Tuščia klasė

reikia žinoti apie grįžimą į mokyklas? Atsako švietimo ministerija

(atnaujinta 20:22 2021.03.20)
Mokyklos privalės užtikrinti minimalius atskirų klasių kontaktus tiek pamokų, tiek pertraukų metu, o pradinukų mokytojai privalės dėvėti kaukes

VILNIUS, kovo 20 — Sputnik. Nuo pirmadienio,  kovo 22 dienos,  45-iose Lietuvos savivaldybėse pradinukai galės grįžti mokytis į savo klases. Šiuo atžvilgiu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija papasakojo apie visas ypatybes, kurios laukia laukia mokinių ir mokytojų karantino metu.

Organizuojant kontaktinį ar mišrų pradinio ugdymo procesą mokyklose turi būti maksimaliai ribojami skirtingose klasėse ugdomų mokinių kontaktai tiek pamokų metu, tiek po pamokų:

  • vienos klasės mokiniams ugdymo veiklos, kurioms nereikia specializuotų patalpų, turi būti organizuojamos toje pačioje mokymo patalpoje. Jei mokinius moko skirtingi mokytojai, jie turėtų ateiti į ugdytinių klasę, o ne atvirkščiai;
  • jeigu yra poreikis, gali būti koreguojamas švietimo įstaigos darbo laikas, skirtingų klasių pamokų pradžios ir pabaigos, pertraukų laikas. Taip siekiama atskirti skirtingose klasėse ugdomus mokinius, kai jie atvyksta ar išvyksta iš švietimo įstaigos, naudojasi bendromis švietimo įstaigos patalpomis, ilsisi pertraukų metu, valgo;
  • jei mokykloje yra galimybė, skirtingoms klasėms turėtų būti priskiriami skirtingi įėjimai ir išėjimai; numatomi atskiri judėjimo maršrutai iki klasės, valgyklos, sanitarinių mazgų, persirengimo kambarių;
  • mokyklos teritorijoje lauke turėtų būti numatytos erdvės, kuriose pertraukas galėtų leisti skirtingų klasių mokiniai;
  • pailgintos dienos grupės veiklose gali dalyvauti tik tos pačios klasės mokiniai;
  • per pertraukas, kurių metu mokiniai valgo, laikas turi būti sureguliuotas taip, kad būtų užtikrintas klasės izoliacijos principo taikymas. Maitinimas švediško stalo principu, kai maistą įsideda patys mokiniai, neturi būti organizuojamas.

Kaukių leidžiama nedėvėti vaikams, ugdomiems pagal pradinio ugdymo programą, jiems esant ugdymo įstaigoje ir jos teritorijoje.

Vyriausybės sprendimu organizuoti pradinį ugdymą kontaktiniu ar mišriu būdu leista tose šalies savivaldybėse, kuriose sergamumas koronavirusu per pastarąsias 14 dienų 100 tūkst. gyventojų nesiekia 200 atvejų.

Konsultacijos abiturientams – po penkis ir su kaukėmis

Nuo pirmadienio visoje šalyje leidžiama rengti kontaktines konsultacijas abiturientams nedidelėmis grupėmis – daugiausia po 5 mokinius vienu metu. Konsultacijų metu:

  • mokiniams ir mokytojams privalu dėvėti veido kaukes ar respiratorius;
  • turi būti išlaikomas ne mažesnis kaip 2 metrų atstumas tarp konsultacijoje dalyvaujančių asmenų;
  • konsultacijos turi būti organizuojamos taip, kad būtų išvengta skirtingose grupėse esančių mokinių kontaktų.

Nuo pirmadienio savivaldybėse, kuriose sergamumas per pastarąsias 14 dienų 100 tūkst. gyventojų nesiekia 200 atvejų, bus leidžiamas ir kontaktinis neformalusis vaikų ir suaugusiųjų švietimas uždarose erdvėse, kai dalyvauja ne daugiau kaip 5 vaikai ar suaugusieji, ir užtikrinamas 30 kv. m. paslaugos teikimo plotas vienam vaikui ar suaugusiajam. 

Užsiėmimų metu turi būti sudarytos tinkamos sąlygos rankų higienai, patalpos vėdinamos kiekvienos pertraukos metu, dezinfekuojami dažnai liečiami paviršiai.

Visi į mokyklas grįžtantys mokiniai ir mokytojai prašomi profilaktiškai testuotis.

Dar šia tema
Estijos Valstybės Teismui išsiųstas skundas dėl rusų mokyklos uždarymo Keiloje
Grąžiname vaikus į mokyklą karantino metu
Pirmojoje eksperimentinėje mokykloje nustatytas teigiamas COVID-19 kaupinys
Nuo kitos savaitės 45 savivaldybėse pradinukai sugrįš į mokyklas
Vilniaus gatvėse

Lietuva atsidūrė tarp dešimties labiausiai COVID-19 paveiktų ES šalių 

(atnaujinta 09:04 2021.04.23)
Dar neseniai respublika šiame sąraše buvo tik 20-oje vietoje. Estijoje šis skaičius yra dar didesnis nei kaimyninėse Baltijos šalyse

VILNIUS, balandžio 23 — Sputnik. Remiantis Europos ligų kontrolės ir prevencijos centro (ECDC) duomenimis, per dvi savaites Lietuvoje koronavirusas atvejų buvo 501,77 atvejo 100 tūkstančių gyventojų.

