Vilnius

Pandemija uždarė gyventojus namuose: kokių grėsmių lietuviai bijo

(atnaujinta 09:14 2021.03.21)
Gyventojų nerimas dėl namų turto vagysčių ir gaisro yra suprantamas — šios nelaimės gali padaryti labai didelės žalos, tačiau kita vertus, jos įvyksta palyginti retai

VILNIUS, kovo 21 — Sputnik. Pirmojo karantino metu atliktas šalies gyventojų nuomonės tyrimas dėl pagrindinių grėsmių jų turtui atskleidė, kad žmonės dažniausiai baiminasi vagysčių (43 proc.) ir gaisro keliamo pavojus (38 proc.), rodo "Swedbank" atlikta apklausa.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Be to, net 2 iš 3 gyventojų tuo metu tikėjosi, kad dėl pandemijos vagysčių skaičius padidės.

Gyventojų nerimas dėl namų turto vagysčių ir gaisro yra suprantamas — šios nelaimės gali padaryti labai didelės žalos, tačiau kita vertus, jos įvyksta palyginti retai. Iš tiesų didžiąją dalį žalų namų turtui sukelia techniniai gedimai ir patys namų gyventojai. 

Ši tendencija dar labiau išryškėjo per pandemijos metus, kai daugelis gyventojų buvo priversti praleisti kur kas daugiau laiko namuose, ir ne vienam savo namus teko pritaikyti ir mokymosi, ir biuro, ir sporto bei laisvalaikio poreikiams. 

Tai, kad visi šeimos nariai ėmė daugiau laiko leisti namuose, gerokai padidino namų turtui padarytos žalos atvejų skaičių.

"Swedbank" duomenimis, palyginti su ankstesniais metais, pernai buvo užfiksuota 24 proc. daugiau žalų įvairiems namų įrenginiams, tokiems kaip televizorius ar kompiuteris — tai sudarė pusę visų fiksuotų būsto draudimo žalų. 

Kitos iš dažniausiai praėjusiais metai pasikartojančių žalų buvo įvairios vandens sukeltos žalos, pavyzdžiui, potvynių, lietaus, trūkusių vamzdžių, sugedusios nuotekų sistemos. Tokios žalos sudaro apie trečdalį visų "Swedbank" registruotų žalų. Tuo metu dėl vagysčių ar gaisro patirtų žalų atvejų skaičius praėjusiais metais iš esmės nepakito.  

Paradoksalu, kad prieš metus tik 6 proc. respondentų įžvelgė, kad pagrindinę grėsmę jų turtui galėtų kelti jų šeimos nariai. Suprantama, kad namiškių sukelta žala savo mastu greičiausiai neprilygs vagystės ar gaisro metu patirtai žalai. Nepaisant to, užtenka vieno neatsargaus judesio, kad bent kelis šimtus eurų kainuojantis buities prietaisas būtų nepataisomai sugadintas.

Sugadintų buitinių ar namų apyvokos prietaisų žala gyventojams atneša neplanuoto finansinio streso. Anksčiau minėtas gyventojų nuomonės tyrimas atskleidė, kad bent 40 proc. šalies gyventojų negalėtų iš savo einamųjų pajamų ar santaupų padengti netikėtai atsiradusių 300 eurų išlaidų remontui ar naujo prietaiso įsigijimui. 

Kaip rodo "Swedbank" duomenys, gyventojai per praėjusius metus turto draudimui skyrė 8 proc. didesnę sumą, 6 proc. išaugo ir automobilio savanoriško kasko draudimui skiriama suma. 

Remiantis "Insurance Europe" duomenimis, vienas europietis ne gyvybės draudimo reikmėms per metus vidutiniškai skiria apie 700 eurų. "Swedbank" skaičiavimais, Lietuvoje už ne gyvybės draudimo paslaugas vienas šalies gyventojas per 2020 metus sumokėjo apie 135 eurus. 

Nors nuo vakarų Europos šalių pagal draudimui skiriamas lėšas lietuviai atsilieka apie 5 kartus, visgi šalies gyventojai vis labiau linkę naudotis draudimo paslaugomis ir apsaugoti savo pajamas, būstą, automobilį ar kitą turtą. Praėjusieji pandemijos metai parodė, kad tai padeda apsisaugoti nuo tokių grėsmių, kurių neretai tikimės mažiausiai.

