Karantino sušvelninimas Lietuvoje

Lietuva tapo antilydere ES pagal natūralizaciją

(atnaujinta 14:36 2021.03.21)
Pabrėžiama, kad Lietuvai 2019 metais apskaičiuotas rodiklis buvo 0,2 proc. 100 nuolat gyvenančių užsieniečių

VILNIUS, kovo 21 — Sputnik. Lietuvoje natūralizacijos rodikliai yra mažiausi Europos Sąjungoje. Tai įrodo statistikos agentūros "Eurostatas" duomenys.

Natūralizacijos lygis yra asmenų, per metus įgijusių šalies pilietybę, skaičiaus ir užsienio gyventojų skaičiaus toje pačioje šalyje metų pradžioje santykis.

2019 metais respublikai apskaičiuota norma buvo 0,2 proc. 100 nuolat gyvenančių užsieniečių. Taip pat prieš lyderius buvo Danija (0,3), Estija (0,4), Čekija (0,5, Latvija (0,6), Austrija (0,7). Bulgarijoje ir Slovakijoje natūralizacija abiejose šalyse buvo 0,8 proc., Maltoje ir Airijoje — 0,9 proc.

​Tuo pačiu metu didžiausias rodiklis buvo Švedijoje (septyniose), Rumunijoje (4,7), Portugalijoje (4,4). Toliau seka Suomija (3,8), Nyderlandai (3,2), Belgija (2,9).

2019 metais ES valstybės, kurioje jie gyveno, pilietybę gavo apie 706 400 žmonių.

Anksčiau Lietuvos užsienio reikalų viceministras Arnoldas Pranckevičius sakė, kad respublikos bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis yra pagrindinis migracijos valdymo elementas.

Pernai rugsėjį Europos Komisija paskelbė Migracijos ir prieglobsčio paktą, kurio tikslas — reformuoti bendrą Europos prieglobsčio sistemą, pagrįstą integruotu požiūriu į migracijos valdymą.

Praėjusiais metais, statistikos agentūros "Eurostatas" duomenimis, vietiniai Lietuvos gyventojai patyrė daugiau problemų susirasti darbą nei migrantai.

Kartu analitikai mano, kad kelis dešimtmečius trunkančią demografinę krizę Lietuvoje gali įveikti tik migrantai iš kitų šalių.

Tegai:
Eurostatas, ES, Lietuva, karantinas
Vilniaus gatvėse

Lietuva atsidūrė tarp dešimties labiausiai COVID-19 paveiktų ES šalių 

(atnaujinta 08:33 2021.04.23)
Dar neseniai respublika šiame sąraše buvo tik 20-oje vietoje. Estijoje šis skaičius yra dar didesnis nei kaimyninėse Baltijos šalyse

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Remiantis Europos ligų kontrolės ir prevencijos centro (ECDC) duomenimis, per dvi savaites Lietuvoje koronavirusas atvejų buvo 501,77 atvejo 100 tūkstančių gyventojų.

Vilniaus senamiestis
© Sputnik / Владислав Адамовский

Lietuva perėjo į dešimtąją vietą tarp Europos Sąjungos šalių. Lietuvos padėtis prastėjo nuo balandžio pradžios, tada ji buvo 20 vietoje. Latvijoje ir Estijoje COVID-19 atvejų per dvi savaites buvo atitinkamai 378,94 ir 602,04 atvejai 100 tūkstančių gyventojų.

Blogiausia padėtis yra Kipre, yra 962,38 atvejai.

Lietuvoje per 14 dienų milijonui žmonių mirė 55,47 asmenys. Tarp Europos Sąjungos šalių ji užima 14-ąją vietą. Latvijoje ir Estijoje šis rodiklis buvo atitinkamai 63,95 ir 112,87.

Didžiausias mirčių skaičius užfiksuotas Vengrijoje— per dvi savaites milijonui gyventojų teko 353,45 atvejo.

Nuo pandemijos pradžios Lietuvoje nustatyta daugiau nei 237 tūkstančiai koronaviruso atvejų. Antrasis karantinas respublikoje galioja nuo lapkričio pradžios. Iki šiol apribojimai buvo pratęsti iki vasaros pradžios, nors valdžia padarė tam tikrų nuolaidų tiek gyventojams, tiek verslui.

Tegai:
Europa, Lietuva, COVID-19
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Prezidentas: užsikrėtimų koronavirusu rodiklis kelia susirūpinimą
Anykščių rajone nustatyta dar neidentifikuota koronaviruso mutacija
Čaplinskas įvardijo koronaviruso poveikį smegenims
Litexpo

Kitą savaitę Vilniuje atidaromas vakcinacijos centras "Litexpo"

(atnaujinta 16:07 2021.04.22)
Pasak miesto mero Remigijaus Šimašiaus, jei prireiks, Vilnius pasiryžęs skiepyti ne tik vilniečius, bet ir aplinkinių regionų gyventojus, kur vakcinavimas stringa

VILNIUS, balandžio 23 — Sputnik. Nuo kitos savaitės Vilnius išplės vakcinacijos bazę, parodų ir kongresų centre "Litexpo" atidarydamas dar vieną masinės vakcinacijos nuo COVID-19 centrą, rašo Vilniaus miesto savivaldybės spaudos tarnyba.