Vilniaus senamiestis
© Sputnik / Владислав Адамовский

Lietuva perėjo į dešimtąją vietą tarp Europos Sąjungos šalių. Lietuvos padėtis prastėjo nuo balandžio pradžios, tada ji buvo 20 vietoje. Latvijoje ir Estijoje COVID-19 atvejų per dvi savaites buvo atitinkamai 378,94 ir 602,04 atvejai 100 tūkstančių gyventojų.

Blogiausia padėtis yra Kipre, yra 962,38 atvejai.

Lietuvoje per 14 dienų milijonui žmonių mirė 55,47 asmenys. Tarp Europos Sąjungos šalių ji užima 14-ąją vietą. Latvijoje ir Estijoje šis rodiklis buvo atitinkamai 63,95 ir 112,87.

Didžiausias mirčių skaičius užfiksuotas Vengrijoje— per dvi savaites milijonui gyventojų teko 353,45 atvejo.

Nuo pandemijos pradžios Lietuvoje nustatyta daugiau nei 237 tūkstančiai koronaviruso atvejų. Antrasis karantinas respublikoje galioja nuo lapkričio pradžios. Iki šiol apribojimai buvo pratęsti iki vasaros pradžios, nors valdžia padarė tam tikrų nuolaidų tiek gyventojams, tiek verslui.

Tegai:
Europa, Lietuva, COVID-19
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Prezidentas: užsikrėtimų koronavirusu rodiklis kelia susirūpinimą
Anykščių rajone nustatyta dar neidentifikuota koronaviruso mutacija
Čaplinskas įvardijo koronaviruso poveikį smegenims
Litexpo

Kitą savaitę Vilniuje atidaromas vakcinacijos centras "Litexpo"

(atnaujinta 16:07 2021.04.22)
Pasak miesto mero Remigijaus Šimašiaus, jei prireiks, Vilnius pasiryžęs skiepyti ne tik vilniečius, bet ir aplinkinių regionų gyventojus, kur vakcinavimas stringa

VILNIUS, balandžio 23 — Sputnik. Nuo kitos savaitės Vilnius išplės vakcinacijos bazę, parodų ir kongresų centre "Litexpo" atidarydamas dar vieną masinės vakcinacijos nuo COVID-19 centrą, rašo Vilniaus miesto savivaldybės spaudos tarnyba.

Toliau dirbant ir dar dviem masinei vakcinacijai skirtiems centrams savivaldybėje ir Žirmūnų neformaliojo ugdymo centre, kitos ambulatorines sveikatos paslaugas teikiančios sostinės įstaigos galės koncentruotis į anksčiau paskiepytųjų revakcinaciją ir sunkiai judančių pacientų skiepijimą namuose.

"Jei reikės, Vilnius pasiryžęs skiepyti ne tik vilniečius, bet ir aplinkinių regionų gyventojus, kur vakcinavimas stringa", — sakė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

"Litexpo" didžiausioje salėje Nr. 5, veiks 50 vakcinavimo kabinų. Atvykusieji automobiliais bus iškart nukreipti į vakcinacijos centrui rezervuotą nemokamą parkingą, pasirinkusius viešąjį transportą autobusas atveš iki specialiai įrengtos stotelės. Tam ruošiami nauji maršrutai, vešiantys į vakcinacijos centrą iš kelių miesto vietų.

Pabrėžiama, kad iš parkingo į "Litexpo" teritoriją bus galima patekti tik likus 15 minučių iki skiepo, todėl gyventojai raginami neatvykti per anksti.

Numatoma, kad šis vakcinavimo centras dirbs nuo 10 iki 20 valandos, paslaugas jame teiks beveik visos miesto pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos, tarp jų ir privačios klinikos.

Primenama, kad išsinuomoti šias patalpas miestui per mėnesį kainuoja apie 30 000 eurų. Miesto tarybai pritarus, patalpos išnuomotos 3-6 mėnesių terminui, su teise pratęsti jį antra tiek, jei to prireiktų dėl besitęsiančios COVID-19 pandemijos ir vakcinacijos. Patalpų paruošimas vakcinacijai kainuos apie 40 000 eurų.

