Kiaulės, archyvinė nuotrauka

Stambus kiaulių ūkis Lenkijoje tapo AKM židiniu

(atnaujinta 15:05 2021.03.19)
Lenkijoje kilęs židinys didina tikimybę, kad ir Lietuvoje gali atsirasti tokių atvejų, teigia VMVT direktorius Darius Remeika

VILNIUS, kovo 19 — Sputnik. Stambus ūkis Lenkijoje, kur laikoma beveik 16 tūkst. kiaulių, tapo AKM židiniu, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

AKM diagnozė patvirtinta vakar kiaulių fermoje Svebodzino regione. Šiame Lenkijos regione nuolat buvo stebimi ir teigiami AKM atvejai šernams.

Pranešama, kad tai yra pirmasis šiais metais AKM protrūkis kiaulių ūkyje Lenkijoje. Kol kas nėra tiksliai žinomas galimas ligos šaltinis, ūkyje pradedami židinio likvidavimo darbai, nustatomos būtinosios apsaugos ir priežiūros zonos.

"Europoje per šiuos metus AKM viruso židiniai kol kas nustatyti tik dviejose valstybėse – Lenkijoje ir Rumunijoje. Nors didžioji dalis AKM protrūkių yra nustatoma šiltuoju metu, šis kaimyninės šalies atvejis dar kartą patvirtina, kad kiaulių laikytojai turi išlikti budrūs visais metų laikais. Kilęs židinys kaimyninėje valstybėje didina tikimybę, kad ir Lietuvoje gali atsirasti tokių atvejų", – sako VMVT direktorius Darius Remeika.

Specialistai prognozuoja, kad didžiausia rizika virusui patekti į kiaulių laikymo ūkius šiais metais yra Šiaulių, Plungės, Ignalinos rajonuose. Tai nereiškia, kad kitų rajonų kiaulių augintojai gali ramiau atsipūsti.

Grėsmė išlieka visoje Lietuvoje, nes vien šiemet sergančių šernų užfiksuota jau apie 40 atvejų visoje Lietuvoje.

Įvertinus šias aplinkybes, VMVT ragina visus kiaulių augintojus skirti didelį dėmesį biologinio saugumo priemonių reikalavimų įgyvendinimui ūkiuose ir kasdien jų griežtai laikytis. Tai vienintelė efektyvi priemonė, padedanti apsaugoti ūkius nuo AKM viruso.

Tegai:
Lenkija, afrikinis kiaulių maras (AKM)
Dar šia tema
Afrikinis kiaulių maras Lietuvoje šiemet plinta lėčiau
Rusija neįleido apie 25 kg produktų iš Lietuvos
Vėjas ir lietus

Sinoptikai: Lietuvoje vyraus vėsūs ir vėjuoti orai

(atnaujinta 16:18 2021.04.22)
Pranešime teigiama, kad ši savaitė respublikoje bus šaltesnė nei praėjusi, kai kur galimi gausesni krituliai

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Artimiausiomis dienomis Lietuvoje vyraus vėsūs, vėjuoti orai su trumpalaikiais krituliais. Apie tai pranešė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Penktadienio vakarą protarpiais lynos. Vėjas pūs vakarų, jo greitis nuo 12 iki 14 metrų per sekundę, gūsiai 15-20 metrų per sekundę. Temperatūra svyruos nuo -1 iki +4. Dienos metu daug kur iškris trumpalaikiai krituliai. Vėjas yra vakarų, šiaurės vakarų, greitis nuo 8 iki 13 metrų per sekundę, vietomis gūsiai 15-18 metrų per sekundę. Oro temperatūra bus nuo 4 iki 8 laipsnių šilumos.

Šeštadienio naktį vietomis, daug kur po pietų, trumpai palis, daugiausia silpnai. Vėjas bus vakarų, šiaurės vakarų, greitis nuo 8 iki 13 metrų per sekundę, vietomis gūsiais 15-17 metrų per sekundę. Oro temperatūra naktį svyruos nuo -3 iki +2, o dieną nuo +5 iki +10.

