Ingrida Šimonytė

Šimonytė pareiškė, kad apie prekybos centrų atidarymą bus galima kalbėti tik po Velykų

(atnaujinta 16:42 2021.03.24)
Premjerė nurodė, kad epidemiologinė situacija šiuo metu šalyje ir ypač kai kuriose savivaldybėse tokia, kad kalboms apie laisvinimus nėra pagrindo

VILNIUS, kovo 24 — Sputnik. Kalbėti ne tik apie prekybos centrų atidarymą, bet ir kitus laisvinimus kol kas nėra pagrindo, sakė premjerė Ingrida Šimonytė spaudos konferencijos metu.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Nors pirmadienį prekybos centrai surengė spaudos konferenciją, kurios metu bandė pademonstruoti, kokių saugumo priemonių laikantis jiems būtų galima atnaujinti veiklą, panašu, kad prekybos centrų parduotuvės durų atverti dar negalės.

Premjerė nurodė, kad epidemiologinė situacija šiuo metu šalyje ir ypač kai kuriose savivaldybėse tokia, kad kalboms apie laisvinimus nėra pagrindo.

"Kaip teisingai pastebėjote, epidemiologinė situacija, deja, tokia, kad kalbėti apie kažkokius laisvinimus artimiausiu metu nematome jokio pagrindo. Ir taip labai gerai, kad prekybos įmonių atstovams pavyko suderinti saugų algoritmą, bent jau ekspertų vertinimu, kuris leistų pradėti tokioms įmonėms veikti. Tačiau turint minty, kad dabar mūsų rūpestis yra kitas, kai kuriose vietose aplink Vilnių visų prima, bet taip pat Marijampolėje epidemiologinė padėtis blogėja gana sparčiai, todėl svarstyti papildomų laisvinimų artimiausiomis savaitėmis mes neturėsime galimybių", — sakė Šimonytė.

Anot jos, apie tai diskutuoti būtų galima nebent po Velykų ir tik tuo atveju, jeigu situacija gerėtų.

Antrasis karantinas Lietuvoje buvo įvestas lapkričio pradžioje ir galioja iki kovo 31 dienos imtinai. Tačiau valdžios institucijos neatmeta jo pratęsimo tikimybės, jei epidemiologinė padėtis nepagerės.

Anksčiau respublikoje buvo nustatyti du "Pietų Afrikos" padermės atvejai. Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigė, kad tai gali sukelti nesklandumų vakcinacijos procesui.

Tegai:
karantinas
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje (1835)
Dar šia tema
"Kada gyvensime normaliai?": mitingas prieš karantino apribojimus
"Tylus įsiūtis". Prie ko Europoje įprato karantino metu
"Kovosime ir tikrai laimėsime". Vilniuje vyko protesto akcija prieš karantino apribojimus
Prezidentūra, archyvinė nuotrauka

Policija gavo pranešimą apie sprogmenį Prezidentūroje

(atnaujinta 08:37 2021.04.20)
Sprogmenų pastate nerasta. Vyras, melagingai pranešęs apie Prezidentūroje padėtą sprogmenį po paaiškinimo paleistas

VILNIUS, balandžio 20 — Sputnik. Pirmadienį policijos pareigūnai gavo pranešimą apie sprogmenį Prezidentūros pastate. 

Kaip praneša Policijos departamentas, pranešimas buvo gautas apie 18 val. 20 min. Pareigūnams paskambinęs vyras pranešė, kad maždaug prieš 3 val jį atėjo nepažįstamas asmuo ir pasakė, jog , Prezidentūroje, S. Daukanto a., padėtas sprogmuo. 

1990 metais gimęs vyras, kuris surastas Vilniuje, Saulėtekio al., po paaiškinimo paleistas. 

Sprogmenų pastate nerasta.

Tegai:
Prezidentūra, policija
Dar šia tema
Policija tiria sprogimo Vilniuje aplinkybes Velykų naktį
Lietuvos policija pasipiktino SAM vadovo žodžiais apie vakcinaciją
Keisti radiniai: Lietuvos policija atliko kratą įtartiname automobilių salone
Krovininis automobilis

Kaune įvyko mirtina avarija dalyvaujant sunkvežimiui

Policijos duomenimis, krovininis automobilis kliudė du lengvuosius automobilius ir dėl to nuvažiavo nuo kelio, jo vauruotojas buvo mirtinai sužalotas

VILNIUS, balandžio 20 — Sputnik. Kaune krovininis automobilis susidūrė su dviem lengvaisiais automobiliais, praneša Lietuvos policija.

Incidentas įvyko pirmadienį, balandžio 19 dieną, apie 17:20 Ateities plente. Policijos duomenimis, krovininis automobilis "Man" su puspriekabe, vairuojamas 1974 metais gimusio vyro, kliudė "Audi Q3", vairuojamą 1975 metais gimusios moters, ir "BMW X6", kurį vairavo 1968 metais gimusi moteris.

Pažymima, jog po susidūrimo krovininis automobilis nuvažiavo nuo kelio.

Eismo įvykio metu sužalota automobilio "BMW" vairuotoja, kuri, suteikus medicinos pagalbą, gydoma ambulatoriškai. Krovininio automobilio vairuotojas buvo išvežtas į ligoninę, kur 18:50 mirė.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Tegai:
eismo įvykiai, Kaunas, Lietuva
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

Spėti per 11 dienų: Lietuvos prezidentas įvertino ekonomikos atkūrimo planą

(atnaujinta 08:51 2021.04.20)
Vyriausybės pateiktame dokumente turėtų būti aiškūs atsakymai, kaip pasikeis ekonomikos struktūra, gyventojų pajamos ir socialiniai rodikliai po jo įgyvendinimo

VILNIUS, balandžio 20 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda įvertino Vyriausybės ekonomikos atkūrimo planą. Apie tai pranešė Prezidentūros spaudos tarnyba.

Gedimino pilis, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Pirmadienį valstybės vadovas susitiko su finansų ministre Gintare Skaiste, ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite, vidaus reikalų ministre Agne Bilotaite, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininku Ričardu Juška, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentu prof. Eugenijumi Valatka, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentu Mindaugu Sinkevičiumi. Jie aptarė Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą.

"Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondas yra unikali galimybė pakelti Lietuvos ekonomiką į aukštesnį lygį, pagerinti Lietuvos žmonių gyvenimą. Vyriausybės pateiktame plane turi būti aiškūs atsakymai, kaip jį įgyvendinus pasikeis Lietuvos ekonomikos struktūra, žmonių pajamos ir socialiniai rodikliai", — pareiškė prezidentas.

Nausėda pažymėjo, kad Gaivinimo ir atsparumo didinimo plano dydis palyginamaisiais procentiniais dydžiais atrodo netgi ambicingesnis nei pokarinis ekonomikos Maršalo planas Europai. Prezidento manymu, penktadienį paviešintas detalus reformų ir investicijų planas yra teisingame kelyje, jame dominuoja žaliasis kursas ir skaitmenizacija. Tačiau dar svarbiau, iš kokių projektų planas sudarytas ir kaip bus užtikrinta jo įgyvendinimo kokybė. Pastaraisiais aspektais kyla nemažai klausimų, dėl to produktyvi diskusija turi įvykti.

Lietuvos vadovas pabrėžė, kad Vyriausybės pateikto plano įgyvendinimo sėkmė priklausys nuo socialinių partnerių įsitraukimo ir indėlio, kurio iki šiol pristigo. Nors liko tik 11 dienų iki formalaus termino, kai planas turi būti pateiktas Europos Komisijai, jis turi būti kokybiškai suderintas su savivalda, nevyriausybiniu sektoriumi, verslu, kitais socialiniais partneriais, kaip to ir reikalauja Europos Sąjungos reglamentas.

Lietuvos vadovas šiuo metu mato kelias esmines tobulintinas plano sritis: jis per daug orientuotas į viešąjį sektorių ir per mažai – į likusią ekonomikos dalį, taip pat daugiau dėmesio plane turi būti skirta investicijoms į smulkiojo ir vidutinio verslo transformavimą ir atsparumo didinimą.

Pasak prezidento, per mažai dėmesio plane skirta regioninei atskirčiai, savivaldos įtraukimui į regionų transformaciją, išmaniųjų miestų ir regionų kūrimo skatinimui.

Susitikime Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius pažymėjo, kad savivaldybės iki šio momento buvo šio plano rengimo nuošalyje. Jam pritarė ir Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Ričardas Juška, paminėjęs, kad komitetui, negavusiam visos reikalingos plano informacijos, nebuvo net galimybių tapti šios svarbaus plano rengimo arbitru. Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas profesorius Eugenijus Valatka atkreipė dėmesį, kad Lietuvai reikalingas visapusiškas šalies progreso planas, įskaitant visus finansų šaltinius.

Balandžio pabaigoje Lietuva turi pateikti Europos Komisijai ekonomikos atkūrimo planą. Anksčiau Nausėda pabrėžė, kad dokumentą reikia parengti profesionaliai, orientuotis į struktūrines reformas ir maksimaliai derinti su savivaldybėmis, universitetais ir kitais socialiniais partneriais.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis Vyriausybės planą pavadino "pasityčiojimu". Jo nuomone, šalies valdžia bando "imituoti konsultacijas" su visuomene, nes nori nuslėpti plano neskaidrumą. Taip pat politikas baiminasi, kad Vyriausybė "gali apsijuokti Europos Sąjungoje".

Antrasis karantinas respublikoje galioja nuo lapkričio pradžios. Šalies valdžia jį pratęsė iki vasaros pradžios. Tuo tarpu buvo nuspręsta sušvelninti kai kuriuos apribojimus, numatant išimtis asmenims, turintiems imunitetą COVID-19. Tarp jų persirgę COVID-19, kai diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu PGR testu arba antigeno testu, taip pat žmonės, kurie gavo vakciną nuo COVID-19, užregistruotą EVA.

Tegai:
Gitanas Nausėda, ekonomika, Lietuva
Dar šia tema
Vyriausybė patvirtino subsidijų labiausiai nukentėjusioms įmonėms skyrimo tvarką
Gyvenimas be BRELL: ką paskatino bandomasis Baltijos šalių rusiškos elektros atsisakymas?
Šalis vėl "nyksta": nuolatinių gyventojų skaičius smarkiai sumažėjo