Tegai:
koronavirusas, vakcinacija, Vilnius
Temos:
Vakcinacija nuo COVID-19 Lietuvoje ir pasaulyje: iššūkiai ir pažanga
Dar šia tema
Lietuvos valdžia įvertino naujos COVID-19 padermės atsiradimą
Čaplinskas įvardijo koronaviruso poveikį smegenims
EK nori paduoti "AstraZeneca" į teismą dėl vakcinų tiekimo problemų, praneša žiniasklaida
Minskas

JAV ambasadorė Baltarusijoje nori "patekti į Minską"

(atnaujinta 08:58 2021.04.23)
Anksčiau Lietuvos URM spaudos tarnyba pareiškė, kad diplomatė kurį laiką gali gyventi respublikoje "esant tinkamoms sąlygoms"

VILNIUS, balandžio 23 — Sputnik. JAV ambasadore Baltarusijoje paskirta Džulė Fišer (Julie Fisher), neturinti Baltarusijos vizos, ketina patekti į Minską. Apie tai praneša RIA Novosti.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Anksčiau Lietuvos užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas pareiškė, kad Lietuvos vyriausybė gavo JAV kreipimąsi su prašymu akredituoti ambasadorę Lietuvoje. Adomėnas pareiškė, kad toks prašymas "nepaprastai džiugina".

Taip pat Lietuvos URM spaudos tarnyba pareiškė, kad diplomatė kurį laiką gali gyventi respublikoje "esant tinkamoms sąlygoms".

"Mano tikslas buvo patekti į Minską, ir mano tikslas išlieka patekti į Minską. Manome, kad nepaprastai svarbu turėti Amerikos ambasadorių vietoje. Todėl aš ir toliau dirbsiu šia kryptimi", — pasakė Fišer.

Diplomatė pareiškė, kad nesėdės Vašingtone laukdama, kol Baltarusijos valdžios institucijos išduos jai vizą, o, greičiau, "labai aktyviai dalyvaus ir sieks Amerikos interesų" Baltarusijoje ir regione.

"Lietuvos vyriausybė mums yra nepaprastai svarbus partneris, kai galvojame apie įvykių plėtrą Baltarusijoje. Ir, žinoma, čia yra dalis tremtyje esančios baltarusių visuomenės, ir mano dalyvavimas čia vis dar yra absoliučiai reikalingas", — cituoja agentūra Fišer žodžius.

Ji taip pat pažymėjo, kad jos darbo tikslas — bendrauti su visomis Baltarusijos visuomenės dalimis, įskaitant vietos valdžios institucijas Minske. Pasak diplomatės, Vašingtono dėmesys Baltarusijai yra susijęs su demokratijos ir teisinės valstybės erdve, taip pat su Baltarusijos suverenitetu ir nepriklausomybe.

"Mano nuomone, šios dvi sąvokos yra neatskiriamai susijusios. Jei Baltarusijos gyventojai susiduria su didžiuliu slopinimu, jei jie negali būti išgirsti, tai silpnina Baltarusiją kaip šalį. Jei nėra pakankamai vietos ekonomikos plėtrai ir augimui, tada tai klausimai, kurie tiesiogiai susiję su Baltarusijos suverenitetu ir nepriklausomybe", — pabrėžė ambasadorė.

Anksčiau Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos vadovas Vladimiras Makejus pareiškė, kad Minskas yra pasirengęs priimti JAV ambasadorę, tačiau nori turėti aiškią ir suprantamą tolesnio bendravimo visose srityse su Amerikos partneriais perspektyvą. Anot jo, stebina tai, kad paskirta ambasadorė, kelis kartus lankydamasi Vilniuje, Varšuvoje ir kai kuriose kitose šalyse, skelbia tam tikrus pareiškimus, o mūsų partneriai nepateikia aiškaus atsakymo apie tai, "kokiu statusu ponia ambasadorė ketina atvykti į Baltarusiją".

Baltarusijos URM spaudos sekretorius Anatolijus Glazas pažymėjo, kad Lietuvoje esanti ambasadorė "negali ir niekada neturės nieko bendro su Baltarusija".

Padėtis Baltarusijoje

Po rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų, kuriuose šeštą kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka (VRK duomenimis, jis surinko 80,1 proc. balsų), šalyje prasidėjo masiniai opozicijos protestai. Opozicija mano, kad laimėjo Svetlana Tichanovskaja, ir reikalauja derybų dėl valdžios perdavimo ir naujų rinkimų. Buvusi kandidatė netrukus po rinkimų išvyko į Lietuvą, kur iš anksto buvo išvežti jos vaikai.

Baltarusijos generalinė prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą dėl raginimų perimti valdžią, Tichanovskaja yra jos figūrantė ir yra įtraukta į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą Baltarusijoje ir Rusijoje. Be to, ji buvo įtraukta į asmenų ir organizacijų, dalyvaujančių teroristinėje veikloje, sąrašą.

Kaip pareiškė Baltarusijos valdžia, Lietuva, Lenkija ir kitos šalys aktyviai kišasi į Baltarusijos vidaus reikalus ir bando valdyti opoziciją. Taip pat apie aktyvų neigiamą Vilniaus kišimąsi į kaimyninės šalies reikalus pareiškė Rusijos valdžia.

Tegai:
JAV, Baltarusija, diplomatai