Lietuvos piliečio pasas, archvinė nuotrauka

Lietuvoje numatoma ilginti asmens tapatybės kortelės galiojimo laiką

(atnaujinta 11:36 2021.03.27)
Pagal svarstomas nuostatas, piliečiui nuo 70 metų būtų išduodama 30 metų galiojanti asmens tapatybės kortelė

VILNIUS, kovo 27 — Sputnik. Seimas po svarstymo bendru sutarimu pritarė Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo pakeitimams, kuriais planuojama ilginti vyresniems asmenims išduodamos asmens tapatybės kortelės galiojimo laiką. Apie tai praneša Seimo spaudos tarnyba.

Tam, kad naujos nuostatos būtų priimtos, Seimas turės balsuoti dar kartą.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Pagal svarstomas naujas Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo nuostatas piliečiui nuo 70 metų būtų išduodama 30 metų galiojanti asmens tapatybės kortelė. Šiuo metu 20 metų galiojanti asmens tapatybės kortelė išduodama tik vyresniems kaip 75 metų amžiaus piliečiams.

Svarstomos pataisos taip pat leistų supaprastinti asmens tapatybės dokumentų atsiėmimo tvarką.

Pagal siūlomas naujas nuostatas nuo 2022 m. liepos 1 d. piliečio pageidavimu ir lėšomis jo nauja asmens tapatybės kortelė ar naujas pasas galėtų būti saugiai pristatyti į jo nurodytą vietą. Tačiau asmens dokumentai galės būti siunčiami tik tokiu atveju, jei pilietis galės savo asmens tapatybę patvirtinti pateikdamas asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, taip pat naujuosiuose dokumentuose nebus pasikeitę jo asmens duomenys. 

Migracijos departamentas ar Lietuvos Respublikos konsulinė įstaiga paskelbtų asmens tapatybės kortelę ar pasą galiojančiais, kai gautų informaciją apie saugiu būdu išsiųstų asmens tapatybės kortelės ar paso įteikimą. Šiuo metu tokia paslauga pasinaudoti gali tik užsienio valstybėse gyvenantys piliečiai.

Tegai:
Lietuva
Dar šia tema
Ministrė pirmininkė pasisakė apie galimas imuniteto paso privilegijas
Lavrovas sukritikavo idėją įvesti COVID-19 pasus ES
Paaiškėjo, kiek kartų praėjusiais metais bandyta papirkti muitinės pareigūnus
PSO nerekomenduoja šalims įvesti COVID-19 pasus
Traktorius lauke, archyvinė nuotrauka

Švenčionių rajone po savadarbėmis akėčiomis rastas miręs vyras

(atnaujinta 17:34 2021.04.17)
Nelaimė įvyko Kločiūnų kaime, žuvo 1962 metais gimęs vyras. Policijos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą

VILNIUS, balandžio 17 — Sputnik. Švenčionių rajone penktadienį po savadarbėmis akėčiomis rastas miręs vyras.

Incidentas įvyko Švenčionių rajono Kločiūnų kaime. 

Policijos departamento duomenimis, apie 14 val. 38 min. Švenčionių rajone, Kločiūnų kaime, dirbamos žemės lauke, po savadarbio traktoriaus padargu (akėčiomis) rastas 1962 metais gimęs negyvas vyras.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Tegai:
policija, traktorius
Dar šia tema
Valant ledą ant Lampėdžio ežero įlūžo ir paniro į dugną traktorius
Lietuvos kariai

Lietuvos kariai skundžiasi dėl "dezinformacijos" augimo

(atnaujinta 16:20 2021.04.17)
Lietuvos kariuomenės atstovų teigimu, kovo mėnesį išaugo įtampos tarp Lietuvos ir Rusijos temos vystymas

VILNIUS, balandžio 17 — Sputnik. Kovo mėnesį Lietuvos kariuomenė užfiksavo 449 "priešiškos" informacinės veiklos atvejų, arba 15 proc. daugiau nei vasarį, informuoja Strateginės komunikacijos departamentas.

Kaip teigiama, labiausiai eskaluotos "priešiškoje" informacinėje aplinkoje šios temos: Lietuvos-Rusijos santykiai, Lietuvos-Baltarusijos santykiai, NATO-Rusijos santykiai, Lietuvos narystė NATO ir sąjungininkų pajėgų stiprinimas regione.

Lietuvos kariškių teigimu, Lietuvos–Rusijos santykių tematika buvo aktyviai eskaluojama visą mėnesį, akcentuojant nepasitenkinimą tiek Lietuvos užsienio, tiek vidaus politikos procesais. 

Gynybos temoje taip pat pastebimas neigiamos komunikacijos atvejų augimas – 21,16 procentų. 

"Pavyzdžiui, NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenberdo pasisakymai agresyvios Rusijos atžvilgiu, kovo 23-24 d. Briuselyje vykusio NATO šalių užsienio reikalų ministrų susitikimas, dalyvaujant ir JAV valstybės sekretoriui Antony Blinken’ui, iššaukė negatyvią Rusijos oficialių pareigūnų reakciją", – teigiama pranešime.

Skelbiama, kad kovo mėnesį išliko dėmesys Lietuvos–Baltarusijos santykių temai, dominavo Lietuvos, kaip nedraugiškos Baltarusijos atžvilgiu, provokuojančios valstybės naratyvų formavimas. 

Taip pat augo dėmesys energetikos ir ekonomikos tematikai. Stebimų naujienų sraute dominavo su energetika susijusios temos, kuriose akcentuoti Lietuvos energetinį savarankiškumą užtikrinančiais projektais ir šalies energetinio saugumo tęstine politika.

Nuo pat protestų Baltarusijoje pradžios Lietuva reguliariai kišosi į kaimyninės šalies reikalus, atvirai palaikydama Baltarusijos opoziciją ir ragindama surengti naujus rinkimus. Lietuvos politikai mano, kad neva buvę prezidento lenktynių rezultatai yra "suklastoti". Be to, Baltijos valstybės įvedė asmenines sankcijas kai kuriems Baltarusijos pareigūnams, įskaitant prezidentą Lukašenką.

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nesikišti į situaciją kaimyninėje šalyje ir suteikti Baltarusijos žmonėms galimybę ją išspręsti patiems.

NATO nuolat didina kontingentų skaičių šalia Rusijos sienų. Baltijos šalys aktyviai sudaro didelio masto gynybos sutartis su JAV, paaiškindamos tai "Rusijos grėsme", nors Maskva ne kartą neigė šiuos kaltinimus.

Tegai:
dezinformacija, Lietuva
Dar šia tema
Lietuvos kariai dalyvauja mokymuose Baltijos jūroje
Lietuvos kariai išlydėti į tarptautinę operaciją Malyje
Rusijos URM įvertino Baideno pareiškimą dėl karių išvedimo iš Afganistano terminus
JAV pasitraukia iš Afganistano. Kodėl Amerikai teks aiškintis su Talibanu Afganistane?
Lietuvos kariai per 25 sekundes paruošė oro gynybos kompleksą mūšiui — video