — Anglų kalbos diena. Ši data pasirinkta garsaus anglų poeto V. Šekspyro garbei, nes tai jo gimimo diena. Anglų kalba neretai vadinama "pasaulio kalba", nes ji, labiau nei kitos kalbos, paplitusi po pasaulį

Ši diena Lietuvos istorijoje

1871 metais gimė skulptorius, knygnešys Antanas Raudonis. Mirė 1931 m.

1910 metais gimė Henrikas Radauskas, poetas, vertėjas. Mirė 1970 m. Vašingtone (JAV).

1922 metais įvyko pirmosios oficialios krepšinio rungtynės Lietuvoje. Ši diena laikoma Lietuvos krepšinio gimimo diena.

1942 metais gimė poetė Janina Martišienė. Mirė 1993 m.

1967 metais gimė prozininkas Vladas Butleris. Mirė 1945 m.

1991 metais įkurtas Žemaitijos nacionalinis parkas. Jo administracinis centras – Plateliai.

2004 metais eidamas 74-uosius metus, netikėtai mirė kompozitorius, pianistas, pedagogas Vytautas Mikalauskas.

2010 metais eidamas 88-uosius metus, mirė prozininkas Anielius Markevičius. Gimė 1927 m. Lenkijoje.

Ši diena pasaulio istorijoje

1564 metais gimė anglų poetas bei dramaturgas Viljamas Šekspyras. Mirė 1616 m.

1616 metais mirė anglų poetas bei dramaturgas Viljamas Šekspyras. Gimė 1564 m.

1661 metais Anglijos karaliumi tapo Karolis II.

1728 metais gaisras smarkiai nuniokojo Kopenhagą (Danija).

1891 metais gimė rusų kompozitorius, pianistas Sergejus Prokofjevas. Mirė 1953 m.

1938 metais Čekoslovakijos Sudetų krašto vokiečiai ėmė reikalauti autonomijos.

1989 metais Gazos sektoriuje kilus neramumams, Izraelio kareiviai nukovė 22 palestiniečius.

1990 metais Kinijos premjeras Li Pengas atvyko į Maskvą: tai buvo pirmasis Kinijos valdžios atstovo vizitas į Maskvą per pastaruosius 26 metus.

1999 metais NATO valstybių narių vadovai nusprendė sugriežtinti ekonomines sankcijas Jugoslavijai, paskelbdami naftos produktų embargą Belgradui.

2007 metais nuo širdies smūgio netikėtai mirė buvęs Rusijos prezidentas (1991—1999 metais) Borisas Jelcinas. Gimė 1931 m. vasario 1 d. Butkos kaime, Sverdlovsko (dabar Jekaterinburgas) regione.

2013 metais Prancūzijos parlamentas patvirtino įstatymo projektą, kuriuo legalizuojamos gėjų santuokos, bei jiems leidžiamas įvaikinimas.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai