Astrazeneca vakcina

Trečdalis 70 metų ir vyresnių lietuvių gavo pirmąją COVID-19 vakcinos dozę

(atnaujinta 19:30 2021.03.19)
Iš viso pirmąją dozę gavo daugiau nei 272 tūkst. žmonių, o daugiau nei 117 tūkst. žmonių gavo abi vakcinos dozes

VILNIUS, kovo 19 — Sputnik. Tik viena vakcina nuo COVID-19 doze paskiepyti 9,74 proc. Lietuvos gyventojų, rodo penktadienio Statistikos departamento statistika.

Iš viso pirmąją dozę gavo 272 246 gyventojai, iš jų 83 468 vyrai ir 188 778 moterys. Abi vakcinos buvo atliktos 117 839 žmonėms, iš jų 29 394 buvo vyrai ir 88 445 moterys.

Dauguma paskiepytų yra vyresnių nei 80 metų amžiaus grupėje. Pirmąją vakcinos dozę gavo 36,2 proc., o abi dozes — 13,2 proc. žmonių. Nuo 70 iki 79 metų amžiaus grupėje 32,6 proc. Lietuvos piliečių buvo paskiepyti pirmąja doze, o abejomis — 4,1 proc.

Šalčininkų rajone pasiskiepijo mažiausiai gyventojų. Ten vakcinuotų procentas yra mažesnis nei keturi.

Iš viso Lietuva gavo šiek tiek daugiau nei 455 tūkstančius vakcinų dozių, iš jų jau panaudota 390 tūkst.

Respublikoje nustatyta daugiau nei 208 tūkstančiai COVID-19 atvejų, pasveiko virš 193 tūkstančių, mirė 3452 žmonės.

Nuo lapkričio pradžios buvo įvestas antrasis karantinas. Jis preliminariai pratęstas iki balandžio pradžios.

Pirmadienį vyriausybė pratęsė kelionių apribojimus 16 savivaldybių iki kovo 31 dienos. Pasikeis ir kultūrinių erdvių lankymo uždarose erdvėse tvarka — dabar vienam asmeniui turėtų būti skirta ne mažiau kaip 20 kvadratinių metrų ploto.

Be to, Ministrų kabinetas nusprendė, kad kai kuriose savivaldybėse, kur per pastaruosius 14 dienų sergamumas bus mažesnis nei 200 atvejų 100 tūkstančių žmonių, bus taikomos kitos ribojimo priemonės.

Tegai:
vakcina, karantinas, koronavirusas, Lietuva
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje (1831)
Dar šia tema
Epidemiologai paragino lietuvius atsisakyti nebūtinų kelionių
Mačiulis įvertino tikimybę mirti nuo vakcinos AstraZeneca
Vokietijos imunologas ragina patvirtinti "Sputnik V" vakciną ES
Koncentracijos stovykla, archyvinė nuotrauka

Rusijoje papasakojo, kaip Vokietijos koncentracijos stovykla nepalaužė sovietų karių

(atnaujinta 09:56 2021.04.18)
Rusijos karinis departamentas savo tinklalapyje paskelbė specialų skyrių "Nusikalstama užmaršumas: ką lenkai ištrina iš istorijos", kuriame paskelbė archyvinius dokumentus, įrodančius, kad nugriauto memorialo kritusiems vietoje vietoje yra masinė sovietų karių kapavietė

VILNIUS, balandžio 18 — Sputnik. Sunkios sąlygos, kuriomis sovietų karo belaisviai buvo laikomi nacių koncentracijos stovykloje netoli Lenkijos miesto Tščankos, nepalaužė kalinių moralės — sumušę lagerio sargybą, jie prisijungė prie juos išvadavusių Raudonosios armijos dalinių, paskelbti archyviniai dokumentai. Apie tai pasakoja Rusijos gynybos ministerija.

Rusijos karinis departamentas savo tinklalapyje paskelbė specialų skyrių "Nusikalstama užmaršumas: ką lenkai ištrina iš istorijos", kuriame paskelbė archyvinius dokumentus, įrodančius, kad nugriauto memorialo kritusiems vietoje vietoje yra masinė sovietų karių kapavietė. Raudonosios armijos kariai Lenkijos mieste Tščankoje. Archyviniai dokumentai, įtraukti į daugialypės terpės skyriaus ekspoziciją, buvo išslaptinti ir paskelbti vykdant federalinį projektą "Be senaties termino", įgyvendintą Rusijos Federacijos prezidento nurodymu Tščankos apygardos komendanto kapitono Grišakovo ataskaita, kurioje aprašytos trys sovietų kariuomenės čia atrastos nacių koncentracijos stovyklos: "viena — tarybiniams piliečiams, viena — skirta karo belaisviams Rusijos kariams ir karininkams, kitas — kitų valstybių karo belaisviams".

