Tomas Vytautas Raskevičius

Raskevičius kreipėsi į prokuratūrą dėl išpuolių prieš homoseksualius asmenis

(atnaujinta 16:09 2021.03.25)
Įvertinus Seimo nario Raskevičiaus pateiktą informaciją dėl Facebook paskelbtų žinučių bei komentarų, kuriais asmenys galbūt viešai skatino neapykantą, kurstė smurtauti ir fiziškai susidoroti su politiku dėl jo seksualinės orientacijos pradėti ikiteisminiai tyrimai

VILNIUS, kovo 25 — Sputnik. Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorai pradėjo ikiteisminius tyrimus dėl galimo kurstymo prieš homoseksualius asmenis bei galimo grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, rašoma Prokuratūros pranešime.

Ikiteisminiai tyrimai pradėti įvertinus Seimo nario Tomo Vytauto Raskevičiaus pareiškimuose pateiktą informaciją dėl Facebook paskelbtų žinučių bei komentarų, kuriais asmenys galbūt viešai skatino neapykantą, kurstė smurtauti ir fiziškai susidoroti su politiku dėl jo seksualinės orientacijos.

Ikiteisminis tyrimas dėl galimo kurstymo prieš homoseksualius asmenis bei grasinimo nužudyti pradėtas ir įvertinus Seimo nario Raskevičiaus pareiškime pateiktus duomenis dėl š. m. kovo 20 d. Vilniuje vykusiame mitinge iškelto plakato.

"Užrašu plakate viešai ir tiesiogiai buvo galimai grasinama fiziškai susidoroti su Seimo nariu dėl jo seksualinės orientacijos, nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą", — sakoma pranešime. 

Ikiteisminiai tyrimai pradėti siekiant nustatyti nusikalstamų veikų požymius ir galimai jas įvykdžiusius asmenis.  

Vasario 23 dieną akciją prieš Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininką organizavę piliečiai Seimo vadovei Viktorijai Čmilytei-Nielsen įteikė, jų teigimu, per 300 tūkst. žmonių parašų, kad Raskevičius būtų atleistas, nes atstovauja tik vienos visuomenės grupės interesams.

Tegai:
prokuratūra, Tomas Vytautas Raskevičius
AstraZeneca vakcina

Klaipėdoje švietimo darbuotojai kviečiami antram "AstraZeneca" skiepui

(atnaujinta 18:43 2021.04.22)
Norintys pasiskiepyti balandžio 23-24 dienomis nuo 9-18 val. turi atvykti jiems patogiu laiku į tą vakcinacijos centrą, kur buvo paskiepyti pirma "Vaxzevria" vakcinos doze

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Klaipėdos miestą ketvirtadienį pasiekė 800 dozių "Vaxzevria" ("AstraZeneca") vakcinos siunta, rašo miesto savivaldybės spaudos tarnyba.

"Atsižvelgdami į tam tikrų gyventojų grupių, tokių kaip švietimo įstaigų darbuotojai, veiklos ypatumus, kuomet dar negauta antra vakcinos dozė neigiamai įtakos vykdomą veiklą, taip pat į privalomai periodiškai profilaktiškai testuojamas gyventojų grupes, kol nėra paskiepytos pagal pilną vakcinacijos schemą, poreikį greičiau gauti antrąją vakcinos dozę kviečiame švietimo įstaigų darbuotojus, įvertinus savo darbo pobūdį ir esant pagrįstoms aplinkybėms dėl darbo specifikos, priimti sprendimą vakcinuotis antra Vaxzevria doze", — rašoma pranešime.

Norintys pasiskiepyti balandžio 23-24 dienomis nuo 9-18 val. turi atvykti jiems patogiu laiku (be jokios išankstinės asmeninės registracijos ar įstaigos sąrašo) į tą vakcinacijos centrą, kur buvo paskiepyti pirma "Vaxzevria" vakcinos doze.

Taip pat pabrėžiama, jog gautas "Vaxzevria" vakcinos kiekis ribotas. Jei jos neužteks visiems norintiems, tai asmenys galės tokia galimybe pasinaudoti vėliau, kai tik vėl bus pristatyta į miestą šios rūšies vakcinų siunta. 

Tegai:
vakcina, AstraZeneca, koronavirusas, Klaipėda
Temos:
Vakcinacija nuo COVID-19 Lietuvoje ir pasaulyje: iššūkiai ir pažanga
Dar šia tema
EK nori paduoti "AstraZeneca" į teismą dėl vakcinų tiekimo problemų, praneša žiniasklaida
COVID-19 apžvalga: sparčiai prastėja padėtis Vilniuje ir Kaune
Koronaviruso testas

Lietuvoje nustatyta daugiau nei 450 mutavusių COVID-19 padermių atvejų

(atnaujinta 18:13 2021.04.22)
Be "britų" ir Pietų Afrikos padermių, buvo pranešta apie užsikrėtimo nauja koronaviruso atmaina atvejus. Ekspertai mano, kad ši mutacija gali būti labiau užkrečiama po ligos ar vakcinacijos

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NSPL), koordinuojanti koronaviruso sekos tyrimus Lietuvoje, nustatė naujus užsikrėtimo mutavusius atvejus.

