AstraZeneca

Marijampolės meras pasiskiepijo "AstraZeneca" vakcina

(atnaujinta 14:18 2021.03.27)
Šią savaitę šalies valdžia pradėjo skiepytis nuo koronaviruso. Pavyzdį gyventojams parodė ir Marijampolės meras Povilas Isoda

VILNIUS, kovo 27 — Sputnik. Marijampolės meras Povilas Isoda šeštadienį pasiskiepijo AstraZeneca vakcina. Apie tai jis parašė savo puslapyje Facebook.

Pasak mero, šią savaitę turėtos 1200 "AstraZeneca" vakcinos "ištirpo" per kelias dienas, beliko tik 100 dozių. Pranešama, kad visų pirma buvo skiepyti policijos pareigūnai, ugniagesiai gelbėtojai, kalėjimo darbuotojai, nacionaliniam saugumui svarbių įmonių darbuotojai ir švietimo sistemos darbuotojai. Buvo paskiepyti ir dalis lėtinėmis ligomis sergantys žmonės, senjorai. 

Taip pat per savaitę buvo paskiepyta virš 600 senjorų Pfizer vakcina. 

"Šiandien, esant įtrauktam į prioritetų sąrašą, ir aš pats parodžiau pavyzdį - pasiskiepijau AstraZeneca vakcina. Procedūra paprasta, neskausminga. Tikiu mokslu ir noriu būti pasiruošęs susidūrimui su šiuo grėsmingu virusu. Raginu ir jus visus neabejoti, pasiskiepyti, kad kuo greičiau grįžtume į normalų gyvenimą", — parašė Marijampolės meras.

Lietuvos politikai skiepijami "AstraZeneca", kad "padidintų pasitikėjimą" šia vakcina. Pirmadienį pasiskiepijo prezidentas Gitanas Nausėda, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, Seimo pirmininkė Viktoria Čmilytė-Nielsen ir Sveikatos apsaugos ministerijos vadovas Arūnas Dulkys. Antradienį prasidėjo Seimo narių ir ministrų skiepijimas.

Anksčiau apie savo pojūčius po skiepų pasakojo Seimo pirmininkė, Sveikatos apsaugos ministerijos vadovas ir partijos "Laisvė ir teisingumas" pirmininkas Remigijus Žemaitaitis. Čmilytė-Nielsen ir Dulkys karščiavo, Seimo pirmininkė jautė nedidelį silpnumą. Žemaitaitis pažymėjo, kad skauda kojas ir injekcijos vietą.

Tegai:
AstraZeneca, Marijampolė
Temos:
Kaip skiepijasi politikai ir žvaigždės Lietuvoje ir pasaulyje (25)
Dar šia tema
Klaipėdos merija kviečia senjorus pasiskiepyti "AstraZeneca" vakcina be registracijos
Vakcinos "AstraZeneca" veiksmingumas pasirodė esąs mažesnis nei buvo skelbta
Veryga papasakojo apie savo savijautą po skiepo "AstraZeneca" vakcina
Lietuva gavo aštuntą "AstraZeneca" vakcinų siuntą
Dulkys kaip vakcinacijos vėlavimo priežastį įvardijo "AstraZeneca" "reputacijos krizę"
Lietuvos kariai

Lietuvos kariai skundžiasi dėl "dezinformacijos" augimo

(atnaujinta 16:20 2021.04.17)
Lietuvos kariuomenės atstovų teigimu, kovo mėnesį išaugo įtampos tarp Lietuvos ir Rusijos temos vystymas

VILNIUS, balandžio 17 — Sputnik. Kovo mėnesį Lietuvos kariuomenė užfiksavo 449 "priešiškos" informacinės veiklos atvejų, arba 15 proc. daugiau nei vasarį, informuoja Strateginės komunikacijos departamentas.

Kaip teigiama, labiausiai eskaluotos "priešiškoje" informacinėje aplinkoje šios temos: Lietuvos-Rusijos santykiai, Lietuvos-Baltarusijos santykiai, NATO-Rusijos santykiai, Lietuvos narystė NATO ir sąjungininkų pajėgų stiprinimas regione.

Lietuvos kariškių teigimu, Lietuvos–Rusijos santykių tematika buvo aktyviai eskaluojama visą mėnesį, akcentuojant nepasitenkinimą tiek Lietuvos užsienio, tiek vidaus politikos procesais. 

Gynybos temoje taip pat pastebimas neigiamos komunikacijos atvejų augimas – 21,16 procentų. 

"Pavyzdžiui, NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenberdo pasisakymai agresyvios Rusijos atžvilgiu, kovo 23-24 d. Briuselyje vykusio NATO šalių užsienio reikalų ministrų susitikimas, dalyvaujant ir JAV valstybės sekretoriui Antony Blinken’ui, iššaukė negatyvią Rusijos oficialių pareigūnų reakciją", – teigiama pranešime.

Skelbiama, kad kovo mėnesį išliko dėmesys Lietuvos–Baltarusijos santykių temai, dominavo Lietuvos, kaip nedraugiškos Baltarusijos atžvilgiu, provokuojančios valstybės naratyvų formavimas. 

Taip pat augo dėmesys energetikos ir ekonomikos tematikai. Stebimų naujienų sraute dominavo su energetika susijusios temos, kuriose akcentuoti Lietuvos energetinį savarankiškumą užtikrinančiais projektais ir šalies energetinio saugumo tęstine politika.

Nuo pat protestų Baltarusijoje pradžios Lietuva reguliariai kišosi į kaimyninės šalies reikalus, atvirai palaikydama Baltarusijos opoziciją ir ragindama surengti naujus rinkimus. Lietuvos politikai mano, kad neva buvę prezidento lenktynių rezultatai yra "suklastoti". Be to, Baltijos valstybės įvedė asmenines sankcijas kai kuriems Baltarusijos pareigūnams, įskaitant prezidentą Lukašenką.

