Automobiliai

Lietuvoje lizingu įsigyjama brangesnius ir žalesnius automobilius

(atnaujinta 09:15 2021.03.21)
Lietuviai pastebimai dažniau nei latviai ir estai buvo linkę įsigyti ekologiškesnes transporto priemones

VILNIUS, kovo 21 — Sputnik. Nors dėl neapibrėžtumo dalis šalies gyventojų praėjusiais metais kuriam laikui atidėjo automobilių pirkimo planus, kainos kartelės perkamiems lizingu automobiliams lietuviai nebuvo linkę nuleisti, praneša "Swedbank" spaudos tarnyba.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Banko duomenimis, vidutinė gyventojų lizingu įsigyjamų automobilių suma praėjusiais metais siekė 17 tūkst. eurų bei išliko panaši, kaip ir 2019 metais.

Tuo tarpu įmonių lizingu perkamų automobilių vidutinė suma sudarė 23 tūkst. eurų ir per metus išaugo 5 proc. 

Pabrėžiama, kad dažniausiai lizingu šalies gyventojai rinkosi naujus arba iki vienerių metų amžiaus automobilius, kurių vidutinė finansuojama suma pernai sudarė apie 20 tūkst. eurų. 

Lietuviai pastebimai dažniau nei latviai ir estai buvo linkę įsigyti ekologiškesnes transporto priemones. 

Taip pat nustatyta, kad praėjusių metų gruodį 1 iš 6 lizingu įsigytų automobilių Lietuvoje buvo draugiškas aplinkai.

Pasinaudojant žaliąja lizingo iniciatyva 2020 metais gyventojai iš viso įsigijo daugiau nei 300 ekologiškų automobilių, iš kurių 44 —vien elektra varomos transporto priemonės. 

Tegai:
automobiliai, Swedbank, Lietuva
Dar šia tema
Ministerijų darbuotojų tyrimas rodo, kad 68% iš jų yra patenkinti savo darbu
Lietuvoje dėl pandemijos išlieka aukštas nerimo ir liūdesio lygis, rodo tyrimas
Per dvejus metus teršalų koncentracija Vilniuje padidėjo 20 proc.
Koronaviruso testas

Lietuvoje nustatyta daugiau nei 450 mutavusių COVID-19 padermių atvejų

(atnaujinta 18:13 2021.04.22)
Be "britų" ir Pietų Afrikos padermių, buvo pranešta apie užsikrėtimo nauja koronaviruso atmaina atvejus. Ekspertai mano, kad ši mutacija gali būti labiau užkrečiama po ligos ar vakcinacijos

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NSPL), koordinuojanti koronaviruso sekos tyrimus Lietuvoje, nustatė naujus užsikrėtimo mutavusius atvejus.

Buvo dar 450 Didžiosios Britanijos padermės atvejų (B.1.1.7) ir du nauji Pietų Afrikos padermės atvejai (B.1.351).

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos laboratorijoje buvo ištirtas 281 mėginys, dar 24 mėginiai ištirti Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro laboratorijoje, 280 mėginių — Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) laboratorijoje buvo ištirti 280 mėginių. B.1.620 padermė rasta Santaros klinikoje ir ECDC laboratorijoje.

"Nors ši atmaina neramina tiek mane, tiek daugelį mano kolegų, daugiau žinių apie ją neturime ir negalime daugiau nieko pasakyti be to, kad B.1.620, greičiausiai, panašiai kaip B.1.351 ir kitos Lietuvoje kol kas neaptiktos atmainos, sėkmingiau galės apeiti imuninį atsaką, susidariusį persirgus atmainomis be E484K mutacijos ar pasiskiepijus. Noriu pabrėžti, kad tai reiškia didesnę tikimybę užsikrėsti pakartotinai persirgus arba pasiskiepijus, bet tai nieko nepasako apie tokio užsikrėtimo sunkumą", — sakė genominis epidemiologas dr. Gytis Dudas.

Kol kas nieko negalima pasakyti apie pirmosios infekcijos perdavimo ar sunkumo pokyčius, sakė jis.

"Šios informacijos neturėsime gana ilgai, nes kol kas esame pirmoji pasaulio šalis, sąmoningai kovojanti su šia atmaina", — sakė jis.