Sekmadienio naktį vietomis iškris negausus sniegas, po pietų daug kur numatomi trumpalaikiai krituliai. Vėjas bus vakarų, šiaurės vakarų, greitis nuo 8 iki 13 metrų per sekundę, gūsiai iki 16 metrų per sekundę. Naktį oro temperatūra svyruos nuo -2 iki +3, o dieną nuo +4 iki +9.

Balandžio orai Lietuvoje ir Vilniuje
© Sputnik
Balandžio orai Lietuvoje ir Vilniuje
Tegai:
Lietuva, orai
Apleistas automobilis

Sugriežtinta atsakomybė neeksploatuojamų automobilių laikymą kiemuose

(atnaujinta 15:58 2021.04.22)
Seimas pritarė pataisoms, reglamentuodamas ne tik neeksploatuojamų, bet ir negalimų eksploatuoti transporto priemonių laikymą bendrojo naudojimo vietose

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Šiuo įstatymu būtų priimtas labai svarbus sprendimas, kuris padėtų atlaisvinti kiemus, nes, kaip rodo tyrimai, kiemuose kartais būna net iki 20 proc. automobilių, kurie yra nenaudojami arba negalimi naudoti, rašoma Seimo pranešime.

"Šiuo sprendimu būtų priimta ir įtvirtina, jog bendro naudojimo vietose nebūtų laikomos neeksploatuojamos ar negalimos eksploatuoti transporto priemonės. Neeksploatuojama transporto priemone būtų laikoma ta, kuri dėl akivaizdžių trūkumų ar išorinių požymių, nenaudojama ar negali būti naudojama pagal tikslinę paskirtį. Negalima eksploatuoti būtų laikoma transporto priemonė, kuriai ilgiau kaip 3 mėnesius yra sustabdytas ar panaikintas leidimas dalyvauti viešajame eisme, arba ilgiau kaip 3 mėnesius neįregistruota, ar ilgiau kaip 3 mėnesius išregistruota transporto priemonė", – sakė parlamentaras Mykolas Majauskas.

Kodekse įtvirtinta, kad neeksploatuojamos ar negalimos eksploatuoti transporto priemonės laikymas bendrojo naudojimo vietose užtraukia įspėjimą transporto priemonių savininkams .

Už pakartotinį nusižengimą bus skiriama bauda nuo 140 iki 300 eurų. Už pakartotinį nusižengimą galės būti skiriamas ir transporto priemonės konfiskavimas.

Šiuo metu galiojančiame Administracinių nusižengimų kodekse įtvirtinta, kad asmenį galima traukti atsakomybėn už nusižengimą tik po savivaldybės, policijos ar kitos suinteresuotos institucijos pareigūno rašytinio perspėjimo. Teikiamu projektu siūloma atsisakyti rašytinio perspėjimo, keičiant jį į administracinę nuobaudą – įspėjimą. Taip būtų siūloma nustatyti terminą neeksploatuojamos transporto priemonės pašalinimui.

 

Įstatymas priimtas už balsavus 118, nė vienam nebuvus prieš ir vienam Seimo nariui susilaikius.

Naujos teisės aktų nuostatos įsigalios 2022 metų sausio 1 dieną.

 

Tegai:
automobilis
Rusijos Federacijos Valstybės Dūmos pastatas Maskvoje

Lietuva nori "įkalti pleištą" tarp Rusijos ir Rytų Europos, sakoma RF Valstybės Dūmoje

(atnaujinta 19:12 2021.04.22)
Diplomatų "žaidimai su išsiuntimu" yra vieno antirusiško scenarijaus dalis, kuri Rytų Europos šalims yra primetama iš išorės, sako deputatas Antonas Morozovas

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Lietuvos pareiškimai apie galimą Rusijos diplomatų išsiuntimą kaip solidarumo su Čekija ženklą yra vieno scenarijaus, iš išorės primesto Rytų Europos šalims, dalis, sakė Rusijos Valstybės Dūmos tarptautinių reikalų komiteto narys Antonas Morozovas. Praneša RIA Novosti.