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nesikišti į situaciją kaimyninėje šalyje ir suteikti Baltarusijos žmonėms galimybę ją išspręsti patiems.

NATO nuolat didina kontingentų skaičių šalia Rusijos sienų. Baltijos šalys aktyviai sudaro didelio masto gynybos sutartis su JAV, paaiškindamos tai "Rusijos grėsme", nors Maskva ne kartą neigė šiuos kaltinimus.

Tegai:
dezinformacija, Lietuva
Dar šia tema
Lietuvos kariai dalyvauja mokymuose Baltijos jūroje
Lietuvos kariai išlydėti į tarptautinę operaciją Malyje
Rusijos URM įvertino Baideno pareiškimą dėl karių išvedimo iš Afganistano terminus
JAV pasitraukia iš Afganistano. Kodėl Amerikai teks aiškintis su Talibanu Afganistane?
Lietuvos kariai per 25 sekundes paruošė oro gynybos kompleksą mūšiui — video
Vilnius, archyvinė nuotrauka

"Vilniaus vandenys" ketina įrengti pirmąjį vandentvarkos muziejų po atviru dangumi

(atnaujinta 15:33 2021.04.17)
Belmonto vandenvietės teritorijoje planuojama įkurti vandentvarkos muziejų po atviru dangumi, kuriame lankytojai galėtų daugiau sužinoti apie vandentvarkos istoriją

VILNIUS, balandžio 17 — Sputnik. Bendrovė "Vilniaus vandenys" nusprendė dalį Belmonto (Tuputiškių) veikiančios  vandenvietės teritorijos apželdinti augalais ir įrengti čia pirmąjį vandentvarkos muziejų po atviru dangumi, praneša bendrovės spaudos tarnyba.

Tai pirmoji vandenvietė, kurią bendrovė planuoja atverti visuomenei.

"Stebime vis didėjantį visuomenės susidomėjimą vandentvarkos procesais. Žmonės nori apžiūrėti mūsų valymo ir vandens gerinimo įrenginius, sužinoti jų istoriją, savo akimis pamatyti, kaip vanduo išgaunamas ir atsiranda jų namuose. Tačiau tai – strateginiai, valstybės saugomi objektai. Todėl ieškome galimybių, kaip saugiai atverti dalį mums priklausančių, tačiau anksčiau visuomenei buvusių neprieinamų erdvių, pritaikyti jas miestiečiams ir miesto svečių poreikiams", – sako "Vilniaus vandenys" generalinis direktorius Marius Švaikauskas.

Pasak jo, ieškant galimybių, Belmonto vandenvietę buvo nuspręsta pasirinkti kaip eksperimentinę ir pabandyti joje suderinti vandens gavybą ir miestiečių galimybes leisti laiką vienoje gražiausių miesto vietų.

Belmonto vandenvietės sklypas – strategiškai patogioje ir vaizdingoje Vilniaus miesto dalyje. Teritorija, kurios plotas apie 20 tūkst. kv. m., yra įsikūrusi Vilnios upės kilpoje. Visiškai šalia jos – kitame upės krante – jau spėtas vilniečių pamilti Paupio mikrorajonas, kuriame ne tik kyla gyvenamieji pastatai, bet ir kuriasi bendrosios laisvalaikio zonos: įrengtas paplūdimys, ruošiamasi atnaujinti stadioną, įrengti čia poilsio vietas.

Įgyvendinant eksperimentą, pirmasis žingsnis buvo konsultuojantis su miesto želdyno specialistais dalį Belmonto vandenvietės teritorijos apsodinti tam tinkančiais augalais. Taip bendrovė prisideda prie žalesnio Vilniaus vizijos. Atrinkta ir vandenvietėje pasodinta pirmųjų 100 vnt. pušų sodinukų. Vėliau čia bus pasodinta ir daugiau, įvairesnių augalų. 

Vandenvietės sklype išsiraizgęs tankus vamzdynų tinklas, todėl planuojant tolesnį teritorijos apželdinimą bus parenkami specialūs augalai, taip pat specialus jų išdėstymas – zonavimas, kad augalų šaknys nekenktų vamzdynams ar kitiems po žeme esantiems įrenginiams. 

Sklype planuojama suformuoti ir poilsio zonas – takelius pasivaikščiojimui, pastatyti suolelius. Artimiausiais metais sklype bus įrengtos saulės elektrinės. 

Pati ambicingiausia idėja – Belmonto vandenvietės teritorijoje įkurti vandentvarkos muziejų po atviru dangumi, kuriame lankytojai galėtų daugiau sužinoti apie vandentvarkos istoriją, gyvai pamatyti išlikusius ir bendrovės specialistų saugomas senųjų vandentiekių fragmentus, įrenginius, kurie vandeniui išgauti ir tiekti buvo naudojami prieš šimtmetį, įspūdingiausius radinius.

Belmonto vandenvietė eksploatuojama nuo 1964 m. Tuomet ji tiekė vandenį aplink esančioms pramonės įmonėms: "Audėjas", Betono mazgas", "Matininkas". Po magistralinio vamzdyno rekonstrukcijos 2004 m. vanduo iš 6 čia veikiančių gręžinių pradėtas tiekti Pavilnio, Rasų, daliai Senamiesčio ir Užupio, S. Batoro g. gyventojams. 

Tegai:
Vilnius
Dar šia tema
Vilniaus autobusų parkas bus perkeltas 2023 metais
Skuodis Vilniaus ir Kauno oro uostus nori sujungti geležinkeliu
Vilniaus savivaldybė vaizdo įraše parodė, kaip daromos "oro vonios" medžių šaknims