Šiuo metu nustatyta 11 šios padermės infekcijos atvejų: po tris — Kauno ir Utenos apskrityse, po du - Vilniaus ir Marijampolės apskrityse, nurodoma dar vieno atvejo apskritis.

Iki šiol Lietuvoje iš viso buvo paimta 4650 mėginių ir nustatyta 2096 "britiškos" padermės infekcijos atvejai bei 12 užsikrėtimo Pietų Afrikos štamais atvejų.

Antrasis karantinas Lietuvoje galioja nuo lapkričio pradžios. Iki šiol apribojimai buvo pratęsti iki vasaros pradžios, nors valdžia padarė tam tikrų nuolaidų tiek gyventojams, tiek verslui.

Naujausiais duomenimis, koronaviruso atvejų Lietuvoje nustatyta daugiau kaip 237,9 tūkst., mirė daugiau kaip 3,8 tūkst.

Tegai:
mutacija, Lietuva, koronavirusas
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Seimo pastatas, archyvinė nuotrauka

Seimas paskyrė dr. Arūną Bubnį Genocido centro vadovu

(atnaujinta 17:03 2021.04.22)
Pasak Seimo vadovės, Bubnys yra patyręs istorikas ir vienas kompetentingiausių Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos ekspertų Lietuvoje

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Seimas, atsižvelgdamas į Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teikimą, po slapto balsavimo nutarė paskirti istoriką Arūną Bubnį Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) generaliniu direktoriumi penkeriems metams.

Apie tai praneša Seimo spaudos tarnyba.

Už Bubnio kandidatūrą balsavo 76 Seimo nariai, prieš — 34, susilaikė 8 parlamentarai.

Teikdama kandidatūrą Seimo vadovė V. Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad Bubnys yra patyręs istorikas ir vienas kompetentingiausių Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos ekspertų Lietuvoje. 

"Ši kandidatūra turi tvirtą atramą ne tik istorikų bendruomenėje, bet ir pačiame Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre. Bubnys yra užsitarnavęs pasitikėjimą, kuris, tikiu, leis jam užtikrinti sklandų darbą bei nešališkumo ir skaidrumo standartus Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre, atkurti visuomenės pasitikėjimą šia institucija", — anksčiau yra sakiusi Čmilytė-Nielsen.

Prisistatydamas Bubnys pabrėžė, kad sieks atgauti pastaruoju metu stipriai pažeistą šios įstaigos įvaizdį, ją transformuoti, kad taptų autoritetinga Lietuvos visuomenės ir užsienio kolegų ir partnerių akyse. 

"Imantis vadovauti šiai įstaigai, svarbiausia yra sujungti ligšiolinį gilų įdirbį su dabarties diktuojamais naujais poreikiais. Centre yra labai daug potencialo, kurį nuosekliai ir protingai dirbant įmanoma įgalinti. Ne naikinti ir laužyti, tačiau reformuoti išsaugant tai, kas buvo sukurta iki šiol", — anksčiau tvirtino jis.

Pasak jo, siekiant centro stabilizavimo ir pertvarkymo būtų tikslinga pirmiausia normalizuoti atmosferą darbovietėje. Bubnys akcentavo, kad svarbu išsklaidyti ir paneigti dirbtinai sukurtą centro mokslininkų supriešinimą su visuomeninėmis organizacijomis, atkurti ir stiprinti bendradarbiavimą su XX amžiaus istoriniais tyrimais užsiimančiomis institucijomis ir centrais Lietuvoje, taip pat išskyrė institucijos poreikį turėti aukštos kvalifikacijos teisininką, išmanantį karo, genocido nusikaltimus ir žmogaus teises.

Bubnys 1985 metais įgijo istoriko, visuomenės mokslo dėstytojo kvalifikaciją Vilniaus universitete, užėmė įvairias pareigas Lietuvos istorijos institute — laboranto, aspiranto, jaunesniojo ir vyresniojo mokslo darbuotojo. 1993−1998 m. vadovavo Lietuvos ypatingajam archyvui. Nuo 2009 m. eina LGGRTC Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktoriaus pareigas.

Seimas balandžio 1 dieną iš Genocido centro direktoriaus pareigų atleido nuo praėjusių metų liepos šias pareigas ėjusį Adą Jakubauską.

