Sausio 13-osios memorialas

Ekspertė: Lietuva bando daryti politinį spaudimą Rusijai Sausio 13-osios byloje

(atnaujinta 15:53 2021.03.23)
Lietuvos valdžia neturi jokių teisinių priemonių, todėl naudojasi Europos Parlamento parama. Savo ruožtu Rusijos veiksmai yra absoliučiai teisėti ir pagrįsti, mano politikos mokslų daktarė Natalja Jeremina

VILNIUS, kovo 23 — Sputnik. Nepaisant to, kad Rusijos veiksmai Sausio 13-osios byloje yra visiškai teisėti ir pagrįsti, teisingumo šiuo klausimu tikėtis negalima, nes Lietuva šį procesą bando blokuoti politiniais instrumentais, interviu Sputnik Lietuva pasakė Sankt Peterburgo valstybinio universiteto profesorė, politikos mokslų daktarė Natalja Jeremina.

Anksčiau bendrame Europos Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų (LIBE) bei Užsienio reikalų (AFET) komitetų susitikime buvo išreikštas palaikymas Lietuvos pozicijai 1991 metų sausio 13 d. įvykių Vilniuje, prie televizijos bokšto, klausimu.

Jeremina pažymėjo, kad Europos Parlamento pareiškimas yra politinis, nes EP — tai ne teisinė institucija, turinti atitinkamus įgaliojimus.

"Tai yra klausimas, susijęs su parama, kurią vėlgi lobizuoja pačios Lietuvos valdžios institucijos Europos Parlamente. Jie dažnai naudojasi Europos Parlamento paslaugomis, kad paskelbtų savo politinę poziciją, ir kad prie jos priderintų teisinę dalį, teisinius aspektus. Reikalas tas, kad politinė institucija išreiškia išimtinai politinę poziciją net teisiniais klausimais, todėl tai, ką pareiškė Europos Parlamentas, iš esmės galima ignoruoti teisiniu požiūriu, suprantant, kad tai yra pozicija, kuri darys įtaką ir teisinei klausimo pusei", — pasakė ji.

Anot Jereminos, Rusijos veiksmai yra visiškai teisėti ir pagrįsti.

"Pagrįsta pozicija teisiniu požiūriu, todėl ji turi teisę egzistuoti. Kitas reikalas, kad ją bando užblokuoti politiniais instrumentais, o tai turės įtakos šio klausimo teisiniam likimui. Ir net jei kažkas iškils šia kryptimi, kas yra abejotina, tai visa tai ilgam užsitęs, šis procesas ir ieškinys netgi gali būti laikomas nelabai pagrįstu, reikės kažkokių papildomų duomenų. <...> Tai gali trukti neribotą laiką. <...> Būtent dėl ​​šios priežasties visiškai negalima tikėtis teisingumo", — padarė išvadą ji.

Sausio 13-osios įvykių byla

Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą. Incidento metu žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti.

Lietuvos prokuratūra teigė, kad žudynes įvykdė sovietų kareiviai, tačiau nepateikė jokių to įrodymų. Tuo pat metu prokuratūra reikalavo griežtų bausmių kaltinamiesiems.

2019 metų kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį. Sausio 13-osios byloje buvo kaltinami 67 žmonės, dauguma iš jų — už akių. Tarp kaltinamųjų buvo Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai.

Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas. Jie buvo nuteisti kalėti septynerius ir ketverius metus atitinkamai. Apeliacinis teismas gavo daugiau nei 60 apeliacinių skundų.

Maskva laiko šį nuosprendį "neteisėtu". Rusijos Federacija pabrėžė, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos nepateikė nė vieno sovietų kariškių kaltės įrodymo. Maskva pažymėjo, kad posėdžių metu buvo pažeidžiamos visos tarptautinės ir Lietuvos vidaus teisės normos, o rusai buvo teisiami už nusikaltimus, kurių nepadarė.

2019 metų balandį Rusijos tyrimų komitetas pradėjo baudžiamąją bylą Lietuvos prokurorų ir teisėjų atžvilgiu dėl nekaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Kaltinimai pareikšti teisėjams Ainorai Macevičienei, Virginijai Pakalnytei-Tamošiūnaitei ir Artūrui Šumskui. 

Tyrimų komitetas pabrėžė, kad nuosprendžio paskelbimo metu teisėjai žinojo, jog įvykiai Vilniuje vyko tuo metu, kai Lietuvos TSR buvo TSRS dalis. Be to, buvo pabrėžta, kad TSRS kariškiai, siekdami užtikrinti viešąją tvarką, atliko tarnybines pareigas ir veikė pagal TSRS įstatymus. Tyrimo metu buvo imtasi priemonių tarptautinei kaltinamųjų paieškai organizuoti.

