Vilnius

Ekonomistas pasakojo, kaip pasikeitė migracijos balansas Lietuvoje

(atnaujinta 09:47 2021.03.23)
Mauricas atkreipė dėmesį į tai, kad per pastaruosius metus pasikeitė daugelio šalių migracijos balansas

VILNIUS, kovo 23 — Sputnik. Lietuvos tarptautinės migracijos balansas su Jungtine Karalyste 2020 metais tapo teigiamas, Facebook parašė Vyriausiasis "Luminor" ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Maurico teigimu, Didžioji Britanija buvo buvo pagrindinė lietuvių emigracijos kryptis. Per pastaruosius 20 metų iš Lietuvos emigravo 454 tūkstančiai žmonių, iš jų 185 tūkstančiai (arba 41 proc.) emigravo į Britaniją.

"Visgi, panašu, kad šis Lietuvos istorijos puslapis pamažu užsiveria, juolab, kad teigiamas tarptautinis migracijos balansas 2020 metais buvo ir su daugeliu kitų Vakarų Europos valstybių (pvz. Airija, Norvegija, Ispanija)", — pažymėjo Mauricas.

Karantino sušvelninimas Lietuvoje
© Sputnik / Владислав Адамовский

Anksčiau Statistikos departamentas pranešė, kad pirmą kartą per du dešimtmečius į Lietuvą per metus sugrįžo daugiau piliečių nei išvyko iš jos.

2020 m. į Lietuvą grįžo gyventi 20,8 tūkst. respublikos piliečių. Daugiausia Lietuvos piliečiai grįžo į gimtinę iš Britanijos (46,2 proc. visų grįžusių), Norvegijos (9,6), Vokietijos (7,7) ir Airijos (6,7).

Lietuvoje yra 2 795 175 nuolatiniai gyventojai, šis skaičius ilgą laiką mažėja. Remiantis Statistikos departamento prognoze, 2021 metais respublikoje ir toliau mažės gyventojų skaičius. Manoma, kad šiemet jis sumažės beveik penkiais tūkstančiais žmonių.

Interviu Sputnik Lietuva politologas ir ekonomistas Aleksandras Nosovičius pažymėjo, kad pasibaigus pandemijai ir atsivėrus ES sienoms, 2008–2009 metų situacija pasikartos Lietuvoje, kai šimtai tūkstančių žmonių paliko Baltijos šalis ir respublikos dėl to per kelis mėnesius prarado dešimtadalį darbingų gyventojų. Jis pabrėžė, kad lietuviai greičiausiai pradės keltis į Vakarų Europą ir ten įsidarbins dėl ekonominės krizės ir valdžios nenoro imtis veiksmų.

Tegai:
Lietuva, Žygimantas Mauricas, migracija
JAV ir Lietuvos karinis bendradarbiavimas

JAV Lietuvos kariuomenei perduoda prieštankinius granatsvaidžius

(atnaujinta 14:04 2021.04.12)
Kaip teigiama Lietuvoje, amerikietiški ginklai "reikšmingai prisidės prie atgrasymo didinimo" regione

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Jungtinės Valstijos dovanos Lietuvos kariuomenei vienkartinius prieštankinius granatsvaidžius M72 LAW, praneša Krašto apsaugos ministerija.

Lietuvos kariškiai
© Sputnik / Владислав Адамовский

Ginklų perdavimo ceremonija vyks trečiadienį LDK Gedimino štabo batalione Vilniuje.

Perduodamos paramos vertė siekia dešimt milijonų dolerių. Granatsvaidžiai bus paskirstyti KASP rinktinėms, naujaisiais ginklais bus aprūpinti visi pėstininkų skyriai.

Pasak krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, M72 LAW granatsvaidžiai "reikšmingai prisidės prie atgrasymo didinimo", taip pat "Baltijos regiono saugumo".

"Puikiai suprantame, kokioje sudėtingoje saugumo situacijoje yra mūsų regionas, todėl taip pat investuojame į savo gynybą, skiriame 2 procentus nuo BVP, didiname ir modernizuojame savo kariuomenę. Glaudžiai bendradarbiaujame su JAV įsigydami modernią įrangą (sraigtasparnius, šarvuotus visureigius) bei amuniciją (prieštankines raketų sistemas JAVELIN)", — sakė ministras.

Pranešama, kad granatsvaidžiai M72 LAW patikrinti kovinėmis sąlygomis JAV ir sąjungininkų pajėgų operacijose Irake ir Afganistane bei kitų konfliktų metu.