Anksčiau vyriausioji Lietuvos prezidento patarėja užsienio politikos klausimais Astė Skaisgirytė sakė, kad Lietuva ir jos sąjungininkai diskutuoja, kaip išreikšti solidarumą su Čekija dėl Rusijos veiksmų, svarstoma galimybė išsiųsti Rusijos diplomatus. Čekijos vyriausybė paprašė partnerių palaikyti jį, taip pat išsiųsti kai kuriuos potencialius agentus, dirbančius Rusijos misijose, pridūrė ji.

"Manau, kad tai yra antirusiško scenarijaus dalis, kuri iš išorės yra primetama Rytų Europos šalims. Akivaizdu, kad ši provokacija neturi nė menkiausio pagrįsto pagrindo, nes kalbant apie 2014 metų įvykius ( sprogimai šaudmenų sandėliuose Vrbeticoje), tragiški įvykiai Čekijos Respublikai, kyla klausimas, kodėl jie laukė taip ilgai — beveik septynerius metus — ir niekaip nereagavo į galimą Rusijos diplomatų dalyvavimą. Todėl šioje situacijoje, akivaizdu, kad nėra dėl ko rodyti solidarumo", — sakė Morozovas.

Jis pabrėžė, kad Lietuva nori paremti antirusišką scenarijų, primestą čekams, matyt, ji turėtų būti tokia sąžininga ir pasakyti: "mes norime destabilizuoti santykius su Rusija". Bet jie nenori to sakyti, nes tai neatitinka Lietuvos, Čekijos ir visos Rytų Europos gyventojų interesų, nes visi nori plėtoti gerus kaimyninius santykius, pažymėjo pavaduotojas. Tačiau, pasak jo, provakarietiškas elitas šioms valstybėms taiko nedraugišką darbotvarkę Rusijos Federacijos atžvilgiu.

"Norėčiau tikėti, kad mūsų kolegos iš Rytų Europos nepasieks tokio absurdo ir vis dėlto vyraus protas, mes turime tikėti faktais, o ne spekuliacijomis", — sakė Morozovas, turėdamas omenyje "žaidimus su išsiuntimu".

Kalbėdamas apie Rusijos atsakomąsias priemones, jis pažymėjo, kad į "šiuos demaršus" reikia reaguoti santūriai, remiantis tuo, kad ši Čekijos Respublikos ir Lietuvos iniciatyva yra antirusiškas scenarijus, primestas iš išorės. "Jie dar kartą bando įveikti pleištą tarp mūsų ir Rytų Europos valstybių", — pabrėžė parlamentaras.

Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babis balandžio 17-osios vakarą sakė, kad šalies valdžia įtaria Rusijos specialiąsias tarnybas dėl dalyvavimo sprogime šaudmenų sandėlyje Vrbeticoje 2014 metais. Praha nusprendė išsiųsti 18 Rusijos diplomatų, o Čekijos policija paskelbė, kad ieško Rusijos piliečių Aleksandro Petrovo ir Ruslano Boširovo.

18 Rusijos ambasados ​​darbuotojų buvo išsiųsti iš šalies.

Kerštaudama Rusija paskelbė 20 Čekijos ambasados ​​darbuotojų persona non grata, jie jau buvo išvykę iš šalies. Kalbėdamas apie daugiau diplomatų išsiuntimą iš Rusijos, nei buvo paskelbta Prahoje Rusijos pusėje, Čekijos Respublikos pirmasis vicepremjeras ir užsienio reikalų ministras Janas Hamačekas pažymėjo, kad Čekijos ambasados ​​darbas Maskvoje yra praktiškai paralyžiuotas. Rusijos užsienio reikalų ministerija teigė, kad Praha sumokėjo "milžinišką" kainą už žingsnius Maskvos link, tačiau pati smogė diplomatinei tarnybai.

Čekijos užsienio reikalų ministerijos duomenimis, nuo antradienio Rusijos ambasadoje Prahoje liko 27 diplomatai ir 67 technikai, o Čekijos ambasadoje Maskvoje — penki diplomatai ir 19 technikų.

Tegai:
Europa, Lietuva, Rusija