Gatvės laikrodis, archyvinė nuotrauka

Sekmadienį Lietuva pereina prie vasaros laiko

Lietuva, kartu su kitomis 70 šalių, šiąnakt laikrodžių rodykles pasuks valanda į priekį ir pereis prie vasaros laiko

VILNIUS, kovo 27 — Sputnik. Šį sekmadienį Lietuvoje bus įvestas vasaros laikas, laikrodžiai valanda į priekį bus persukami 3 valandą nakties.

Laikas visose ES valstybėse narėse keičiamas dukart per metus. Visose valstybėse laikas persukamas viena valanda į priekį vienu metu (1:00 UTC) paskutinį kovo sekmadienį ir atsukamas atgal paskutinį spalio sekmadienį. Vasaros laikas galioja septynis mėnesius.

Pirmą kartą Lietuvoje vasaros laikas buvo taikytas 1981–1989 m., panaikintas 2000 m., o nuo 2003 m. sausio 1 d. įvestas antrosios laiko juostos laikas, taikant vasaros laiką.

Pirminė šio laiko įvedimo paskirtis – efektyviau išnaudoti dienos šviesą, tačiau kritikai teigia, kad laiko kaitaliojimas kenkia sveikatai.

2019 metų pavasarį Europos Parlamentas patvirtino laikrodžių pasukimo ES atšaukimą nuo 2021 metų. Europos Sąjungos šalims bus leidžiama pasirinkti laiką, kurį jos nori palikti pagrindinį.

Tegai:
vasaros laikas, Lietuva
Pinigai, archyvinė nuotrauka

Sukčiavimu įtariama asmenų grupė gavo 2 mln. eurų paramą nukentėjusiems nuo COVID-19

(atnaujinta 10:14 2021.04.19)
Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktos 25 kratos įtariamųjų darbo vietose, gyvenamosiose patalpose bei automobiliuose Vilniaus mieste ir rajone, Kauno rajone, kitose su tyrimu susijusiose vietose

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. 7 asmenys įtariami apgaule gavę per 2 mln. eurų paskolų iš Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano lėšų, rašo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

Jiems pareikšti įtarimai dėl kreditinio sukčiavimo ir dokumentų klastojimo. 

Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal informaciją, gautą FNTT vykdant sukčiavimo prevencijos bei pinigų plovimo prevencijos veiksmus. Analizės metu gauta duomenų, kad 5 įmonės paskolas galėjo gauti suklastojusios dokumentus.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, 7 tarpusavyje susiję asmenys, tiesiogiai ir netiesiogiai valdę keletą įmonių, siekė pasinaudoti valstybės parama nuo COVID-19 pandemijos sukeltų ekonominių pasekmių nukentėjusiam verslui. Įtariamieji galimai susitarė tarpusavyje ir, siekdami atitikti keliamus reikalavimus paskoloms gauti, įtariama, imitavo sandorius tarp pačių valdomų įmonių, išrašė fiktyvias, galimai ankstesnių datų PVM sąskaitas faktūras ir visus reikiamus dokumentus pateikė verslo finansavimo priemones įgyvendinančiai ir administruojančiai bendrovei, skirstančiai valstybės paramą.

Kaip įtariama, pavykus suklaidinti verslo paramos įmonę, dokumentai buvo priimti ir sudarytos paskolų sutartys. Pagal Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano 3 ir 4 priemones paskolos buvo suteiktos penkioms įtariamųjų valdomoms įmonėms.

FNTT pareigūnai nustatė, kad per 2020 metų balandžio – liepos mėnesius asmenų grupė savo valdomų įmonių vardu iš valstybės gavo per 2 mln. eurų paskolų. Suteiktų paskolų mažiausia suma siekė beveik 60 tūkst. eurų, didžiausia išduota paskola — 0,5 mln. eurų.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktos 25 kratos įtariamųjų darbo vietose, gyvenamosiose patalpose bei automobiliuose Vilniaus mieste ir rajone, Kauno rajone, kitose su tyrimu susijusiose vietose. Kratose FNTT pareigūnai paėmė tyrimui reikalingų dokumentų.

Nusikalstamų veiklų padarymu įtariami 7 asmenys. Įtarimų taip pat sulauks 5 juridinių asmenų atstovai. Tiek fizinių, tiek juridinių asmenų turtui buvo pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, turto vertė siekia daugiau nei 4 mln. eurų.