Civilių gyventojų stovykloje iki 1,3 tūkstančio žmonių, įskaitant moteris ir vaikus, buvo laikomi drėgnose ir šaltose medinėse kareivinėse. Kareivinės buvo iš lentų, jose buvo šalta ir drėgna. Kalinių maistas "buvo tik daržovės: morkos, kopūstai, burokėliai". "Sriuba buvo verdama kartą per savaitę. Maisto kokybė buvo prasta. Duona buvo duodama po 200 gramų suaugusiam ir 100 gramų vienam vaikui", — sakoma pranešime.

Kalinius, ypač vaikus, kankino įvairios ligos — skarlatinos, difterijos ir trachomos  epidemijos.

Sovietų karo belaisvių stovykloje buvo iki 100 žmonių, įsikūrusių už spygliuotų vielų 200 x 200 metrų plote penkiose mažose kareivinėse. Tačiau paimtų į nelaisvę karių ir Raudonosios armijos karininkų dvasia nebuvo palaužta: kaip liudija pranešimas, "kai mūsų tankai įžengė į miestą, karo belaisviai nužudė sargybinius ir pateko į aktyvius dalinius".

Užsienio karo belaisviai buvo laikomi skirtingomis sąlygomis. Ataskaitoje teigiama, kad ši stovykla "nebuvo aptverta spygliuota viela", kaliniai buvo apgyvendinti viename dideliame name su grotomis ant langų. Šioje stovyklavietėje "buvo 44 prancūzai ir 6 belgai, kurie galėjo laisvai vaikščioti po miestą be apsaugos, kai kurie iš jų dirbo privačiose batsiuvių dirbtuvėse ir krautuvėse".

Tegai:
koncentracijos stovykla, Rusija
Dar šia tema
Rusijoje rasta koncentracijos stovyklos, kur sargyboje dirbo estai, kalinių žudymo vieta
Vaikų koncentracijos stovyklos kūrėjai išvengė teismo, pareiškė istorikas
Vokietijoje kaltinama 95-erių buvusi koncentracijos stovyklos komendanto sekretorė
Koronaviruso tyrimai

Lietuvoje per parą nustatyti 726 nauji koronaviruso atvejai, mirė 6 žmonės

(atnaujinta 10:09 2021.04.18)
Statistikos departamento duomenimis, pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 501,2 atvejo

VILNIUS, balandžio 18 — Sputnik. Per pastarąją parą Lietuvoje nustatyti 726 nauji koronaviruso atvejai, praneša Statistikos departamentas.

Iš viso per visą pandemijos laikotarpį buvusių/esamų atvejų skaičius Lietuvoje yra 233 631, 211 411 žmonių pasveiko.

Bendras saviizoliacijoje esančių asmenų skaičius yra 70 409.

Per pastarąją parą užfiksuotos 6 mirtys nuo COVID-19. Mirusiųjų amžius buvo nuo 50 iki 89 metų. Bendras mirčių nuo COVID-19 skaičius šalyje siekia 3 760.

Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 501,2  atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,2 procento. Šie du rodikliai svarbūs priimant sprendimus dėl karantino laisvinimo scenarijų Lietuvoje.

Per praėjusią parą pirma skiepo doze vakcinuoti 1452 žmonės, antra skiepo doze — 181. Iš viso 209 572 žmonės šalyje vakcinuoti dviem skiepo dozėmis. Dar 353 891 šiuo metu laukia antros skiepo dozės. Iš viso panaudotos 773 035 vakcinos.

Ketvirtadienį Vyriausybė pratęsė karantiną iki gegužės 31 dienos. Kartu ministrų kabinetas nutarė sušvelninti karantino režimą, numatydamas bendravimo išimtis imunitetą nuo COVID-19 turintiems asmenims.

Tegai:
Lietuva, koronavirusas
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje (1831)
Dar šia tema
Šimonytė pareiškė, kad informacijos apie COVID-19 reikia ir rusų kalba
Aistra aplink vakcinos pasus. Ar Rusija sugebės likti nuošalyje?
PSO perspėjo apie artėjantį COVID-19 plitimo piką
Normandijos ketverto susitikimas, archyvinė nuotrauka

Kijevas pasirengęs triumfui Europoje. Ar pasirengusi Europa neaišku

(atnaujinta 11:33 2021.04.18)
Anot diplomatinio šaltinio iš Kijevo, "Merkel, Makrono ir Zelenskio derybos rodo, kad kalbos, jog Putinas turėtų kalbėti apie Ukrainą be Ukrainos, nėra tiesa"

Po neseniai įvykusio telefoninio pokalbio tarp Rusijos, Vokietijos ir Prancūzijos lyderių, kurie aptarė Ukrainą nedalyvaujant jos atstovui, ši akimirka yra labai svarbi Kijevui, ir , be abejo, kompensuos kai kurias patirtas psichologines traumas.