Tegai:
Seimas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras (LGGRTC)
Dar šia tema
Lietuvos Seimas dėlioja "vaivorykštinius" akcentus. Jų vis daugėja
Seimas leido sukurti elektros kaupimo sistemą
Gedimino pilis

Ekspertas: Rusijos diplomatų išsiuntimas Lietuvos padidins politinę riziką

(atnaujinta 15:39 2021.04.22)
Diplomatų skaičiaus ribojimas kenkia santykiams ir jų tobulinimo galimybėms ateityje, mano ekspertas Andrejus Kortunovas.

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Po to, kai Lietuvos valdžia paskelbė, kad kaip solidarumo su Čekija aktą svarsto galimybę išsiųsti Rusijos ambasados ​​Vilniuje darbuotojus iš respublikos. interviu Sputnik Lietuva Rusijos tarptautinių reikalų tarybos generalinis direktorius Andrejus Kortunovas teigė, kad ambasadų darbo nebus įmanoma pakeisti jokiomis virtualiomis sąveikos priemonėmis.

Katedros aikštė Vilniuje
© Sputnik / Владислав Адамовский

"Turime prisiminti, kad Lietuva tradiciškai užima vieną kritiškiausių pozicijų Rusijos atžvilgiu tiek ES, tiek NATO. Todėl, jei, ko gero, tokia iniciatyva turėjo iš kažkur atsirasti, tai yra visiškai logiška, kad ji kilusi iš Lietuvos, o ne iš kitos Europos valstybės. Žinoma, Lietuvai tai yra dar viena priežastis priminti apie save, paskelbti savo griežtą kelią Maskvos atžvilgiu. Sakyti, kad santykiai nutrūks, būtų perdėta, net jei vertintume kraštutinį atvejį — ambasadų uždarymą — kad net ambasadų uždarymas nebūtinai turėtų sustabdyti dialogą. Kitas klausimas yra tas, kad dialogas, žinoma, bus sunkus. Ambasadose dirbantys diplomatai yra užsienio politikos pagalvėlės. Todėl žinoma, visiškai pakeisti ambasadą kažkokiomis virtualiomis ministerijų sąveikos formomis vargu ar pavyks", — pažymėjo ekspertas.

Pasak Kortunovo, ribojant diplomatų skaičių reikia sumažinti bendravimo ir santykių gerinimo būdų skaičių.

"Reikėtų nepamiršti, kad diplomatų skaičiaus sumažėjimas vienaip ar kitaip reiškia komunikacijos kanalų sumažėjimą, nes, žinoma, bendravimas su užsienio valstybės diplomatais padeda išsiaiškinti pozicijas, suprasti, kaip jie mąsto šioje situacijoje, kokios baimės, lūkesčiai, viltys ir pan. Ambasados ​​yra ne veltui. Jos atlieka svarbią funkciją, ir ši funkcija tam tikru požiūriu yra unikali. Taigi, žinoma, diplomatų skaičiaus ribojimas kenkia santykiams ir riboja galimybės juos patobulinti ateityje. Prieš 500 metų [italų mąstytojas ir politikas] Niccolo Machiavelli sakė, kad reikia "laikyti draugus arti, o priešus — dar arčiau". Tai yra, kai santykiai yra blogi, kai yra įtampa, ypač svarbu palaikyti ryšį. Žinoma, krizės metu ambasados ​​gali atlikti ypatingą ir svarbų vaidmenį. Ir kai iš jų atimamas šis vaidmuo, automatiškai padidėja politinė rizika ir atsiskleidžia eskalacijos spiralė, kurios, ko gero, niekam nereikia. Tik nepaisant visų problemų, niekas nenori rimtos akistatos nė vienoje sostinėje", — sakė ekspertas.

Lietuvos prezidentės patarėja Asta Skaisgiryte pareiškė, kad šiuo metu klausimas svarstomas su "diplomatiniais sąjungininkais", o Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda esą visiškai palaiko Čekiją.

Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babis balandžio 17-osios vakarą sakė, kad šalies valdžia įtaria Rusijos specialiąsias tarnybas dėl dalyvavimo sprogime šaudmenų sandėlyje Vrbeticoje 2014 metais. Praha nusprendė išsiųsti 18 Rusijos diplomatų, o Čekijos policija paskelbė, kad ieško Rusijos piliečių Aleksandro Petrovo ir Ruslano Boširovo.

Tegai:
Rusija, Lietuva