Pradinių klasių mokiniai pamokoje, archyvinė nuotrauka

Vilniuje planuojama pastatyti dar aštuonias mokyklas

(atnaujinta 17:55 2021.03.27)
Iki 2025 metų Vilniuje planuojama atidaryti 2 darželius-mokyklas, 1 pradinę, 3 progimnazijas bei 1 gimnaziją

VILNIUS, kovo 27 — Sputnik. Kitą savaitę Vilniaus miesto Taryba spręs, ar per artimiausius keletą metų sostinėje atidaryti dar 8 naujas mokyklas, praneša merijos spaudos tarnyba.

Savivaldybės atlikta analizė parodė, kad iki 2025 m. mokinių daugės maždaug 14 tūkst., t. y. nuo 64 tūkst. iki mažiausiai 78 tūkst. Vilniaus miesto savivaldybė jau dabar ruošiasi augimui ir suplanavo pertvarkyti mokyklų tinklą taip, kad visiems vilniečiams būtų patogu pasiekti gerą mokyklą arčiau savo gyvenamosios vietos.

Kaip papasakojo mero pavaduotojas bei mokyklų tinklo pertvarkos darbo grupės vadovas Tomas Gulbinas,  planuojama iki 2025 mieste atidaryti 2 darželius-mokyklas, 1 pradinę, 3 progimnazijas bei 1 gimnaziją.

"Tikimės, kad miesto tarybos nariai pritars šiam ambicingam ir kruopščiai parengtam planui", – pažymi Gulbinas.

Planuojama, kad naujos ugdymo įstaigos bus pastatytos tuose rajonuose, kurie itin sparčiai plečiasi. Du darželiai-mokyklos – Perkūnkiemyje ir Tarandėje, viena pradinė mokykla – Pilaitėje. Siekiama įkurti ir 3 progimnazijas – Antakalnyje, Bajoruose bei Pavilnyje (Signatarų kvartale). 

Jau pasirašyta rangos sutartis su gimnazijos Tolminkiemio gatvėje (Pilaitėje) statytojais, o artimiausiu metu dar viena gimnazija planuojama atsidarys ir Verkių seniūnijoje.

Naujoje gimnazijoje Pilaitėje mokysis apie 1000 mokinių, Jeruzalės progimnazijos priestate – 300, Mykolo Romerio progimnazijoje – 600, o mokyklą-darželį Perkūnkiemyje lankys 500 vaikų (300 pradinukų ir 200 darželinukų). Visi šie projektai jau pradėti, tačiau įgyvendinimo stadijos skirtingos.

Planuojama, kad būsimoje mokykloje-darželyje Tarandėje galės mokytis 500 vaikų (300 pradinukų ir 200 darželinukų). Progimnazijoje Bajoruose – 700, gimnazijoje Verkiuose – 800, pradinėje mokykloje Pilaitėje – 400 vaikų, o progimnazijoje Pavilnyje – net 800 vilniečių. 

Pagal dabartinius planus, progimnazija Bajoruose bei pradinė mokykla Pilaitėje galėtų duris atverti 2024 m., kitos ugdymo įstaigos – 2025 m.

Galutinį mokyklų tinklo pertvarkos sprendimą priims miesto Taryba artimiausiame posėdyje, kuris vyks kovo 31 dieną.

Tegai:
mokykla, Vilnius
Dar šia tema
Vilniaus regione dominuoja "britiškoji" koronaviruso atmaina
Šimto metų senumo svajonė: Vilniaus muziejus atveria duris lankytojams
Vilniaus centre atgims sovietinis daugiabutis — video
Diana Nausėdienė atidarė 2021-ųjų Olimpinio švietimo forumą

Diana Nausėdienė atidarė 2021-ųjų Olimpinio švietimo forumą

(atnaujinta 18:49 2021.04.14)
Pirmosios ponios teigimu, fizinis raštingumas turėtų tapti neatsiejama gyvenimo dalimi, nes fizinė kultūra tampa ne tik gyvybiniu poreikiu, bet ir esminiu sėkmės veiksniu

VILNIUS, balandžio 14 — Sputnik. Trečiadienį Diana Nausėdienė atidarė 2021-ųjų Olimpinio švietimo forumą, kurio tema — "Fizinis raštingumas: kritiškai svarbus požiūris į judėjimą", praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

"Džiugu, kad mokslininkai, olimpinė bendruomenė, institucijos, specialistai, tėvai telkiasi ankstyvojo ugdymo kryptimi. Kai bendruomenė ima veikti tikslingai, ji gali sukurti ateities stebuklą", — sveikindama renginio dalyvius ir organizatorius sakė Nausėdienė.

Pirmosios ponios teigimu, karantinas dar kartą akivaizdžiai parodė ir išgrynino nenuneigiamą būtinybę ugdyti bendrąjį fizinį raštingumą, kuris žmogiškajai būtybei tampa ne tik gyvybiniu poreikiu. Fizinė kultūra tampa ir esminiu sėkmės veiksniu. Jei žmonija siekia gyventi visavertį gyvenimą, kintančiomis sąlygomis, socialinio intelekto pokyčiai neišvengiami ir reikalingi kaip duona kasdieninė. Kokybinis šuolis šioje srityje yra būtinas.

Renginyje sveikinimo žodžius taip pat sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė dr. Jurgita Šiugždinienė, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

Pasak renginį organizavusio LTOK prezidentės Gudzinevičiūtės, pavojingai maži vaikų ir jaunimo fizinio aktyvumo rodikliai neigiamai veikia jų fizinę ir emocinę sveikatą.

"Auga karta, kuri dėl nepakankamo fizinio aktyvumo, nutukimo ir kitų ligų gali gyventi trumpiau nei jų tėvai. Fizinio raštingumo samprata siūlo kitokį požiūrį į fizinį aktyvumą ir ugdymą. Joje kalbama apie motyvacijos, pasitikėjimo, judėjimo įgūdžių, žinių ir supratimo apie atsakomybę kiekvienam būti fiziškai aktyviam visą gyvenimą ugdymą. Kaip rašymas bei skaitymas, taip ir fizinis raštingumas yra būtinas kiekvienam ir turi būti sistemingai ugdomas nuo mažens", — pažymėjo Gudzinevičiūtė.

Olimpiniame švietimo forume pranešimus skaitė ekspertai iš Lietuvos ir užsienio, taip pat Pasaulio sveikatos organizacijos atstovas, vėliau vyko diskusija, kurioje ekspertai aptarė dabartinę situaciją, dalijosi ateities vizijomis, svarstė, kodėl vaikų ir jaunimo fizinis aktyvumas yra nepakankamas ir kaip fizinio raštingumo ugdymas gali padėti keisti situaciją, kokių veiksmų svarbu imtis.

Diana Nausėdienė yra globėja Mažųjų olimpinių žaidynių, kurių veiklos jau yra paremtos fizinio raštingumo idėjomis.

LTOK bendrauja su užsienio specialistais kurdamas Lietuvos fizinio raštingumo modelį ikimokyklinio amžiaus vaikams. Diana Nausėdienė bendradarbiauja su LTOK ir pedagogais, aktyviai dalyvauja LTOK renginiuose, kuriuose populiarinamos ir skatinamos fizinio raštingumo iniciatyvos.

Tegai:
Lietuva, Diana Nausėdienė, švietimas
Teismas

Klaipėdos tarybos narei skirta 400 eurų bauda banderolėmis nepažymėtų cigarečių laikymą

(atnaujinta 17:24 2021.04.14)
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgė į tai, kad tarybos narė padarė vieną nusižengimą, jokių duomenų apie ankstesnius nusižengimus negauta

VILNIUS, balandžio 14 — Sputnik. Klaipėdos apylinkės teismas trečiadienį už banderolėmis nepažymėtų cigarečių laikymą skyrė 400 eurų baudą uostamiesčio tarybos narei Elai Andrejevai. Apie tai pranešė teismo spaudos tarnyba.

