Elektros perdavimo tinklai, archyvinė nuotrauka

Praėjusią savaitę elektra Lietuvoje pabrango 14%

(atnaujinta 11:28 2021.03.23)
Kainos augimui Lietuvoje įtakos turėjo 29 proc. sumažėjęs elektros srautas iš Švedijos (SE4) ir kritęs gamybos lygis bei išaugęs vartojimas

VILNIUS, kovo 23 — Sputnik. Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje augo 14 proc. iki 52,30 Eur/MWh, praneša elektros tiekimo bendrovė "Elektrum Lietuva".

Tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje elektros kaina išliko tokia pati, kaip ankstesnę savaitę — 43,92 Eur/MWh.

Pasak "Elektrum Lietuva" Verslo klientų skyriaus vadovo Artūro Zatulino, kainos augimui Lietuvoje įtakos turėjo 29 proc. sumažėjęs elektros srautas iš Švedijos (SE4), kur kaina, palyginti su ankstesne savaite, kilo 17 proc. iki 50,48 Eur/MWh. Taip pat kainą didino ir kritęs gamybos lygis bei išaugęs vartojimas.

"NordPool" biržoje elektros energijos kaina per savaitę išaugo 9 proc. iki 39,04 Eur/MWh. Didžiausią įtaką elektros energijos kainoms vis dar daro orai. Praėjusią savaitę atšilus, elektros vartojimas Baltijos ir Šiaurės šalyse mažėjo. Elektros energijos suvartojimas Šiaurės regione krito iki 9 074 GWh, o gamybos apimtys sumažėjo iki 9 226 GWh.

Tuo pačiu 9 proc. mažėjo vėjo energijos gamyba, seko ir Šiaurės šalių vandens rezervai, kai tuo metu kuro kainos kilo. Visi šie faktoriai prisidėjo prie to, kad elektros kaina "NordPool" biržoje kilo. Elektros kaina Latvijoje ir Estijoje nesikeitė nuo praėjusios savaitės ir taip įvyko dėl iki 50 proc. išaugusio elektros iš Suomijos srauto, kur elektros kaina mažėjo 3 proc. iki 42,57 Eur/MWh.

Kovo 15–21 dienomis bendras elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse sumažėjo 2 proc. iki 561 GWh. Nors Lietuvoje jis augo 1 proc. iki 241 GWh, kaimyninėse šalyse vartojimas krito: Latvijoje fiksuotas 1 proc. kritimas iki 146 GWh, o Estijoje šis rodiklis, palyginti su praėjusia savaite, mažėjo 7 proc. iki 175 GWh.

Lyginant su ankstesnės savaitės rodikliais, energijos gamybos apimtys Baltijos šalyse mažėjo 10 proc. ir siekė 317 GWh. Didžiausias kritimas fiksuotas Lietuvoje — čia energijos gamyba mažėjo 18 proc. iki 84 GWh. Latvijoje energijos gamyba krito 7 proc. iki 159 GWh, o Estijoje energijos pagaminta 9 proc. mažiau, t. y. 74 GWh.

Per savaitę visos trys Baltijos šalys kartu pagamino kiek daugiau nei pusę, 56 proc., joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 35 proc. šaliai reikalingos elektros energijos, Latvijoje — 109 proc., o Estijoje — 42 proc. šaliai reikalingos elektros energijos.

Tegai:
Estija, Latvija, Lietuva, elektra
elnias, archyvinė nuotrauka

Aplinkos ministerija sustabdė elnių medžioklę Punios šile

(atnaujinta 13:38 2021.04.17)
Pasak Aplinkos ministro patarėjo Mariaus Čepulio, ateityje medžioklės Punios šile iš viso nebevyks

VILNIUS, balandžio 17 — Sputnik. Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sustabdė elninių žvėrių medžioklę Punios šile, kol nebus apsispręsta dėl rezervato statuso.  

Gentvilas pavedė Valstybinių miškų urėdijai užtikrinti, kad nuo gegužės 1 dienos profesionalios medžioklės plotuose Punios šile nebūtų planuojamos ir organizuojamos elninių žvėrių medžioklės.  

Aplinkos ministro patarėjo bioįvairovei ir gyvūnų gerovei Mariaus Čepulio teigimu, toks ribojimas padeda pasiruošti artėjančiam faktui, kad Punios šile žvėrių medžioklė anksčiau ar vėliau nebebus galima. 

"Tame miške tradiciškai organizuojamos garsios elnių medžioklės. Dabar jas sustabdome, o ateityje medžioklės ten iš viso nebevyks", – sako Marius Čepulis.  

Valstybinių miškų urėdijos vadovas Valdas Kaubrė atkreipia dėmesį, kad Nemuno kilpų vieta visuomet pasižymėjo elninių žvėrių populiacijos gausa. 

"Medžioklės tradicijos Punios šile turi senas ir gilias tradicijas. Suprantame šiuolaikinės visuomenės lūkesčius: jeigu šioje vietoje norima matyti rezervatą, natūralu, kad profesionalios medžioklės veikla Punios šile neturi būti vykdoma", – sako Kaubrė.

Šiuo metu Aplinkos ministerijoje keičiama Nemuno kilpų regioninio planavimo schema, pagal kurią bus išplėstas Punios šilo rezervatas. Planuojama Punios šilo gamtinį rezervatą ir Punios šilo botaninį zoologinį draustinį sujungti į vieną ir pakeisti jo statusą į lankomo gamtinio rezervato. 

Punios šilo gamtinis rezervatas apima 457 hektarų teritoriją, o naujojo rezervato teritorija sudarytų per 2,7 tūkst. hektarų. 

Tegai:
medžioklė, Aplinkos ministerija
Dar šia tema
Lietuvoje nuteistieji gavo laiškus su galimai narkotinėmis medžiagomis
Kovą šalies gyventojai grįžo į baldų, statybinių medžiagų ir elektronikos parduotuves
Vilniaus savivaldybė vaizdo įraše parodė, kaip daromos "oro vonios" medžių šaknims
Vyresnio amžiaus poros rankos, archyvinė nuotrauka

Kitą savaitę bus galima aplankyti globos įstaigose gyvenančius artimuosius

(atnaujinta 12:21 2021.04.17)
Aplankyti savo artimuosius globos įstaigose galės nuo COVID-19 pasiskiepiję arba persirgę gyventojai

VILNIUS, balandžio 17 — Sputnik. Po truputį laisvėjant karantino sąlygoms, nuo balandžio 22 d. bus leidžiama aplankyti savo artimuosius, gyvenančius socialinės globos įstaigose, grupinio gyvenimo namuose  – senjorus ir žmones su negalia, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. 

Aplankyti savo artimuosius galės tie šalies gyventojai, kurie yra pasiskiepiję arba nuo jų persirgimo koronavirusu yra praėję ne daugiau kaip 180 dienų.  

"Įgyvendinus sėkmingą gyventojų bei darbuotojų vakcinavimo procesą ir įgavus bendruomeninį imunitetą, globos įstaigų gyventojai – vyresnio amžiaus žmonės ir neįgalieji – netrukus galės susitikti su artimaisiais, kurie pasiskiepiję arba persirgę koronavirusu. Tačiau tai nereiškia, jog galime prarasti budrumą. Visi laisvinimai, ypač susiję su didžiausioje rizikoje esančiais žmonėmis, turi būti labai pamatuoti, nekeliantys jiems pavojaus. Būtina neužsimiršti ir toliau laikytis visų saugumo priemonių", – pabrėžia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Bus galima lankyti ir artimuosius, gyvenančius grupinio gyvenimo namuose, bendruomeniniuose vaikų globos namuose, šeimynose.

