Vilniaus meras Remigijus Šimašius

Šimašius apie situaciją Vilniuje: duokite daugiau vakcinų

(atnaujinta 16:53 2021.03.24)
Kaip pažymėjo meras, dabar Vilniui reikia, kad platesnės grupės gautų skiepą, ypač asmenys, kurie dirba kontaktiniu būdu

VILNIUS, kovo 24 — Sputnik. Vilniuje susiklostė sunki epidemiologinė situacija ir miestui reikia skirti daugiau vakcinų, trečiadienį spaudos konferencijoje sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Anksčiau pranešta, Vilniuje daugėja naujų susirgimo koronavirusu atvejų. Šiuo metu fiksuojama, kad sostinėje 100 tūkst. gyv. tenka 513 naujų atvejų. Vilniaus regione taip pat intensyviai auga COVID-19 ligonių užimtų lovų skaičius — užvakar reanimacijos lovų užimtumas Vilniaus mieste buvo pasiekęs 90 proc. ir teko pridėti papildomas gydymo ir reanimacijos lovas. Statistikos departamento žemėlapiuose Vilniaus savivaldybė jau nusidažė juodai. 

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Taip pat nustatyta, kad Lietuvos regionai, kuriuose vyrauja "britiškoji" viruso atmaina, pirmauja ir pagal susirgimų, ir pagal hospitalizacijos atvejų skaičių šalyje. Nuo praeito pirmadienio susirgimai Vilniaus apskrityje sudarė 54 proc. visų koronaviruso atvejų Lietuvoje ir nuo vasario nustatomų atvejų skaičius išaugo dvigubai.

Vilniaus meras, komentuodamas susiklosčiusią situaciją sostinėje, pripažino, jog ji nėra lengva. Jis pats klausė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC), kodėl situacija Vilniuje sudėtingesnė, bet atsakymo sako nesulaukęs. Jo manymu, didesnis testuojamųjų skaičius lemia ir daugiau nustatytų viruso atvejų, nors neneigė neturįs tokios statistikos iš kitų miestų. Šimašius paminėjo ir tai, kad toks atvejų augimas gali būti susijęs ir su "britiškosios" viruso mutacijos sklidimu. 

Šimašius pažymėjo, jog jei Vilniuje kilo tokia problema, reikia skirti miestui daugiau vakcinų.

"Kai vakar išgirdau, kad kai kurie pareigūnai sako, jog Vilnius yra problema, tai lengva taip sakyti, bet sunkiau padaryti kitus dalykus — kad NVSC duotų išvadas, ir duoti vakcinų bent jau vienodai, kaip kitiems miestams. Kol kas situacija yra tokia, kad Vilnius skiepija gyventojus greičiausiai, vakcinų likučiai yra mažiausi tarp visų didžiųjų miestų. O vakcinų kiekis, kurį gauname, yra mažiausias visoje Lietuvoje. Jeigu situacija yra sudėtingesnė, reikia skirti daugiau vakcinų, mes jas panaudojame greičiausiai", — sakė meras. 

Šimašiaus teigimu, Vilniuje nėra didelių problemų, kad kažkas atsisakytų skiepytis viena ar kita vakcina. Tik Naujojoje Vilniuje yra žmonių, kurie nori mažiau skiepytis, bet visur kitur skaičiai yra geri, pažymėjo jis.

Kaip pažymėjo meras, dabar miestui reikia, kad platesnės grupės gautų skiepą, ypač tie asmenys, kurie dirba kontaktiniu būdu, pavyzdžiui, policijos pareigūnai, vaiko teisių apsaugos darbuotojai, viešojo transporto kontrolieriai. Pasak jo, visi kiti didieji miestai gauna daugiau vakcinų nei Vilnius, todėl natūralu, kad vakcinų reikia gerokai daugiau.

Šiandien Statistikos departamentas pranešė, kad per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 768 nauji COVID–19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė devyni žmonės. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 211 011 žmonių, nuo ligos iš viso mirė 3 510 žmonių.

Tegai:
vakcina, Vilnius, Remigijus Šimašius
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje (1854)
Dar šia tema
Lietuvoje norvegų kariškiai užsikrėtė COVID-19
Savivaldybė parodė, kaip naujame vakcinavimo centre nuo COVID-19 skiepijami vilniečiai
Lietuvoje nustatyta daugiau nei 760 naujų COVID-19 atvejų
Vaistai

SAM: kompensuojamųjų vaistų sąrašas papildytas naujais vaistais

(atnaujinta 15:40 2021.04.22)
Pažymima, kad šiais sprendimais siekiama pagerinti medicinos pagalbos priemonių prieinamumą pacientams, kuriems slaugai ir gydymui reikalingos medicinos pagalbos priemonės  

VILNIUS, balandžio 23 — Sputnik. Praplėstas Ligų ir kompensuojamųjų vaistų sąrašas naujais kompensuojamaisiais vaistais, praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

Pažymima, kad nuo balandžio 22 dienos pacientams bus prieinama daugiau kompensuojamųjų vaistų, o nuo liepos 1 dienos pagerintas medicinos pagalbos priemonių prieinamumas. 

"Nauji kompensuojamieji vaistai tapo prieinami didesniam pacientų ratui, kuriems nustatytas plaučių ar kasos vėžys, nestabili krūtinės angina, skydliaukės karcinoma, psoriazė ir inkstų ląstelių karcinoma", — teigiama pranešime.  

