Kovo 25-oji

Kokia šiandien diena: kovo 25-osios šventės

(atnaujinta 15:21 2021.03.25)
Kovo 25 yra 84-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, nuo šios dienos iki metų galo lieka 281 diena

Šiandien saulė teka 06:12, leidžiasi 18:39, dienos ilgumas 12 val. 27min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Normantas ir Normantė.

Gandro šventė

Apytikriai šią dieną į Lietuvą parskrenda gandrai.

Tikėta, kad pirmą kartą pamatytas gandras gali daug nulemti visiems metams. Jei pirmą kartą pamatai gandrą skrendantį — viskas puikiai ir sparčiai seksis. Jei pirmą kartą pamatai gandrą tupintį — viskas šiemet eisis iš lėto. Netekėjusios merginoms pamatytas skrendantis gandras reiškė, kad jos šiemet ištekės. Tupintis — kad dar tebetupės savo tėvų namuose. Mokiniui skrendantis gandras — kad sėkmingai "perskris" į kitą klasę. Stovintis — kad pasiliks toje pačioje klasėje antriems metams.

Šia diena prasideda šiltasis metų pusmetis. Senoliai sako, kad šią dieną meškos ritasi iš guolio. Be to, kažkada Gandrinės buvo laikomos prosenoviškais Naujaisiais metais. Tad neveltui šią dieną svarbūs spėjimai ir tikima, kad kokios pirmos naujų metų dienos, tokie ir visi metai.

Apreiškimas Šv. Mergelei Marijai

Tai krikščioniška šventė, kurios metu pagerbiamas Marijos paklusnumas Dievui.

Naujajame testamente, evangelijoje pagal Luką (1.26), pasakojama, kad Dievas siuntė angelą Gabrielių apreikšti mergelei Marijai, kad ji nuo Šventosios Dvasios pradės ir pagimdys Dievo Sūnų. Marija paklausė: "kaip tai įvyks, jeigu aš nepažįstu vyro?". Angelas atsakė: "Šventoji Dvasia nužengs ant tavęs ir Aukščiausiojo galybė pridengs tave savo šešėliu....". Tuomet Marija atsakė: "Štai aš viešpaties tarnaitė, tebūna man, kaip tu pasakei". Ir angelas pasitraukė.

Apreiškimas Marijai laikomas pirmuoju žmonijos atpirkimo etapu. Marijos paklusimas Dievui čia priešpastatomas Ievos nepaklusnumui. Apreiškimo Marijai diena paskelbta kovo 25-oji, atsižvelgiant į tai, kad Kristus gimė per Kalėdas, taigi po devynių nėštumo mėnesių. Be to, Marija turėjusi pastoti būtent pavasarį, kai atbunda gamta. Manyta, kad pavasarį buvo sukurtas ir visas pasaulis.

Kovo 25-oji Lietuvos istorijoje

1906 metais gimė lietuvių kalbininkas Petras Jonikas. Mirė 1996 m.

1909 metais gimė prozininkas Petras Cvirka. Mirė 1947 m.

1912 metais gimė rašytojas Klemensas Jūra-Jūraitis. Mirė 1991 m.

1931 metais gimė kompozitorius Vytautas Barkauskas.

1941 metais gimė rašytojas Arnoldas Andrius Daškus.

Kovo 25-oji pasaulio istorijoje

1306 metais Škotijos karaliumi tapo Robertas I.

1634 metais britų kolonistai išsilaipino Merilende (JAV).

1807 metais Anglijoje uždrausta prekyba vergais.

1815 metais Austrija, Britanija, Prūsija ir Rusija sudarė sąjungą prieš Napoleoną Bonapartą.

1821 metais prasidėjo 12 metų trukęs graikų sukilimas prieš turkų valdymą.

1821 metais Graikijos Respublikos Nepriklausomybės diena.

1957 metais Belgija, Prancūzija, Vakarų Vokietija, Italija, Liuksemburgas ir Olandija įkūrė Europos Ekonominę Bendriją, dabartinę Europos Sąjungą.

1989 metais įvyko Egipto, Jordanijos ir Palestinos Išsivadavimo Organizacijos (PIO) lyderių susitikimas taikos procesui Vidurio Rytuose aptarti.

1992 metais po 10 mėnesių sugrįžęs iš kosmoso, Rusijos kosmonautas Sergejus Krikaliovas buvo priblokštas žinios, jog TSRS daugiau nebeegzistuoja.

1995 metais buvęs pasaulio sunkaus svorio čempionas Maikas Taisonas paleistas iš Indianos (JAV) kalėjimo, prabėgus trejiems metams po teismo dėl išžaginimo.

1996 metais Prancūzija, Britanija ir JAV pasirašė pietinės Ramiojo vandenyno dalies nebranduolinę sutartį.

2011 metais eidama 90 metus Maskvoje mirė sovietų vado Vladimiro Lenino dukterėčia Olga Uljanova. Ji buvo paskutinė tiesioginė Uljanovų šeimos palikuonė.

2012 metais slovėnai referendume, kurio išsireikalavo konservatyvios grupės ir Katalikų Bažnyčia, atmetė pasiūlymą suteikti gėjų poroms beveik tokias pačias teises kaip ir susituokusioms heteroseksualų poroms.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai (272)
Vilnius, archyvinė nuotrauka

"Vilniaus vandenys" ketina įrengti pirmąjį vandentvarkos muziejų po atviru dangumi

(atnaujinta 15:33 2021.04.17)
Belmonto vandenvietės teritorijoje planuojama įkurti vandentvarkos muziejų po atviru dangumi, kuriame lankytojai galėtų daugiau sužinoti apie vandentvarkos istoriją

VILNIUS, balandžio 17 — Sputnik. Bendrovė "Vilniaus vandenys" nusprendė dalį Belmonto (Tuputiškių) veikiančios  vandenvietės teritorijos apželdinti augalais ir įrengti čia pirmąjį vandentvarkos muziejų po atviru dangumi, praneša bendrovės spaudos tarnyba.

Tai pirmoji vandenvietė, kurią bendrovė planuoja atverti visuomenei.

"Stebime vis didėjantį visuomenės susidomėjimą vandentvarkos procesais. Žmonės nori apžiūrėti mūsų valymo ir vandens gerinimo įrenginius, sužinoti jų istoriją, savo akimis pamatyti, kaip vanduo išgaunamas ir atsiranda jų namuose. Tačiau tai – strateginiai, valstybės saugomi objektai. Todėl ieškome galimybių, kaip saugiai atverti dalį mums priklausančių, tačiau anksčiau visuomenei buvusių neprieinamų erdvių, pritaikyti jas miestiečiams ir miesto svečių poreikiams", – sako "Vilniaus vandenys" generalinis direktorius Marius Švaikauskas.

Pasak jo, ieškant galimybių, Belmonto vandenvietę buvo nuspręsta pasirinkti kaip eksperimentinę ir pabandyti joje suderinti vandens gavybą ir miestiečių galimybes leisti laiką vienoje gražiausių miesto vietų.

Belmonto vandenvietės sklypas – strategiškai patogioje ir vaizdingoje Vilniaus miesto dalyje. Teritorija, kurios plotas apie 20 tūkst. kv. m., yra įsikūrusi Vilnios upės kilpoje. Visiškai šalia jos – kitame upės krante – jau spėtas vilniečių pamilti Paupio mikrorajonas, kuriame ne tik kyla gyvenamieji pastatai, bet ir kuriasi bendrosios laisvalaikio zonos: įrengtas paplūdimys, ruošiamasi atnaujinti stadioną, įrengti čia poilsio vietas.

Įgyvendinant eksperimentą, pirmasis žingsnis buvo konsultuojantis su miesto želdyno specialistais dalį Belmonto vandenvietės teritorijos apsodinti tam tinkančiais augalais. Taip bendrovė prisideda prie žalesnio Vilniaus vizijos. Atrinkta ir vandenvietėje pasodinta pirmųjų 100 vnt. pušų sodinukų. Vėliau čia bus pasodinta ir daugiau, įvairesnių augalų. 

Vandenvietės sklype išsiraizgęs tankus vamzdynų tinklas, todėl planuojant tolesnį teritorijos apželdinimą bus parenkami specialūs augalai, taip pat specialus jų išdėstymas – zonavimas, kad augalų šaknys nekenktų vamzdynams ar kitiems po žeme esantiems įrenginiams. 

Sklype planuojama suformuoti ir poilsio zonas – takelius pasivaikščiojimui, pastatyti suolelius. Artimiausiais metais sklype bus įrengtos saulės elektrinės. 

Pati ambicingiausia idėja – Belmonto vandenvietės teritorijoje įkurti vandentvarkos muziejų po atviru dangumi, kuriame lankytojai galėtų daugiau sužinoti apie vandentvarkos istoriją, gyvai pamatyti išlikusius ir bendrovės specialistų saugomas senųjų vandentiekių fragmentus, įrenginius, kurie vandeniui išgauti ir tiekti buvo naudojami prieš šimtmetį, įspūdingiausius radinius.

Belmonto vandenvietė eksploatuojama nuo 1964 m. Tuomet ji tiekė vandenį aplink esančioms pramonės įmonėms: "Audėjas", Betono mazgas", "Matininkas". Po magistralinio vamzdyno rekonstrukcijos 2004 m. vanduo iš 6 čia veikiančių gręžinių pradėtas tiekti Pavilnio, Rasų, daliai Senamiesčio ir Užupio, S. Batoro g. gyventojams. 

Tegai:
Vilnius
Dar šia tema
Vilniaus autobusų parkas bus perkeltas 2023 metais
Skuodis Vilniaus ir Kauno oro uostus nori sujungti geležinkeliu
Vilniaus savivaldybė vaizdo įraše parodė, kaip daromos "oro vonios" medžių šaknims
Vyriausybės pastatas, archyvinė nuotrauka

Vaidotas Zemlys-Balevičius traukiasi koronaviruso ekspertų tarybos

(atnaujinta 14:47 2021.04.17)
Kaip pažymėjo matematikos mokslų daktaras Vaidotas Zemlys-Balevičius, pagrindinė pasitraukimo priežastis — laiko trūkumas

VILNIUS, balandžio 17 — Sputnik. Iš Nepriklausomos ekspertų tarybos prie Vyriausybės ir Prezidento sveikatos ekspertų tarybos traukiasi matematikos mokslų daktaras Vaidotas Zemlys-Balevičius. 

Apie tai jis pranešė šeštadienį savo puslapyje Facebook.

"Apie pasitraukimą galvojau jau kurį laiką. Pagrindinė priežastis - laiko trūkumas. Aktyvus dalyvavimas tarybų veikloje vis dėlto atima nemažai laiko.  Tą laiką aš rasdavau šeimos ir tiesioginio darbo sąskaita, atėjo laikas grąžinti skolas", — parašė jis.

Pasak Zemlio-Balevičiaus, ekspertų tarybos parodė kad Lietuvoje galima diskutuoti pateikiant mokslu pagrįstus argumentus. Svarbiausias tarybų darbo rezultatas yra pateikti dokumentai, kurių skelbimas viešai yra naujovė Lietuvoje, pažymėjo jis.

"Epidemijos valdymo sprendimai yra neišvengiamas kompromisas tarp įvairių nesuderinamų prioritetų, to ką reikėtų daryti ir svarbiausia tarp to kas yra įmanoma padaryti su turimais resursais. Niekada nepritariau visiems LRV sprendimams, buvo padaryta nemažai klaidų, bet nemanau kad su turimais valstybinių institucijų resursais ir kompetencijomis buvo galima padaryti reikšmingai geriau", — pažymėjo ekspertas.

Iš prie Vyriausybės sudarytos ekspertų tarybos COVID-19 klausimais prieš kurį laiką pasitraukė gydytojas Vytautas Kasiulevičius, Santaros klinikų atstovas Laimonas Griškevičius, Molėtų ligoninės direktorius Vaidotas Grigas ir kiti ekspertai.

Antrasis karantinas respublikoje įvestas nuo lapkričio pradžios. Šalies valdžia jį pratęsė iki vasaros pradžios. Tuo tarpu buvo nuspręsta sušvelninti kai kuriuos apribojimus, numatant išimtis asmenims, turintiems imunitetą COVID-19. Tarp jų persirgę COVID-19, kai diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu PGR testu arba antigeno testu, taip pat žmonės, kurie gavo vakciną nuo COVID-19, užregistruotą EVA.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje iš viso nustatyta daugiau nei 232 tūkst. koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 3,7 tūkstančio žmonių.

Tegai:
koronavirusas
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Kitą savaitę bus galima aplankyti globos įstaigose gyvenančius artimuosius
Estijoje plinta "Pietų Afrikos" koronaviruso padermė
Lietuvoje nustatyta apie 1200 naujų koronaviruso atvejų, mirė 12 žmonių
Kauno vakcinavimo centras stabdo skiepijimą, nes nebeturi vakcinų