Šiuo metu socialinės globos įstaigose COVID-19 serga 4 globotiniai ir 11 darbuotojų. Socialinių paslaugų priežiūros departamento duomenimis, imunitetą koronavirusui jau turi virš 90 proc. globos įstaigų gyventojų ir apie 83 proc. darbuotojų.

Antrasis karantinas respublikoje įvestas nuo lapkričio pradžios. Šalies valdžia jį pratęsė iki vasaros pradžios. Tuo tarpu buvo nuspręsta sušvelninti kai kuriuos apribojimus, numatant išimtis asmenims, turintiems imunitetą COVID-19. Tarp jų persirgę COVID-19, kai diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu PGR testu arba antigeno testu, taip pat žmonės, kurie gavo vakciną nuo COVID-19, užregistruotą EVA.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje iš viso nustatyta daugiau nei 232 tūkst. koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 3,7 tūkstančio žmonių.

Tegai:
COVID-19
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuvoje nustatyta apie 1200 naujų koronaviruso atvejų, mirė 12 žmonių
Bent vieną skiepo dozę gavo daugiau nei pusė vyresniųjų Lietuvos gyventojų
Tyrimas: vis daugiau Lietuvos gyventojų renkasi sveiką gyvenimo būdą
Karantinas Lietuvoje pratęstas iki vasaros pradžios: ką reikia žinoti apie apribojimus
Lietuvos vėliava

Pereinamasis laikotarpis. JAV žvalgybos prognozės žada Lietuvai

(atnaujinta 14:08 2021.04.17)
JAV Nacionalinė žvalgybos taryba paskelbė tyrimą "Global Trends 2040". Kas lauks pasaulio ateinančiais dešimtmečiais?

Iš pirmo žvilgsnio tyrimas labai painus — informacijos ir įžvalgų daug, o pagrindinė mintis nesimato. Tačiau įsigilinus į tekstą, ryškėja jo raudonoji linija. Ji daugmaž tokia: pasaulio iššūkiai, kas dabar vyksta, kas gali būti. 

Praeiviai, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Taigi, didžiausia problema šiuo metu yra koronavirusas, kuris sustabdė pasaulio judėjimą į priekį ir kurio ilgalaikės pasekmės (ekonominės, socialinės, tarptautinės ir kitos) ligi šiol yra neaiškios. Pavyzdžiui, epidemija išryškino šalių silpnybes ir kartu sureikšmino valstybės institutą, kuris ėmė riboti piliečių laisves. Viena vertus, tai galima paaiškinti noru suvaldyti ligos plitimą. Kita vertus — ar nebus negrįžtamai peržengtos demokratinių teisių neliečiamybės ribos?

Taip pat koronavirusas "sutriuškino" tarptautines organizacijas ir sustiprino nacionalistines nuotaikas. Pradėjo dominuoti principas — kiekvienas už save (ypač tai matėsi Europoje), ir neaišku, kada pavyks (jeigu pavyks) atkurti pasitikėjimą tarptautiniu bendradarbiavimu. Kas įdomu, epidemija tik dar labiau sustiprino pasaulio raidos tendenciją, kuri pradėjo ryškėti dar prieš ją — globalią chaotizaciją, kai sena sistema su visomis jos taisyklėmis, organizacijomis ir kitais atributais greitai griūva, o nauja dar neatsirado.

Studijos autorių teigimu, tai pasireiškia tiek valstybių viduje (kitaip tariant, visokiausi socialiniai neramumai Jungtinėse Valstijose, Europoje, Rusijoje ir taip toliau yra logiškas dalykas), tiek tarptautinėje arenoje. Pastaruoju atveju esminis dalykas yra JAV priešprieša su Kinija ir Rusija, kuri yra ne tik geopolitinė ir ekonominė, bet ir ideologinė — Šaltojo karo metais kapitalizmas kovojo su komunizmu, o dabar demokratija, neva, varžosi su autoritarizmu, kuris siekia tarptautinio pripažinimo (nori tapti "nauju normalumu").