Buvo dar 450 Didžiosios Britanijos padermės atvejų (B.1.1.7) ir du nauji Pietų Afrikos padermės atvejai (B.1.351).

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos laboratorijoje buvo ištirtas 281 mėginys, dar 24 mėginiai ištirti Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro laboratorijoje, 280 mėginių — Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) laboratorijoje buvo ištirti 280 mėginių. B.1.620 padermė rasta Santaros klinikoje ir ECDC laboratorijoje.

"Nors ši atmaina neramina tiek mane, tiek daugelį mano kolegų, daugiau žinių apie ją neturime ir negalime daugiau nieko pasakyti be to, kad B.1.620, greičiausiai, panašiai kaip B.1.351 ir kitos Lietuvoje kol kas neaptiktos atmainos, sėkmingiau galės apeiti imuninį atsaką, susidariusį persirgus atmainomis be E484K mutacijos ar pasiskiepijus. Noriu pabrėžti, kad tai reiškia didesnę tikimybę užsikrėsti pakartotinai persirgus arba pasiskiepijus, bet tai nieko nepasako apie tokio užsikrėtimo sunkumą", — sakė genominis epidemiologas dr. Gytis Dudas.

Kol kas nieko negalima pasakyti apie pirmosios infekcijos perdavimo ar sunkumo pokyčius, sakė jis.

"Šios informacijos neturėsime gana ilgai, nes kol kas esame pirmoji pasaulio šalis, sąmoningai kovojanti su šia atmaina", — sakė jis.

Šiuo metu nustatyta 11 šios padermės infekcijos atvejų: po tris — Kauno ir Utenos apskrityse, po du - Vilniaus ir Marijampolės apskrityse, nurodoma dar vieno atvejo apskritis.

Iki šiol Lietuvoje iš viso buvo paimta 4650 mėginių ir nustatyta 2096 "britiškos" padermės infekcijos atvejai bei 12 užsikrėtimo Pietų Afrikos štamais atvejų.

Antrasis karantinas Lietuvoje galioja nuo lapkričio pradžios. Iki šiol apribojimai buvo pratęsti iki vasaros pradžios, nors valdžia padarė tam tikrų nuolaidų tiek gyventojams, tiek verslui.

Naujausiais duomenimis, koronaviruso atvejų Lietuvoje nustatyta daugiau kaip 237,9 tūkst., mirė daugiau kaip 3,8 tūkst.

Tegai:
mutacija, Lietuva, koronavirusas
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Estijos vėliava

Apklausa: Juris Ratas yra populiariausias potencialus kandidatas į Estijos prezidentus

(atnaujinta 18:35 2021.04.22)
Estijos gyventojai mieliau matytų kitu prezidentu Seimo pirmininką Jurį Ratą ar dabartinę valstybės vadovę Kersti Kaljulaid

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Apklausos metu respondentams buvo pateiktas penkių galimų kandidatų į prezidentus sąrašas. Pašnekovai turėjo atsakyti, kuris iš įvardytų asmenų geriausiai tinka kito Estijos prezidento vaidmeniui, ketvirtadienį pranešė "Kantar Emor" spaudos tarnyba, praneša "ERR".

Didžiausio palaikymo sulaukė buvęs ministras pirmininkas ir dabartinis Seimo pirmininkas, Centro partijos lyderis Juris Ratas, kurį 23% respondentų norėtų matyti prezidentu.

Antroje vietoje liko Kersti Kaljulaid — 21% respondentų pasisakė už jos pasilikimą prezidentūroje antrai kadencijai.

Kiti trys potencialūs kandidatai į prezidentus sulaukė mažesnio palaikymo. 11% respondentų prezidento kėdėje norėtų matyti akademiką Tarmo Soomere, EKRE pirmininko pavaduotojas Martas Helme — 10%, o teisės kancleris Ülle Madise — 9% respondentų.

Tiesioginiai merų rinkimai neteisėti?
© RIA Novosti . Edvinas Mamontovas

Tyrime dalyvavo 1232 Estijos gyventojai nuo 15 iki 84 metų. Apklausa vyko balandžio 15–21 dienomis.

Panašią apklausą neseniai "Turu-uuringute" atliko laikraščiui "Eesti Päevaleht". Potencialiais kandidatais į prezidentus buvo įvardyti šeši žmonės: Kersti Kaljulaid, europarlamentarai Marina Kaljurand ir Andrus Ansip, Juri Ratas, Mart Helme, Tarmo Soomere ir istorikas Davidas Vseviovas.

Beveik 30% negalėjo pasirinkti tinkamo kandidato, o didžiausio palaikymo sulaukė Kersti Kaljulaid — 18%. Toliau pasirodė Marina Kaljurand (16%), Juri Ratas (15%), Tarmo Soomere (8%), Martas Helme (6%), Andrusas Ansipas (5%) ir Davidas Vseivovas (3%).

Kaljurand ir Ansipas anksčiau pareiškė, kad neketina kandidatuoti į prezidentus.

Estijos prezidento rinkimai prasidės rugpjūčio pabaigoje.

Tegai:
prezidento rinkimai, Kersti Kaljulaid, Estija