M72 LAW granatsvaidžius Amerikos armija 1962 metais priėmė kaip individualų prieštankinį ginklą. Dabar Jungtinėse Amerikos Valstijose M72 LAW serijos granatsvaidžius pakeitė naujesni ir efektyvesni ginklai.

Baltijos šalyse nuolat kalba apie "Rusijos grėsmę", dėl kurios neva būtina stiprinti gynybinio bendradarbiavimo sferą ir dalyvauti NATO pratybose. Savo ruožtu Maskva ne kartą pareiškė savo taikius ketinimus ir pabrėžė, kad neketina nieko pulti.

Pasak Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, NATO puikiai žino, kad Maskva neketina nieko pulti ir tiesiog naudojasi pasiteisinimu dislokuoti daugiau technikos ir batalionų netoli Rusijos sienų.

Tegai:
Krašto apsaugos ministerija, kariuomenė, Lietuva, JAV
Dar šia tema
Gincburgas paaiškino, kodėl Europos Sąjunga neskuba įsileisti "Sputnik V" į savo rinką
Ruošiantis "Baltijos mūšiui". Lietuva "lenda" ten, kur nereikia
Peskovas pareiškė, kad Rusija nekelia grėsmės nė vienai pasaulio valstybei
Vilnius

Sekmadienį oro temperatūra Lietuvoje buvo vasariškai šilta

(atnaujinta 13:30 2021.04.12)
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, šiandien dienos metu vakariniuose rajonuose daug kur palis, vyraus nedidelis lietus

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Sekmadienį bent dalyje Lietuvos buvo vasariškai šilta, rašo Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba savo Facebook paskyroje.

Vakar oro temperatūra sušilo net virš +20 laipsnių. Šilčiausia buvo Alytuje, kur sušilo iki 21,5 °C , bet iki rekordo pritrūko.

Tuo tarpu vėsiausia diena buvo šiaurės vakariniuose rajonuose (13-14°C), o Nidoje sušilo mažiausiai — iki 12 laipsnių.

"Šiandienos naktis irgi buvo labai šilta (kaip tokiu metų laiku). Atvėso iki +6 +11 laipsnių, bet daug kur nenukrito žemiau +9 +10 laipsnių. Deja, bet trumpai pabuvusi šiluma pamažu traukiasi", — rašoma pranešime.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, šiandien dienos metu vakariniuose rajonuose daug kur palis, vyraus nedidelis lietus. Aukščiausia temperatūra svyruos nuo 13 iki 18 , Vakarų šalyje kai kur 10–12 laipsnių.

Tegai:
šiluma, orai, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba
Dar šia tema
Nuo Nicos paplūdimių iki Vilniaus gatvių: pavasaris įvairiose ​​šalyse
Nepaisant gausaus sniego, Lietuvoje vis tiek fiksuojama meteorologinė sausra
Gyventojai perspėjami saugotis stipraus vėjo
Lietuvos ambasados JAV pastatas

Paaiškėjo, kas gali vadovauti Lietuvos ambasadai JAV

(atnaujinta 14:27 2021.04.12)
Ambasadoriaus Vašingtone Lietuva neturi nuo praėjusios vasaros pabaigos. Kandidatą turi patvirtinti Seimas

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Lietuvos ambasadore Jungtinėse Amerikos Valstijose siūloma skirti  Audrą Plepytę, Vokietijoje – Ramūną Misiulį. Apie tai rašoma Seimo interneto svetainėje paskelbtuose dokumentuose.

Plepytė naujas pareigas turėtų pradėti eiti nuo gegužės 18 dienos, Misiulis — nuo gegužės 10 dienos, rodo Vyriausybės nutarimų projektai.

Taip pat siūloma Andrių Namavičių skirti Lietuvos nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi prie Europos Tarybos, o Rytį Paulauską — ambasadoriumi Jungtinėse Tautose.

Ambasadoriaus Vašingtone Lietuva neturi nuo praėjusios vasaros pabaigos, Vokietijoje — nuo pernai spalio.

Amerikos prekybos rūmai Lietuvoje paprašė Lietuvos vadovo užtikrinti ilgalaikės Lietuvos ir JAV partnerystės tęstinumą sausio pabaigoje, tačiau derybų procesas užtruko.

Dar šia tema
Nausėda paragino savivaldybes spartinti senjorų vakcinaciją
VRK skyrė pirmojo pusmečio finansavimą partijoms
Radviliškyje vyksta mero rinkimai — iš anksto balsavo 10,53 procento rinkėjų