Apskritai padėtis yra itin glostanti Ukrainos valdžios ambicijas. Po kelerių metų pasaulinės politinės darbotvarkės periferijoje jų šalis vėl atsidūrė didžiųjų valstybių dėmesio centre ir pirmuosiuose pasaulio žiniasklaidos puslapiuose.

Tiesa, Kijevas, žinoma, nepasimokė iš praeities istorijos - susidomėjimo juo didėjimo ir kritimo 2010-ųjų viduryje, tačiau tai vargu ar gali ką nors nustebinti. Šį kartą, kai tik Vakarai sutelkė dėmesį į situaciją Donbase, Ukraina vėl pradėjo energingai reikalauti ją paremti ne bendrais žodžiais, o konkrečiais darbais ir apskritai - priimti ją į ES ir NATO.

Derybų išvakarėse tai pasakė ir Vladimiras Zelenskis, kurio teigimu, Ukraina "seniai užsitarnavo" teisę išeiti iš "laukiamojo". O Ukrainos ambasadorius Berlyne išreiškė mintį grąžinti branduolinius ginklus į savo šalį.

Vakarai vos spėjo atremti vis naują Kijevo geopolitinių fantazijų seriją. Prieš pat Ukrainos prezidento vizitą Paryžiuje Prancūzijos užsienio reikalų ministerija darė tą patį, dar kartą paaiškindama, kad geri santykiai ir netgi parama Ukrainai "dabartinėje sudėtingoje situacijoje su Rusija <...> nereiškia stojimo į Europos Sąjungą".

Tarp nedaugelio, kuriems aiškiai patinka tai, kas vyksta, galima išskirti Turkijos prezidentą. Erdoganas neseniai atvirai "trolino" NATO, pasisakydamas už Ukrainos prisijungimą - akivaizdu, kad tai neįmanoma ir kategoriškai nepriimtina absoliučiai daugumai jos narių - ir į Šiaurės Atlanto aljansą.

Tiesa, Turkijos lyderis, palaikęs Kijevą stojimo į NATO klausimu, suklaidino jį kitame. Vakar tapo žinoma, kad Ursula von der Leyen atmetė Zelenskio kvietimą dalyvauti pirmajame vadinamosios "Krymo platformos" aukščiausiojo lygio susitikime - grubiai pažeidžiant protokolą ir pasitelkiant itin neįtikinamą pasiteisinimą. Pikti liežuviai tvirtina, kad šis sprendimas buvo tęsinys neseniai įvykusio skandalo, dėl kurio Europos Komisijos vadovė yra kupina nemalonių jausmų tiek pačiam Erdoganui, tiek Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Šarliui Mišeliui. Ir jie abu jau išreiškė karščiausią paramą Ukrainos valdžios iniciatyvai.

Apskritai Ukraina tiek savo veiksmais, tiek savo egzistavimu sugeba aukštą Vakarų politiką paversti linksmu balaganu.
Europa susiduria su užduotimi užmegzti sudėtingus santykius su Rusija, kur, atsižvelgiant į Berlyno, Paryžiaus ir Briuselio planus, konfrontacija ir bendradarbiavimas turėtų būti susipynę optimaliomis joms proporcijomis. Ukraina buvo pasirinkta kaip svertas šiai problemai spręsti.

Tačiau europiečiams nepavyko paversti Kijevo paklusniu instrumentu, kuris drausmingai užima numatytą vietą ir daro tiksliai tai, kas liepiama. Iš esmės Ukrainos valdžia nenori suprasti jokių subtilių užuominų ar teiginių ant kaktos ir, esant menkiausiai progai, stengiasi patogiai įsitaisyti "su kiaulės snukiu" tarp Vakarų pasaulio lyderių.

Viskas, ko reikia Paryžiui ir Berlynui, yra aiškiai ir simboliškai paskelbti savo nepritarimą Maskvai, darant  dar vieną žingsnį užsienio politikos žaidimo arenoje. Tačiau tuo pačiu metu Makronas ir Merkel turės ištverti juokingus Vladimiro Zelenskio užmojus ir geopolitines svajones. Be to, pastarųjų metų patirtis aiškiai rodo, kad verta paduoti Kijevui pirštą, ir jis greitai atkčs ranką, tame tarpe ir globėjų.

Bet jei Europa yra pasirengusi pilstyti iš tuščio į tuščią, bendraudama su Ukrainos prezidentu, o po to dar kelias savaites atsisakydama fantastiškų Kijevo pareiškimų derybų pagrindu, tai Maskva tikrai neturi prasmės į tai kištis. Nes kad ir kokie pasipiktinę būtų pietvakarių kaimynai, Ukrainos likimas sprendžiamas jai nedalyvaujant. Bet čia negalima apsieiti be Rusijos.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Europa, Kijevas