Tegai:
Europos Parlamentas, Rusija, Lietuva, Sausio 13-osios įvykiai, Sausio 13-osios byla
Temos:
Sausio 13-osios byla (129)
Dar šia tema
"Durnių laivui" — Vytauto citatos. Kur atsidūrė Lietuva po sausio 13 dienos
Lietuva pripažino, kad negali "apsaugoti" Sausio 13-osios bylos teisėjų nuo RF
Lietuva iškels Sausio 13-osios bylos teisėjų temą ES darbotvarkėje
Vilniaus meras raginamas Sausio 13-osios įvykių aukas paskelbti garbės piliečiais
Vilnius

Lietuviai perspėjami apie paskiepytus "tyliuosius COVID-19 nešiotojus"

(atnaujinta 10:37 2021.04.20)
Koronavirusas gali daugintis kvėpavimo takuose, nors pats nešiotojas nejaus jokių simptomų dėl vakcinos

VILNIUS, balandžio 20 — Sputnik. Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija priminė, kad paskiepyti žmonės vis tiek gali būti koronaviruso nešiotojai ir užkrėsti kitus.

Vakcinos nuo COVID-19 apsaugo nuo simptomų, sunkios ligos eigos bei mirties, tačiau paskiepyti žmonės gali užsikrėsti ir patys, nejausdami jokių infekcijos požymių, kurį laiką būti tyliais viruso nešiotojais ir platinti virusą kitiems asmenims.

Sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad vakcina padeda imuninei sistemai atpažinti koronavirusą ir jį sunaikinti. Tačiau vakcina gali nesukelti pakankamai efektyvaus gleivinių imuninio atsako. Dėl to, virusui patekus į kvėpavimo takus, jis kurį laiką gali juose daugintis bei būti platinamas ir kelti pavojų aplinkiniams. 

Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas, biomedicinos mokslų daktaras Marius Strioga pabrėžė, kad paskiepytiems žmonėms išlieka tikimybė užsikrėsti COVID-19 ir trumpą laiką platinti virusą.

"Todėl net ir paskiepytiems žmonėms, ypač bendraujant su didesnės rizikos neskiepytais asmenimis, reikia laikytis apsaugos priemonių, dėvėti veido kaukes", — paragino jis.

Gydytojo teigimu, vakcinacijos efektą visuomenė pajus tuomet, kai bus paskiepyta didžioji dalis gyventojų. Strioga paaiškino, kad kai bus vakcinuota didžioji dalis visuomenės ir įgytas platesnis imunitetas, išliekanti rizika užsikrėsti besimptome forma ir trumpai platinti virusą turės vis mažesnį poveikį visuomenei.

"Tačiau šiai dienai, kai vakcinuota mažiau nei penktadalis gyventojų, net ir vakcinuoti žmonės turėtų laikytis visų atsargumo priemonių, kad galimai neužkrėstų tų, kurie yra imlūs ir neturi imuninės apsaugos", — perspėjo gydytojas.

Sveikatos apsaugos ministerija primena, kad pilnai paskiepytiems asmenims yra taikomos testavimosi ir izoliacijos išimtys atvykstant iš užsienio, taip pat Nacionalinio visuomenės sveikatos centro sprendimu gali būti netaikoma izoliacija po didelės rizikos sąlyčio su sergančiuoju COVID-19 liga.

Vis dėlto, paskiepytiems asmenims galioja visi kiti karantino reikalavimai, tarp jų ir dėl kaukių dėvėjimo, atstumo laikymosi, rankų higienos ir kt.

Naujausiais duomenimis, per visą pandemijos laikotarpį Lietuvoje buvo užfiksuota daugiau nei 235,3 tūkstančio COVID-19 atvejų, nuo infekcijos mirė 3 785 žmonės.

Tegai:
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), vakcina, koronavirusas, Lietuva
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Policijos automobilis, archyvinė nuotrauka

Klaipėdoje autobusas taranavo policijos automobilį

(atnaujinta 09:50 2021.04.20)
Avarijos metu nukentėjo policijos pareigūnas, jis gydomas ambulatoriškai. Dėl įvykio pradėta administracinė teisena

VILNIUS, balandžio 20 — Sputnik. Pirmadienio vakarą Klaipėdoje įvyko avarija, kurios metu nukentėjo policijos pareigūnas. 

Incidentas įvyko apie 18 val. H. Manto gatvėje. Maršrutinis autobusas "Man" atsitrenkė į stovėjusį su įjungtais raudonos ir mėlynos spalvos šviesos signalais tarnybinį automobilį "VW Caddy". Autobusą vairavo 61-erių vyriškis.

Eismo įvykio metu buvo sužalotas policijos pareigūnas, kuris vairavo automobilį "VW Caddy". 

Suteikus med. pagalbą, pareigūnas gydomas ambulatoriškai. Pradėta administracinė teisena.

Tegai:
policija, Klaipėda
Dar šia tema
Keisti radiniai: Lietuvos policija atliko kratą įtartiname automobilių salone
Policija gavo pranešimą apie sprogmenį Prezidentūroje