Tokiu būdu, pasaulis artėja prie pereinamojo laikotarpio piko, kuriame konfliktiškumo lygis bus didžiausias, bet pasaulinio karo tyrimo autoriai nelaukia. Ir šioje vietoje pats laikas pasikalbėti apie studijos siūlomus permainų pabaigos scenarijus. Labiausiai tikėtinas iš pateiktų — ne demokratijų pergalė, o blokų (su JAV, Kinija, Rusija ir ES priešakyje) konkurencija be vieno hegemono, nes Vakarai daugiau negali, o Kinija nenori.

Savaime suprantama, kad atskirų "didelių erdvių" sėkmė priklausys nuo įvairių faktorių. Pavyzdžiui, Europos Sąjungai, jeigu ji nori būti konkurencingu galios centru, anot JAV žvalgybos, reikia, kad daugiau neįvyktų jokie "exitai" ir atsirastų bendra raidos strategija. Tačiau įdomesnis tyrimo rengėjų požiūris į Rusiją.

Nerimą jiems kelia Maskvos bandymai suskaldyti Vakarus politiniame ir socialiniame lygmenyje (kitaip tariant, Rusijos "alternatyvios nuomonės" politika duoda rezultatą), o apriboti jos ambicijas gali Vladimiro Putino išėjimas (ypač jeigu dėl to prasidės destabilizacija šalies viduje) ir energetinio dialogo su Europa susilpnėjimas (ypač jeigu nebus kompensuojančios alternatyvos Azijos kryptimi). 

Šiame kontekste tampa aišku, kodėl Vakaruose diskriminuojama rusiška žiniasklaida, kodėl bandoma sustabdyti "Šiaurės srauto 2" projektą ir kodėl eskaluojama Aleksejaus Navalno istorija, galvojant, kad tai gali pažadinti rusus revoliucijai. Tačiau akivaizdu, kad tokia Amerikos "vanagų" strategija Maskvos atžvilgiu reiškia visišką rusiškų realijų bei psichologijos nesupratimą ir atitinkamai yra neperspektyvi. Pavyzdžiui, Putino išėjimas, be abejo, bus svarbus įvykis Rusijai, bet nepakeis sisteminės šalies vystymosi krypties (gali net atsitikti taip, kad jį Vakarams teks prisiminti kaip švelnų ir konstruktyvų lyderį).

Tuo pat metu studijos autorius norisi pagirti už tai, kad jie išryškino tokius fundamentalius tolimesnės pasaulio raidos faktorius kaip technologijos (kurios gali pakeisti žmonijos veidą neatpažįstamai), žmogiškasis kapitalas (darbingo amžiaus gyventojų skaičius ir jų kvalifikacija), aplinkosauga ir kitus.

Apibendrinant, galima konstatuoti, kad studijai, žinoma, nepavyko visai išvengti neobjektyviai provakarietiškų momentų, bet didžiąja dalimi ji piešia adekvatų dabartinės situacijos vaizdą ir tiksliai užčiuopia esmines jos raidos tendencijas. O jeigu vertinti tyrimą ne tik kaip pagrindą diskusijai, bet ir kaip savotišką veiksmų planą, galima prognozuoti, kad artimiausioje ateityje mūsų laukia Amerikos santykių su Kinija ir Rusija paaštrėjimas, nes Vašingtonas, atrodo, nusprendė — arba jie, arba mes. 

Ir belieka tikėtis, kad Lietuva neatsidurs tarp kūjo ir priekalo, kaip jau ne kartą buvo istorijoje.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Rusija, Lietuva, JAV
Dar šia tema
Ekspertas: JAV suverčia į Lietuvą savo karinį šlamštą
"Lietuva savo partnerių nelaimėje nepalieka": Landsbergis su Stoltenbergu aptarė Ukrainą
Pažiūrės į "Maskvos elgesį". Ar vokiečiai sustabdys "Nord Stream-2"
Šiomis dienomis ar net anksčiau. Lietuva padės Ukrainai, tačiau kada — neaišku