Apsipirkimas internetu, archyvinė nuotrauka

Pirkdami prekes ir paslaugas internetu šalies gyventojai išleidžia vis daugiau

(atnaujinta 07:43 2021.03.27)
Per pirmus du šių metų mėnesius gyventojai atliko 40 proc. daugiau pirkimo internete operacijų negu tuo pačiu metu pernai

VILNIUS, kovo 27 — Sputnik. Pirkdami prekes ir paslaugas internetu gyventojai išleidžia vis daugiau ir labiau įpranta prie tokio apsipirkimo būdo, praneša SEB banko spaudos tarnyba.

Sausį ir vasarį, mokėdami už pirkinius internetu, gyventojai vidutiniškai per mėnesį išleido beveik trečdaliu daugiau negu pernai mėnesiais, kai jau buvo prasidėjęs karantinas, rodo apibendrinti SEB banko duomenys apie atsiskaitymus už prekes ir paslaugas elektroninėse parduotuvėse, kai mokėjimas tvirtinamas jungiantis per interneto banką, ir kortelėmis internetu.

Pasak SEB banko valdybos narės ir SEB Baltijos šalių tarnybos mažmeninės bankininkystės vadovės Sonatos Gutau skaitės-Bubnelienės,  pernai metų kovą, paskelbus pirmąjį karantiną, daug gyventojų pirkinių iškart persikėlė į interneto erdvę ir visus buvo stebima stiprėjanti prekyba internetu.

"Iš šio sausio ir vasario duomenų matyti, kad internete gyventojai leidžia dar vidutiniškai trečdaliu daugiau pinigų negu pernai pandeminiais mėnesiais. Vasarį gyventojų internetu pirkiniams ir paslaugoms išleista suma yra didesnė negu bet kurį kitą praėjusių 2020 metų mėnesį, išskyrus gruodį, kai pardavimo mastas įprastai smarkiai padidėja dėl šventinio laikotarpio. Tačiau šis vasaris buvo trimis dienomis trumpesnis negu gruodis, todėl, vertinant vienos dienos apyvartą, jis yra rekordinis mėnuo pagal klientų atsiskaitymus el. prekybos vietose", — sako Gutauskaitė-Bubnelienė.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Anot jos, gyventojų įpročiai pirkti internetu nuosekliai stiprėjo ir iki pandemijos, tačiau jos postūmis ir įtaka buvo itin žymi — daugelis apsipirkimą internetu išbandė pirmą kartą, nes kitu būdu nebuvo įmanoma įsigyti reikiamų prekių.

"Per pandemiją išsiugdyti gyventojų įpročiai, neabejotina, turės įtakos ir apsipirkimo tendencijoms ateityje — prie greito, patogaus, su pristatymu į namus ar į artimiausią paštomatą pirkimo įpratę gyventojai, tikėtina, tokį būdą įsigyti reikiamų daiktų dažnai rinksis ir laisvėjant karantino ribojimams. Pavyzdžiui, vasarį dalis karantino ribojimų buvo panaikinta, ėmė veikti daugiau  parduotuvių, tačiau tai neturėjo įtakos gyventojų atsiskaitymui už prekes internetu — vasarį, palyginti su sausiu, perkant internetu, išleidžiama suma dar ūgtelėjo", — pasakojo banko atstovė.

Vidutiniškai gyventojai vieno apsipirkimo internetu metu šiemet išleidžia šiek tiek daugiau negu 43 eurus — ši suma yra keliais eurais didesnė negu tuo pačiu laikotarpiu pernai. Palyginti su 2019 metais, pirkinių krepšelio vertė internete padidėjo penktadaliu.

SEB banko duomenimis, per pirmus du šių metų mėnesius gyventojai atliko 40 proc. daugiau pirkimo internete operacijų negu tuo pačiu metu pernai. Sausį ir vasarį gyventojų išlaidos pirkiniams internetu yra 1,5 karto didesnės negu analogišku laikotarpiu prieš metus.

Tegai:
internetas, apsipirkinėjimas, karantinas
Dar šia tema
Dauguma Lietuvos gyventojų nepalaiko artimų santykių su kaimynais, rodo apklausa
Iš trijų Baltijos šalių lietuviai labiausiai nusiteikę ieškoti naujų eksporto rinkų
Apklausa rodo, kad europiečiai mažiau pasitiki "AstraZeneca" vakcina
Protesto akcijos Baltarusijoje

Atvykti į šalį dėl humanitarinių priežasčių leista 805 Baltarusijos piliečiams

(atnaujinta 11:08 2021.04.19)
Pabrėžiama, kad iš jų 376 Baltarusijos pilietis jau yra Lietuvoje, o prieglobsčio pasiprašė 133 asmenys

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Vidaus reikalų ministro įsakymu yra išduoti 805 leidimai Baltarusijos piliečiams atvykti į Lietuvos Respubliką ypatingais humanitariniais tikslais, teigiama ministerijos pranešime.