Byloje nustatyta, kad tarybos narė savo gyvenamojoje vietoje laikė 61 pakelį įvairių pavadinimų cigarečių.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Teisės aktais nustatyta, kad vienas asmuo gali laikyti ne daugiau kaip dešimt banderolėmis nepažymėtų cigarečių pakelių, jei jie atvežti iš trečiųjų šalių, arba neribotą skaičių pakelių, jei vienos rūšies cigarečių yra ne daugiau kaip du pakeliai.

Andrejeva teismo posėdžio metu kaltės nepripažino ir paaiškino, kad tas cigaretes ji turi labai seniai, jas jai atveždavo draugai, kai kurias ji pati nusipirkdavo. Tarybos narės manymu, visos cigaretės buvo įsigytos nepažeidžiant įstatymų, todėl prašė jos atžvilgiu bylą nutraukti.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgė į tai, kad tarybos narė padarė vieną nusižengimą, jokių duomenų apie ankstesnius nusižengimus negauta. 

Teismo sprendimu Klaipėdos tarybos narei skirta minimali įstatymuose numatyta bauda — 400 eurų ir cigarečių konfiskavimas.

Ši nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui.

Tegai:
cigaretės, teismas, Klaipėda
Dar šia tema
Teismas įpareigojo Klaipėdos uostą sumokėti baudą Latvijos įmonei
Lietuvoje norima užkirsti kelią kai kurių užsieniečių atvykimui po draudimo Kirkorovui
"Belorus" sanatorijos darbuotojai surengė protestą prie Lietuvos URM
Певец Филипп Киркоров

Vilniaus teismas paskyrė posėdžio dėl Kirkorovo ieškinio datą

(atnaujinta 19:30 2021.04.14)
Lietuvos užsienio reikalų ministerija ir saugumo tarnybos turės paaiškinti, kaip, jų nuomone, atlikėjo dainos gali "kelti grėsmę šaliai"

VILNIUS, balandžio 14 — Sputnik. Vilniaus apygardos administracinis teismas paskyrė pirmojo posėdžio dėl Rusijos dainininko Filipo Kirkorovo ieškinio, kuriame ginčijamas jo draudimas atvykti į Lietuvą, datą, praneša RIA Novosti

Pasak advokato, "Dobrovinskij i partnery" vadovo Aleksandro Dobrovinskio, pirmasis susitikimas vyks gegužės 17 dieną.

"Be URM, aš pasiūliau išklausyti Lietuvos saugumo tarnybos nuomonę. Teismas sutiko su mūsų argumentais, o saugumo tarnybos atstovai turės teismui paaiškinti, kaip Filipo Kirkorovo dainos kelia grėsmę šalies saugumui", - teigė Dobrovinskis.

Menininko skunde reikalaujama panaikinti Migracijos departamento sprendimą po Užsienio reikalų ministerijos kreipimosi, kuriuo jam uždrausta penkeriems metams atvykti į Lietuvą.

Anksčiau Migracijos departamentas savo sprendimą pagrindė tuo, kad dainininkas, lankydamasis Kryme, "sąmoningai neigė Ukrainos teritorinį vientisumą ir suverenitetą".

Dainininko atstovai pateikę skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau jis buvo atmestas, nes prašymas neva buvo "nemotyvuotas", o "atsakymo į Migracijos departamento sprendimą pateikimo terminas dar nėra pasibaigęs". 

Tačiau vėliau gynyba vis tiek gavo Lietuvos užsienio reikalų ministerijos sprendimą, kurį buvo galima ginčyti teisme.

Kirkorovas savo ruožtu pareiškė, kad valdžios sprendimas Lietuvai kainuos "labai brangiai".

Pasak oficialios Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovės Marijos Zakharovos, priežastys, kodėl Vilnius Kirkorovą įtraukia į "juodąjį sąrašą", yra akivaizdžiai kvailos.

Tegai:
Vilnius, teismas, Filipas Kirkorovas
Dar šia tema
Lietuvos URM išdavė Kirkorovo gynybai dokumentą, kurį galima apskųsti teisme
Vilniaus teismas pradėjo nagrinėti Kirkorovo skundą dėl draudimo atvykti į Lietuvą
Teismas priėmė Kirkorovo skundą dėl draudimo atvykti į šalį