Tuo pačiu šie vaistai, išskyrus vaistus, skirtus skydliaukės karcinomai ir psoriazės gydymui, bus pilnai prieinami pacientams nuo šių metų balandžio 22 dienos, įsigaliojus Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyno pakeitimui. 

Pabrėžiama, kad kainyno pakeitime, kuris įsigalioja balandžio 22 dienos, yra įrašytos levonorgestrelio spiralės (Fleree 13,5 mg vartojimo į gimdos ertmę sistema). Šis vaistinis preparatas galės būti skiriamas tik pilnametėms merginoms (18–20 metų amžiaus), kurios kreipiasi į ginekologą konsultacijos dėl kontracepcijos. 

"Nuo liepos 1 d. priimtas sprendimas padidinti kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių — sauskelnių kiekį iki 60 vnt. per mėnesį asmenims, esant sunkiam šlapimo nelaikymo laipsniui. Iki šiol buvo kompensuojama 45 vnt. sauskelnių per mėnesį", — teigiama SAM pranešime.

Teigiama, kad bus kompensuojamos insulino pompų keičiamosios dalys vyresniems nei 24 metų amžiaus pacientams. Šiuo metu jos kompensuojamos tik asmenims iki 24 metų amžiaus, o šiais sprendimais siekiama pagerinti medicinos pagalbos priemonių prieinamumą pacientams, kuriems slaugai ir gydymui reikalingos medicinos pagalbos priemonės.

Tegai:
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), vaistai
Balandžio 23-oji

Kokia šiandien diena: balandžio 23-osios šventės

(atnaujinta 16:25 2021.04.22)
Šią dieną 1922 metais įvyko pirmosios oficialios krepšinio rungtynės Lietuvoje. Ši diena laikoma Lietuvos krepšinio gimimo diena

Balandžio 23-oji yra 113-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 252 dienos.

Šiandien saulė teka 06:01, leidžiasi 20:35, dienos ilgumas 14 val. 34 min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Adalbertas, Jurgis, Daugaudas, Vygailė, Jurgita, Jurga.

Pasaulinė knygos ir autorinių teisių diena

Pasaulinė knygos ir autorinių teisių diena švenčiama visame pasaulyje Jungtinių Tautų organizacijos sprendimu.

Šia švente siekiama pabrėžti knygos vertę ir apginti autorių teises.

Anglų kalbos diena

Jungtinių tautų organizacija (JTO) paskelbė balandžio 23 dieną — Anglų kalbos diena. Ši data pasirinkta garsaus anglų poeto V. Šekspyro garbei, nes tai jo gimimo diena. Anglų kalba neretai vadinama "pasaulio kalba", nes ji, labiau nei kitos kalbos, paplitusi po pasaulį

Ši diena Lietuvos istorijoje

1871 metais gimė skulptorius, knygnešys Antanas Raudonis. Mirė 1931 m.

1910 metais gimė Henrikas Radauskas, poetas, vertėjas. Mirė 1970 m. Vašingtone (JAV).

1922 metais įvyko pirmosios oficialios krepšinio rungtynės Lietuvoje. Ši diena laikoma Lietuvos krepšinio gimimo diena.

1942 metais gimė poetė Janina Martišienė. Mirė 1993 m.

1967 metais gimė prozininkas Vladas Butleris. Mirė 1945 m.

1991 metais įkurtas Žemaitijos nacionalinis parkas. Jo administracinis centras – Plateliai.

2004 metais eidamas 74-uosius metus, netikėtai mirė kompozitorius, pianistas, pedagogas Vytautas Mikalauskas.

2010 metais eidamas 88-uosius metus, mirė prozininkas Anielius Markevičius. Gimė 1927 m. Lenkijoje.

Ši diena pasaulio istorijoje

1564 metais gimė anglų poetas bei dramaturgas Viljamas Šekspyras. Mirė 1616 m.

1616 metais mirė anglų poetas bei dramaturgas Viljamas Šekspyras. Gimė 1564 m.

1661 metais Anglijos karaliumi tapo Karolis II.

1728 metais gaisras smarkiai nuniokojo Kopenhagą (Danija).

1891 metais gimė rusų kompozitorius, pianistas Sergejus Prokofjevas. Mirė 1953 m.

1938 metais Čekoslovakijos Sudetų krašto vokiečiai ėmė reikalauti autonomijos.

1989 metais Gazos sektoriuje kilus neramumams, Izraelio kareiviai nukovė 22 palestiniečius.

1990 metais Kinijos premjeras Li Pengas atvyko į Maskvą: tai buvo pirmasis Kinijos valdžios atstovo vizitas į Maskvą per pastaruosius 26 metus.

1999 metais NATO valstybių narių vadovai nusprendė sugriežtinti ekonomines sankcijas Jugoslavijai, paskelbdami naftos produktų embargą Belgradui.

2007 metais nuo širdies smūgio netikėtai mirė buvęs Rusijos prezidentas (1991—1999 metais) Borisas Jelcinas. Gimė 1931 m. vasario 1 d. Butkos kaime, Sverdlovsko (dabar Jekaterinburgas) regione.

2013 metais Prancūzijos parlamentas patvirtino įstatymo projektą, kuriuo legalizuojamos gėjų santuokos, bei jiems leidžiamas įvaikinimas.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai