Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla, archyvinė nuotrauka

Požėla papasakojo, kokią įtaką turėjo COVID-19 nusikalstamumo statistikai

(atnaujinta 13:45 2021.03.25)
Policijos generalinis komisaras pažymėjo, kad būtent koronaviruso pandemija buvo "didžiausias pasaulinis, europinis ir Lietuvos policijos iššūkis"

VILNIUS, kovo 25 — Sputnik. Koronaviruso pandemija ir dėl jos įvestas karantinas turėjo teigiamą poveikį 2020 metų nusikalstamumo statistikai — sumažėjo registruotų sunkių nusikaltimų, vagysčių ir eismo įvykių, pranešė Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.

Ketvirtadienį pristatydamas pernykščius policijos veiklos rezultatus, policijos generalinis komisaras pažymėjo, kad būtent koronaviruso pandemija buvo "didžiausias pasaulinis, europinis ir Lietuvos policijos iššūkis". Anot jo, 2020-ųjų pradžioje policija buvo pasiruošusi nusikalstamumo augimui, tačiau registruoto nusikalstamumo padėtis išliko stabili.

"Praėjusiais metais, lyginant su 2019-aisiais, registruotas nusikalstamumas mažėjo: mažėjo sunkių ir labai sunkių nusikalstamu, deja, šioje vietoje didėjo nužudymai. Šių metų pirmasis ketvirtis irgi rodo panašias tendencijas: registruoto nusikalstamumo ženklus mažėjimas, apie 20 procentų — tiek bendro, tiek sunkaus ir labai sunkaus", — sakė jis.

Požėlos teigimu, pernai apie 16 proc. sumažėjo ir vagysčių, o policijos pareigūnai ištyrė didesnę jų dalį nei anksčiau. "Visada vagystės buvo tiriamos maždaug apie 20-25 procentus, praeitų metų ištyrimas siekė beveik 34 procentus", — pažymėjo policijos vadovas.

Anot Poželos, 2020-ieji eismo saugumo požiūriu taip pat buvo "vieni iš geriausių visoje Lietuvos istorijoje".

"Tikėjomės, kad jie bus patys geriausi, deja, metų pabaigoje įvykusios kelios avarijos statistiškai mus bloškė šiek tiek atgal. Bet šioje vietoje reikia pasidžiaugti, kad šiai dienai turime absoliučiai geriausius statistinius avaringumo duomenis lyginant su visais ankstesniais metais", — teigė generalinis komisaras.

Kaip pasakojo policijos vadovas, per metus gauta daugiau nei 50 tūkst. pranešimų dėl karantino pažeidimų, pradėta 6,5 tūkst. administracinių teisenų, dėl saviizoliacijos patikrinta 38 tūkst. asmenų. Komisaras taip pažymėjo, kad dėl karantino priemonių kontrolės gyventojų pasitikėjimo policija rodikliai šiek tiek pablogėjo.

Pirmasis karantinas Lietuvoje buvo paskelbtas 2020 metų kovo 16 dieną ir galiojo iki birželio 16 dienos. Antrasis karantinas Lietuvoje buvo įvestas lapkričio pradžioje ir galioja iki kovo 31 dienos imtinai. Tačiau valdžia neatmeta galimybės jį pratęsti. 

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje iš viso nustatyta daugiau nei 211 tūkstančių koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 3,5 tūkstančio žmonių.

Tegai:
COVID-19, Renatas Požėla
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje (1803)
Dar šia tema
Vilniaus arkivyskupija dėl COVID-19 pristabdo viešas Mišias iki Velykų antrosios dienos
COVID-19 Lietuvoje apžvalga: Vilniaus apskrityje susirgimai sudaro 54% visų šalies atvejų
Savivaldybė parodė, kaip naujame vakcinavimo centre nuo COVID-19 skiepijami vilniečiai
Nuo COVID-19 bus skiepijami pedagogai, abiturientai ir treneriai
Diana Nausėdienė atidarė 2021-ųjų Olimpinio švietimo forumą

Diana Nausėdienė atidarė 2021-ųjų Olimpinio švietimo forumą

(atnaujinta 18:49 2021.04.14)
Pirmosios ponios teigimu, fizinis raštingumas turėtų tapti neatsiejama gyvenimo dalimi, nes fizinė kultūra tampa ne tik gyvybiniu poreikiu, bet ir esminiu sėkmės veiksniu

VILNIUS, balandžio 14 — Sputnik. Trečiadienį Diana Nausėdienė atidarė 2021-ųjų Olimpinio švietimo forumą, kurio tema — "Fizinis raštingumas: kritiškai svarbus požiūris į judėjimą", praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

"Džiugu, kad mokslininkai, olimpinė bendruomenė, institucijos, specialistai, tėvai telkiasi ankstyvojo ugdymo kryptimi. Kai bendruomenė ima veikti tikslingai, ji gali sukurti ateities stebuklą", — sveikindama renginio dalyvius ir organizatorius sakė Nausėdienė.

Pirmosios ponios teigimu, karantinas dar kartą akivaizdžiai parodė ir išgrynino nenuneigiamą būtinybę ugdyti bendrąjį fizinį raštingumą, kuris žmogiškajai būtybei tampa ne tik gyvybiniu poreikiu. Fizinė kultūra tampa ir esminiu sėkmės veiksniu. Jei žmonija siekia gyventi visavertį gyvenimą, kintančiomis sąlygomis, socialinio intelekto pokyčiai neišvengiami ir reikalingi kaip duona kasdieninė. Kokybinis šuolis šioje srityje yra būtinas.

Renginyje sveikinimo žodžius taip pat sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė dr. Jurgita Šiugždinienė, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

Pasak renginį organizavusio LTOK prezidentės Gudzinevičiūtės, pavojingai maži vaikų ir jaunimo fizinio aktyvumo rodikliai neigiamai veikia jų fizinę ir emocinę sveikatą.

"Auga karta, kuri dėl nepakankamo fizinio aktyvumo, nutukimo ir kitų ligų gali gyventi trumpiau nei jų tėvai. Fizinio raštingumo samprata siūlo kitokį požiūrį į fizinį aktyvumą ir ugdymą. Joje kalbama apie motyvacijos, pasitikėjimo, judėjimo įgūdžių, žinių ir supratimo apie atsakomybę kiekvienam būti fiziškai aktyviam visą gyvenimą ugdymą. Kaip rašymas bei skaitymas, taip ir fizinis raštingumas yra būtinas kiekvienam ir turi būti sistemingai ugdomas nuo mažens", — pažymėjo Gudzinevičiūtė.

Olimpiniame švietimo forume pranešimus skaitė ekspertai iš Lietuvos ir užsienio, taip pat Pasaulio sveikatos organizacijos atstovas, vėliau vyko diskusija, kurioje ekspertai aptarė dabartinę situaciją, dalijosi ateities vizijomis, svarstė, kodėl vaikų ir jaunimo fizinis aktyvumas yra nepakankamas ir kaip fizinio raštingumo ugdymas gali padėti keisti situaciją, kokių veiksmų svarbu imtis.

Diana Nausėdienė yra globėja Mažųjų olimpinių žaidynių, kurių veiklos jau yra paremtos fizinio raštingumo idėjomis.

LTOK bendrauja su užsienio specialistais kurdamas Lietuvos fizinio raštingumo modelį ikimokyklinio amžiaus vaikams. Diana Nausėdienė bendradarbiauja su LTOK ir pedagogais, aktyviai dalyvauja LTOK renginiuose, kuriuose populiarinamos ir skatinamos fizinio raštingumo iniciatyvos.

Tegai:
Lietuva, Diana Nausėdienė, švietimas
Teismas

Klaipėdos tarybos narei skirta 400 eurų bauda banderolėmis nepažymėtų cigarečių laikymą

(atnaujinta 17:24 2021.04.14)
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgė į tai, kad tarybos narė padarė vieną nusižengimą, jokių duomenų apie ankstesnius nusižengimus negauta

VILNIUS, balandžio 14 — Sputnik. Klaipėdos apylinkės teismas trečiadienį už banderolėmis nepažymėtų cigarečių laikymą skyrė 400 eurų baudą uostamiesčio tarybos narei Elai Andrejevai. Apie tai pranešė teismo spaudos tarnyba.

Byloje nustatyta, kad tarybos narė savo gyvenamojoje vietoje laikė 61 pakelį įvairių pavadinimų cigarečių.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Teisės aktais nustatyta, kad vienas asmuo gali laikyti ne daugiau kaip dešimt banderolėmis nepažymėtų cigarečių pakelių, jei jie atvežti iš trečiųjų šalių, arba neribotą skaičių pakelių, jei vienos rūšies cigarečių yra ne daugiau kaip du pakeliai.

Andrejeva teismo posėdžio metu kaltės nepripažino ir paaiškino, kad tas cigaretes ji turi labai seniai, jas jai atveždavo draugai, kai kurias ji pati nusipirkdavo. Tarybos narės manymu, visos cigaretės buvo įsigytos nepažeidžiant įstatymų, todėl prašė jos atžvilgiu bylą nutraukti.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgė į tai, kad tarybos narė padarė vieną nusižengimą, jokių duomenų apie ankstesnius nusižengimus negauta. 

Teismo sprendimu Klaipėdos tarybos narei skirta minimali įstatymuose numatyta bauda — 400 eurų ir cigarečių konfiskavimas.

Ši nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui.

Tegai:
cigaretės, teismas, Klaipėda
Dar šia tema
Teismas įpareigojo Klaipėdos uostą sumokėti baudą Latvijos įmonei
Lietuvoje norima užkirsti kelią kai kurių užsieniečių atvykimui po draudimo Kirkorovui
"Belorus" sanatorijos darbuotojai surengė protestą prie Lietuvos URM