Pabrėžiama, jog iš jų  — 376 Baltarusijos piliečiai jau yra Lietuvoje, o prieglobsčio pasiprašė 133 asmenys.

Pažymima, kad toks vidaus reikalų ministro leidimas išduodamas gavus Užsienio reikalų ministerijos motyvuotą siūlymą dėl užsieniečio atvykimo į Lietuvą dėl ypatingų humanitarinių priežasčių. Tokie leidimai išduodami nukentėjusiems nuo režimo ir represijų ar persekiojamiems Baltarusijos piliečiams, aktyviems opozicijos atstovams.

Lietuva nuo rugpjūčio 11 d. taiko išimtį ir išduoda leidimus atvykti humanitariniais pagrindais piliečiams iš Baltarusijos. Jiems yra privaloma karantininė izoliacija.

Tegai:
humanitarinė pagalba, Baltarusija, Vidaus reikalų ministerija (VRM), Lietuva
Temos:
Situacija Baltarusijoje po prezidento rinkimų
Dar šia tema
VRM: vis mažiau atvykstančiųjų iš Lenkijos neturėjo QR kodų
Nuo gegužės parduoti ir registruoti automobilį bus galima tik turint specialų kodą
FSB atskleidė Baltarusijoje planuojamo perversmo detales
Pinigai, archyvinė nuotrauka

Sukčiavimu įtariama asmenų grupė gavo 2 mln. eurų paramą nukentėjusiems nuo COVID-19

(atnaujinta 10:14 2021.04.19)
Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktos 25 kratos įtariamųjų darbo vietose, gyvenamosiose patalpose bei automobiliuose Vilniaus mieste ir rajone, Kauno rajone, kitose su tyrimu susijusiose vietose

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. 7 asmenys įtariami apgaule gavę per 2 mln. eurų paskolų iš Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano lėšų, rašo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

Jiems pareikšti įtarimai dėl kreditinio sukčiavimo ir dokumentų klastojimo. 

Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal informaciją, gautą FNTT vykdant sukčiavimo prevencijos bei pinigų plovimo prevencijos veiksmus. Analizės metu gauta duomenų, kad 5 įmonės paskolas galėjo gauti suklastojusios dokumentus.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, 7 tarpusavyje susiję asmenys, tiesiogiai ir netiesiogiai valdę keletą įmonių, siekė pasinaudoti valstybės parama nuo COVID-19 pandemijos sukeltų ekonominių pasekmių nukentėjusiam verslui. Įtariamieji galimai susitarė tarpusavyje ir, siekdami atitikti keliamus reikalavimus paskoloms gauti, įtariama, imitavo sandorius tarp pačių valdomų įmonių, išrašė fiktyvias, galimai ankstesnių datų PVM sąskaitas faktūras ir visus reikiamus dokumentus pateikė verslo finansavimo priemones įgyvendinančiai ir administruojančiai bendrovei, skirstančiai valstybės paramą.

Kaip įtariama, pavykus suklaidinti verslo paramos įmonę, dokumentai buvo priimti ir sudarytos paskolų sutartys. Pagal Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano 3 ir 4 priemones paskolos buvo suteiktos penkioms įtariamųjų valdomoms įmonėms.

FNTT pareigūnai nustatė, kad per 2020 metų balandžio – liepos mėnesius asmenų grupė savo valdomų įmonių vardu iš valstybės gavo per 2 mln. eurų paskolų. Suteiktų paskolų mažiausia suma siekė beveik 60 tūkst. eurų, didžiausia išduota paskola — 0,5 mln. eurų.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktos 25 kratos įtariamųjų darbo vietose, gyvenamosiose patalpose bei automobiliuose Vilniaus mieste ir rajone, Kauno rajone, kitose su tyrimu susijusiose vietose. Kratose FNTT pareigūnai paėmė tyrimui reikalingų dokumentų.

Nusikalstamų veiklų padarymu įtariami 7 asmenys. Įtarimų taip pat sulauks 5 juridinių asmenų atstovai. Tiek fizinių, tiek juridinių asmenų turtui buvo pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, turto vertė siekia daugiau nei 4 mln. eurų.

Griežčiausia bausmė už kreditinį sukčiavimą, kai apgaule buvo gautas kreditas, paskola ar tikslinė parama — laisvės atėmimas iki trejų metų. Teismas už dokumentų klastojimą gali skirti griežčiausią bausmę — laisvės atėmimą iki trejų metų.

Tegai:
parama, sukčiavimas, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT)
Dar šia tema
Lietuvoje teismui perduota byla dėl farmacijos įmonės sukčiavimo
Sukčiai iš gyventojų ir verslo pernai išviliojo daugiau kaip 1,8 mln. eurų
Keisti radiniai: Lietuvos policija atliko kratą įtartiname automobilių salone