Tegai:
karantinas, koronavirusas, Swedbank
Dar šia tema
Ministerijų darbuotojų tyrimas rodo, kad 68% iš jų yra patenkinti savo darbu
Lietuvoje dėl pandemijos išlieka aukštas nerimo ir liūdesio lygis, rodo tyrimas
JAV ir Lietuvos karinis bendradarbiavimas

JAV Lietuvos kariuomenei perduoda prieštankinius granatsvaidžius

(atnaujinta 14:04 2021.04.12)
Kaip teigiama Lietuvoje, amerikietiški ginklai "reikšmingai prisidės prie atgrasymo didinimo" regione

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Jungtinės Valstijos dovanos Lietuvos kariuomenei vienkartinius prieštankinius granatsvaidžius M72 LAW, praneša Krašto apsaugos ministerija.

Lietuvos kariškiai
© Sputnik / Владислав Адамовский

Ginklų perdavimo ceremonija vyks trečiadienį LDK Gedimino štabo batalione Vilniuje.

Perduodamos paramos vertė siekia dešimt milijonų dolerių. Granatsvaidžiai bus paskirstyti KASP rinktinėms, naujaisiais ginklais bus aprūpinti visi pėstininkų skyriai.

Pasak krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, M72 LAW granatsvaidžiai "reikšmingai prisidės prie atgrasymo didinimo", taip pat "Baltijos regiono saugumo".

"Puikiai suprantame, kokioje sudėtingoje saugumo situacijoje yra mūsų regionas, todėl taip pat investuojame į savo gynybą, skiriame 2 procentus nuo BVP, didiname ir modernizuojame savo kariuomenę. Glaudžiai bendradarbiaujame su JAV įsigydami modernią įrangą (sraigtasparnius, šarvuotus visureigius) bei amuniciją (prieštankines raketų sistemas JAVELIN)", — sakė ministras.

Pranešama, kad granatsvaidžiai M72 LAW patikrinti kovinėmis sąlygomis JAV ir sąjungininkų pajėgų operacijose Irake ir Afganistane bei kitų konfliktų metu.

M72 LAW granatsvaidžius Amerikos armija 1962 metais priėmė kaip individualų prieštankinį ginklą. Dabar Jungtinėse Amerikos Valstijose M72 LAW serijos granatsvaidžius pakeitė naujesni ir efektyvesni ginklai.

Baltijos šalyse nuolat kalba apie "Rusijos grėsmę", dėl kurios neva būtina stiprinti gynybinio bendradarbiavimo sferą ir dalyvauti NATO pratybose. Savo ruožtu Maskva ne kartą pareiškė savo taikius ketinimus ir pabrėžė, kad neketina nieko pulti.

Pasak Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, NATO puikiai žino, kad Maskva neketina nieko pulti ir tiesiog naudojasi pasiteisinimu dislokuoti daugiau technikos ir batalionų netoli Rusijos sienų.

Tegai:
Krašto apsaugos ministerija, kariuomenė, Lietuva, JAV
Dar šia tema
Gincburgas paaiškino, kodėl Europos Sąjunga neskuba įsileisti "Sputnik V" į savo rinką
Ruošiantis "Baltijos mūšiui". Lietuva "lenda" ten, kur nereikia
Peskovas pareiškė, kad Rusija nekelia grėsmės nė vienai pasaulio valstybei
Vilnius

Sekmadienį oro temperatūra Lietuvoje buvo vasariškai šilta

(atnaujinta 13:30 2021.04.12)
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, šiandien dienos metu vakariniuose rajonuose daug kur palis, vyraus nedidelis lietus

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Sekmadienį bent dalyje Lietuvos buvo vasariškai šilta, rašo Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba savo Facebook paskyroje.

Vakar oro temperatūra sušilo net virš +20 laipsnių. Šilčiausia buvo Alytuje, kur sušilo iki 21,5 °C , bet iki rekordo pritrūko.

Tuo tarpu vėsiausia diena buvo šiaurės vakariniuose rajonuose (13-14°C), o Nidoje sušilo mažiausiai — iki 12 laipsnių.

"Šiandienos naktis irgi buvo labai šilta (kaip tokiu metų laiku). Atvėso iki +6 +11 laipsnių, bet daug kur nenukrito žemiau +9 +10 laipsnių. Deja, bet trumpai pabuvusi šiluma pamažu traukiasi", — rašoma pranešime.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, šiandien dienos metu vakariniuose rajonuose daug kur palis, vyraus nedidelis lietus. Aukščiausia temperatūra svyruos nuo 13 iki 18 , Vakarų šalyje kai kur 10–12 laipsnių.

Tegai:
šiluma, orai, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba
Dar šia tema
Nuo Nicos paplūdimių iki Vilniaus gatvių: pavasaris įvairiose ​​šalyse
Nepaisant gausaus sniego, Lietuvoje vis tiek fiksuojama meteorologinė sausra
Gyventojai perspėjami saugotis stipraus vėjo