Kovo 22-oji

Kokia šiandien diena: kovo 22-osios šventės

(atnaujinta 12:04 2021.03.21)
Kovo 22 yra 81-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, nuo šios dienos iki metų galo lieka 284 dienos

Šiandien saulė teka 06:20, leidžiasi 18:34, dienos ilgumas 12 val. 14 min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Benvenutas, Kotryna, Gedgaudas ir Gedgaudė.

Pasaulinė vandens diena

Kasmet kovo 22 dieną visame pasaulyje minima Pasaulinė vandens diena. Šios dienos tikslas — skatinti sąmoningą požiūrį į vandenį ir jo didžiulę svarbą kiekvienam iš mūsų.

Kovo 22-oji Lietuvos istorijoje

1786 metais gimė lenkų istorikas, Vilniaus universiteto profesorius, knygotyros teoretikas, bibliografas Joachimas Lelevelis. Vilniaus universiteto profesorius, raginęs lietuvius studentus (tarp jų ir Simoną Daukantą) studijuoti savo kalbą ir istoriją, buvo istorinių tyrimų Vilniaus universitete iniciatorius. Mirė 1861 m. Paryžiuje.

1868 metais Jonaičiuose (Šilutės raj.) gimė rašytojas, dramaturgas ir filosofas Vilhelmas Storosta-Vydūnas. Mirė 1953 metais Vokietijoje. 1991 perlaidotas Bitėnuose (Šilutės raj.).

1871 metais gimė Liudvikas Jakavičius, lietuvių teatro veikėjas, spaudos darbuotojas. Mirė 1941 m.

1916 metais gimė mokytoja, rašytoja, prozininkė, poetė Stasė Vanagaitė-Petersonienė. Gyvena JAV.

1942 metais gimė aktorė Dalia Melėnaitė.

1990 metais Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymu suformuota Vyriausybė ir kartu atkurta Susisiekimo ministerija (patvirtintas ministerijų sąrašas, tarp kurių buvo ir Susisiekimo ministerija).

Kovo 22-oji pasaulio istorijoje

1765 metais Anglijos parlamentas priėmė įstatymą, kuriuo pradėti rinkti mokesčiai iš Amerikos kolonijų.

1794 metais JAV kongresas uždraudė laivais gabenti vergus į kitas valstybes.

1832 metais mirė vokiečių poetas Johanas Volfgangas fon Getė. Gimė 1749 m.

1888 metais įkurta Anglijos futbolo lyga.

1945 metais Kaire (Egiptas) įkurta Arabų Lyga.

1948 metais gimė JAV kompozitorius Endrius Loidas Veberis.

1991 metais Irakas išlaisvino 1150 kuveitiečių ir pradėjo derybas su sąjungininkais dėl 60 000 karo belaisvių sugrąžinimo.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai (269)
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

Nausėda paragino sekti Izraelio pavyzdžiu kovoje su COVID-19

(atnaujinta 20:50 2021.04.14)
Izraelio vyriausybė jau planuoja naujų vakcinų įsigijimą, jei kiltų epidemiologinė pandemijos banga ateinantį pusmetį

VILNIUS, balandžio 14 — Sputnik. Izraelis vakcinacijos nuo COVID-19 klausimais rodo pavyzdį Lietuvai ir visam pasauliui, po telefoninio pokalbio su Izraelio Prezidentu Reuvenu Rivlinu sakė prezidentas Gitanas Nausėda.

Valstybės vadovas pasidžiaugė, kad Izraeliui pavyko vakcinuoti didžiąją dalį šalies gyventojų ir sėkmingai suvaldyti pandemiją.

"Izraelis rodo sektiną pavyzdį visam pasauliui, kuriuo norėtų pasinaudoti ir Lietuva, siekdama atverti ekonomiką ir sugrįžti prie įprasto gyvenimo", — šalies vadovą cituoja spaudos tarnyba..

Taip pat pranešama, kad Izraelio vyriausybė jau planuoja naujų vakcinų įsigijimą, jei kiltų epidemiologinė pandemijos banga ateinantį pusmetį. 

Taip pat pokalbio metu Nausėda pasveikino Izraelio vadovą su šalies Nepriklausomybės diena, palinkėjo sklandaus naujos vyriausybės formavimo ir pakvietė apsilankyti Lietuvoje.

Izraelyje daugiau nei penki milijonai žmonių yra visiškai paskiepyti nuo COVID-19, tai yra daugiau nei 50 procentų gyventojų.

Plečiant vakcinacijos kampaniją, Izraelis pradėjo palaipsniui palengvinti atvykimo į šalį apribojimus. Taip pat panaikinta daugybė apribojimų šalies viduje. Tačiau nešioti kaukes vis tiek būtina, o į daugelį viešų vietų gali patekti tik tie, kurie yra paskiepyti.