Griežčiausia bausmė už kreditinį sukčiavimą, kai apgaule buvo gautas kreditas, paskola ar tikslinė parama — laisvės atėmimas iki trejų metų. Teismas už dokumentų klastojimą gali skirti griežčiausią bausmę — laisvės atėmimą iki trejų metų.

Tegai:
parama, sukčiavimas, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT)
Dar šia tema
Lietuvoje teismui perduota byla dėl farmacijos įmonės sukčiavimo
Sukčiai iš gyventojų ir verslo pernai išviliojo daugiau kaip 1,8 mln. eurų
Keisti radiniai: Lietuvos policija atliko kratą įtartiname automobilių salone
COVID-19 testas, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje per parą nustatyti 592 nauji koronaviruso atvejai, mirė 10 žmonių

(atnaujinta 09:41 2021.04.19)
Statistikos departamento duomenimis, pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 501,1 atvejo

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Per pastarąją parą Lietuvoje nustatyti 592 nauji koronaviruso atvejai, praneša Statistikos departamentas.

Iš viso per visą pandemijos laikotarpį buvusių/esamų atvejų skaičius Lietuvoje yra 234 232, 211 503 žmonių pasveiko.

Bendras saviizoliacijoje esančių asmenų skaičius yra 69 336.

Per pastarąją parą užfiksuota 10 mirčių nuo COVID-19. Mirusiųjų amžius buvo nuo 20 iki 109 metų. Bendras mirčių nuo COVID-19 skaičius šalyje siekia 3 770.

Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 501,1 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,2 procento. Šie du rodikliai svarbūs priimant sprendimus dėl karantino laisvinimo scenarijų Lietuvoje.

Per praėjusią parą pirma skiepo doze vakcinuoti 84 žmonės, antra skiepo doze — 1. Iš viso 209 600 žmonės šalyje vakcinuoti dviem skiepo dozėmis. Dar 354 124 šiuo metu laukia antros skiepo dozės. Iš viso panaudotos 773 324 vakcinos.

Ketvirtadienį Vyriausybė pratęsė karantiną iki gegužės 31 dienos. Kartu ministrų kabinetas nutarė sušvelninti karantino režimą, numatydamas bendravimo išimtis imunitetą nuo COVID-19 turintiems asmenims.

Tegai:
koronavirusas, Lietuva
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Italijoje įvardyta turizmo sezono atidarymo data
Aistra aplink vakcinos pasus. Ar Rusija sugebės likti nuošalyje?
Lietuvoje per parą nustatyti 726 nauji koronaviruso atvejai, mirė 6 žmonės

Paskelbtas S-400 paleidimo prieš sąlyginį priešą vaizdo įrašas

(atnaujinta 10:51 2021.04.19)
Mokymai vyko ant Samano taikinių, kurie imitavo ore esančius objektus skirtinguose diapazonuose ir aukščiuose

Rusijos gynybos ministerija vaizdo įraše parodė sunaikinto priešo oro taikinių sunaikinimą naudojant priešlėktuvinių raketų sistemą S-400.

Šią savaitę Pietų karinės apygardos oro gynybos sistemos skaičiavimai dalyvavo pratybose specializuotame Telembos poligone Buriatijoje.

Kariškiai vykdė kovinius paleidimus prie Samano taikinių. Jie imitavo oro objektus dideliu ir mažu nuotoliu bei įvairiame aukštyje.

S-400 yra ilgo ir vidutinio nuotolio priešlėktuvinių raketų sistema. Jis buvo pradėtas eksploatuoti 2007 metų pavasarį ir gali sunaikinti, be kita ko, hipergarsinius atakos ginklus. S-400 vaidina vieną pagrindinių vaidmenų naujoje Rusijos ginkluotųjų pajėgų koncepcijoje ir Rusijos Federacijos gynyboje galimo priešo išpuolio atveju.

Aptikimo nuotolis yra iki 600 kilometrų, oro gynybos sistema pajėgi pataikyti į aerodinaminius taikinius iki 400 nuotolio ir taktinius balistinius taikinius — iki 60 kilometrų.

Rusijos Triumf
© Sputnik
Rusijos "Triumf"
Tegai:
zenitinių raketų sistema S-400 "Triumf", video