Toliau dirbant ir dar dviem masinei vakcinacijai skirtiems centrams savivaldybėje ir Žirmūnų neformaliojo ugdymo centre, kitos ambulatorines sveikatos paslaugas teikiančios sostinės įstaigos galės koncentruotis į anksčiau paskiepytųjų revakcinaciją ir sunkiai judančių pacientų skiepijimą namuose.

"Jei reikės, Vilnius pasiryžęs skiepyti ne tik vilniečius, bet ir aplinkinių regionų gyventojus, kur vakcinavimas stringa", — sakė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

"Litexpo" didžiausioje salėje Nr. 5, veiks 50 vakcinavimo kabinų. Atvykusieji automobiliais bus iškart nukreipti į vakcinacijos centrui rezervuotą nemokamą parkingą, pasirinkusius viešąjį transportą autobusas atveš iki specialiai įrengtos stotelės. Tam ruošiami nauji maršrutai, vešiantys į vakcinacijos centrą iš kelių miesto vietų.

Pabrėžiama, kad iš parkingo į "Litexpo" teritoriją bus galima patekti tik likus 15 minučių iki skiepo, todėl gyventojai raginami neatvykti per anksti.

Numatoma, kad šis vakcinavimo centras dirbs nuo 10 iki 20 valandos, paslaugas jame teiks beveik visos miesto pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos, tarp jų ir privačios klinikos.

Primenama, kad išsinuomoti šias patalpas miestui per mėnesį kainuoja apie 30 000 eurų. Miesto tarybai pritarus, patalpos išnuomotos 3-6 mėnesių terminui, su teise pratęsti jį antra tiek, jei to prireiktų dėl besitęsiančios COVID-19 pandemijos ir vakcinacijos. Patalpų paruošimas vakcinacijai kainuos apie 40 000 eurų.

Tegai:
koronavirusas, vakcinacija, Vilnius
Temos:
Vakcinacija nuo COVID-19 Lietuvoje ir pasaulyje: iššūkiai ir pažanga
Dar šia tema
Lietuvos valdžia įvertino naujos COVID-19 padermės atsiradimą
Čaplinskas įvardijo koronaviruso poveikį smegenims
EK nori paduoti "AstraZeneca" į teismą dėl vakcinų tiekimo problemų, praneša žiniasklaida
Bratislava

Slovakija išsiunčia tris Rusijos ambasados darbuotojus

(atnaujinta 08:33 2021.04.23)
Rusijos URM pareiškė, kad ją nuvylė nedraugiški Bratislavos veiksmai, kuri nusprendė parodyti "pseudo solidarumą su Praha sufabrikuotoje byloje"

VILNIUS, balandžio 23 — Sputnik. Trys Rusijos ambasados ​​Bratislavoje darbuotojai turi per savaitę palikti Slovakijos teritoriją pagal aktualią geopolitinę situaciją, taip pat situaciją Čekijoje, ketvirtadienį spaudos konferencijoje pareiškė Slovakijos ministras pirmininkas Eduardas Hegeris. Apie tai praneša RIA Novosti.

"Atsižvelgiant į aktualią geopolitinę situaciją, taip pat į situaciją Čekijoje, trys Rusijos ambasados ​​darbuotojai Bratislavoje per septynias dienas turi palikti Slovakijos teritoriją", — pasakė Hegeris, atsisakęs atsakyti į žurnalistų klausimus.

Anksčiau Slovakijos užsienio reikalų ministerijos vadovas Ivanas Korchokas pareiškė, kad Slovakija imsis drastiškų veiksmų remdama Čekiją, kur 2014 metais įvyko sprogimai Vrbeticoje.

Oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pareiškė, kad Maskva yra nusivylusi dėl šiuo sprendimo.

"Mes esame labai nusivylę nedraugiškais Bratislavos veiksmais, kuri nusprendė parodyti pseudo solidarumą su Praha sufabrikuotoje byloje. Mūsų atsakymas neprivers savės laukti", — pasakė ji.

Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas balandžio 17 dieną pareiškė, kad šalies valdžia įtaria Rusijos Federacijos specialiąsias tarnybas prisidėjimu prie sprogimo šaudmenų sandėlyje Vrbeticoje 2014 metais. Kremlius šiuos kaltinimus pavadino piktinančiais ir nepagrįstais, o Rusijos užsienio reikalų ministerija — "marazminiu paradu". Nepaisant to, 18 Rusijos diplomatų buvo išsiųsti iš Čekijos.

Kaip atsakomąja priemone Rusija paskelbė 20 Čekijos ambasados ​​darbuotojų persona non grata, jie jau išvyko iš šalies. Pirmasis Čekijos vicepremjeras Janas Hamačekas pažymėjo, kad ambasados ​​darbas Maskvoje yra praktiškai paralyžiuotas. Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Praha sumokėjo "milžinišką" kainą už žingsnius Maskvos link, tačiau pati smogė savo diplomatinei tarnybai.

Tegai:
diplomatai, Čekija, Rusija, Slovakija