Lietuvoje pirmąją vakcinos dozę gavo daugiau nei 508 tūkstančiai žmonių, daugiau nei 193 tūkstančiai žmonių yra visiškai paskiepyti.

Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 229 260 žmonių, nuo ligos mirė 3 718 žmonių.

Tegai:
COVID-19, Gitanas Nausėda
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Tuščia klasė

Šią savaitę į mokyklų klases grįžo daugiau kaip 71 tūkst. pradinukų

(atnaujinta 20:25 2021.04.14)
Pradinukai į mokyklas gali grįžti tik tada, jei mokykla nusprendžia rinktis saugaus grįžimo būdą

VILNIUS, balandžio 14 — Sputnik. Šią savaitę į klases grįžo daugiau kaip 71 tūkst. pradinukų, praneša Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Ministerijos duomenimis, tai 8 tūkstančiais daugiau negu ėjo į mokyklas kovo pabaigoje.

Iš visų grįžtančiųjų į mokyklas pradinukų 9 tūkst. mokinių lanko mokyklas, kurios yra pasirinkusios saugaus grįžimo į mokyklas modelį ir vaikai tikrinasi kaupinių būdu.

"Epidemiologinė situacija dalyje savivaldybių lieka įtempta, todėl jose nėra saugu atverti mokyklas netaikant papildomų saugiklių. Periodiškas tikrinimas leidžia laiku nustatyti susirgimo atvejus ir sustabdyti lengvai užkrečiamos ligos plitimą bendruomenėje", — sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius.

11 savivaldybių pradinukai į mokyklas gali grįžti tik tada, jei mokykla nusprendžia rinktis saugaus grįžimo būdą. Jei mokyklos bendruomenė nesutinka, ugdymas toliau tęsiamas nuotoliniu būdu arba tie, kurie nenori testuotis, toliau ugdomi nuotoliniu būdu. Jeigu visa klasė nesutinka testuotis, tuomet vyksta nuotolinis ugdymas.

Saugaus grįžimo modelį taiko ir 4 savivaldybės (13 mokyklų), nors ir neprivalo to daryti, nes sergamumas tose savivaldybėse yra mažesnis. Tuo tarpu kovo pabaigoje tokių savivaldybių buvo 3.

Tegai:
mokyklos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija
Dar šia tema
Daugiau nei 1 200: Lietuvoje daugėja naujų COVID-19 atvejų
Lietuvos valdžia neplanuoja keisti "AstraZeneca" vakcinacijos tvarkos
Įvardytos savivaldybės, kuriose vyresni gyventojai vakcinuojami lėčiausiai
Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen

Seimo pirmininkė iškėlė kandidatą į Genocido centro vadovo postą

(atnaujinta 21:06 2021.04.14)
Praėjusių metų vasarą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovu buvo paskirtas Adas Jakubauskas, tačiau Seimas nusprendė jį atleisti

VILNIUS, balandžio 14 — Sputnik. Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen įregistravo Seimo nutarimo projektą, kuriuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) vadovu siūlo skirti istoriką dr. Arūną Bubnį. 

Jis šiuo metu eina LGGRTC Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktoriaus pareigas.

"Siekiau, kad naujasis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovas turėtų stiprų palaikymą tiek pačiame centre, tiek istorikų bendruomenėje. Dr. Arūnas Bubnys tikrai atitinka šiuos reikalavimus ir puikiai išmano Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro veiklą. Po išsamių konsultacijų Seime manau, kad jis galės suvienyti centro darbuotojus, užtikrinti centro tyrimų nešališkumą ir tinkamai eiti centro direktoriaus pareigas", – teigė parlamento vadovė.

Seimas prieš porą savaičių iš Genocido centro direktoriaus pareigų atleido nuo perai metų liepos šias pareigas ėjusį Adą Jakubauską.

Kaip pareiškė Seimo Pirmininkė, dėl centro generaliniam direktoriui Jakubauskui dėl susiklosčiusios konfliktinės situacijos nepavyksta užtikrinti sklandaus centro darbo.

Siekiant išspręsti situaciją su centru Seime, buvo sukurta darbo grupė. Jos išvadose teigiama, kad Jakubauskas nesugebėjo užtikrinti sklandžios įstaigos veiklos, kilo pasipriešinimas, o viešai aptarta situacija centre pakirto įstaigos dalykinę reputaciją.

Jakubauskas praėjusių metų vasarą buvo paskirtas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovu. Šiose pareigose jis pakeitė Teresę Birutę Burauskaitę, vadovavusią įstaigai nuo 2009 metų.

Tegai:
Viktorija Čmilytė-Nielsen, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras (LGGRTC), Seimas
Dar šia tema
"Konstitucija — ne skuduras": protesto akcija prie Seimo
Lietuvos gyventojų genocido centras atsisakė skelbti Holokausto dalyvių sąrašą
Lietuvoje dėl Noreikos prasidėjo "atminties karas", rašo Amerikos žiniasklaida