Vilnius, archyvinė nuotrauka

Tyrimas: moterų finansinė nepriklausomybė mažesnė nei vyrų

(atnaujinta 09:06 2021.03.28)
Paklausus moterų, ar joms pavyktų savarankiškai pasirūpinti savimi ir vaikais, beveik kas ketvirta nurodė, kad to padaryti ji nesugebėtų

VILNIUS, kovo 28 — Sputnik. Finansiškai nepriklausomos nesijaučia 28 proc. Lietuvoje gyvenančių moterų, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas šalies gyventojų tyrimas. 

Finansinė nepriklausomybė arba finansinis saugumas reiškia kelis tai, kad žmogus gali pats kontroliuoti savo finansus ir savarankiškai priimti su pinigais susijusius sprendimus. Taip pat gali save išlaikyti, todėl jam nebūtina kliautis kitų finansine pagalba, pavyzdžiui, valstybės, šeimos ar draugų.

"Iš visų šalies gyventojų moterų dalis, jaučianti finansinį nesaugumą, yra didesnė nei vyrų. Tai reiškia, kad asmeninių finansų iššūkiai moterims tampa ypač reikšmingi sunkmečio ir krizių akivaizdoje", – rašo "Swedbank" Finansų instituto ekspertė Justina Bagdanavičiūtė.

Lyčių vaidmenys šeimoje

Gyventojų tyrimas parodė, jog visada arba dažnai skalbia, valo ir kitaip prižiūri namų tvarką 88 proc. moterų ir 27 proc. vyrų. Vaikais rūpinasi, atitinkamai, 92 proc. moterų ir kas trečias vyras.

Šie vaidmenys persikelia ir į finansų tvarkymą. Paklausus moterų, ar joms šiuo metu pavyktų savarankiškai pasirūpinti savimi ir vaikais (jei jų turi), beveik kas ketvirta moteris nurodė, kad to padaryti ji nesugebėtų.  

Stereotipines namų vaidmenų "taisykles" atspindi ir tai, kaip vyrai ir moterys nurodo norintys, kad jų partneris elgtųsi esant gerai šeimos finansinei situacijai. Nors didžioji dalis mano, jog reikėtų derinti šeimos ir darbo reikalus, visgi 13 proc. vyrų pirmenybę teikia tam, kad jų žmona ar partnerė nedirbtų ir rūpintųsi namų ūkiu ir šeima. 14 proc. respondenčių moterų tokiu atveju taip pat mieliau nedirbtų ir prižiūrėtų namus.

Moterų finansiniai iššūkiai 

Remiantis statistika, moterys Lietuvoje vidutiniškai vis dar uždirba mažiau nei vyrai – atlyginimų atotrūkis tarp vyrų ir moterų 2019 metais siekė 12,4 proc. Be to, moterų yra mažiau vadovaujančiose pozicijose, jos yra rečiau paaukštinamos pareigose. 

"Vaikų auginimas turi didelės įtakos moterų finansiniam saugumui, nes moterys tam skiria nemenką savo gyvenimo dalį. Taip sumažėja jų profesinei veiklai skiriamas laikas, jos neteka dalies pajamų ir apsiima daugiau neapmokamų namų ruošos darbų. Moterims taip pat dažnai tenka rūpintis ir savo vyresniais giminaičiais, o tai vėlgi turi įtakos moterų laikui bei finansams", – rašo Bagdanavičiūtė.

Šiuo metu vidutinė tikėtina moterų gyvenimo trukmė Lietuvoje yra 10 metų ilgesnė nei vyrų. Didesnė jų dalis pensinio amžiaus gali sulaukti būdamos vienos ir dėl sutuoktinio mirties, ir dėl savo asmeninio sprendimo ar skyrybų.

"Panašu, kad moterys dažniau gali netekti pajamų arba patirti daugiau išlaidų dėl nuo jų nepriklausomų gyvenimo aplinkybių. Visa tai reiškia, kad moterims reikėtų daugiau dėmesio skirti finansams ir savo finansiniam saugumui", — rašo ekspertė.

Reprezentatyvią gyventojų apklausą „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė "Norstat". Tyrimo metu buvo apklaustas 1001 Lietuvos miestų gyventojas nuo 18 iki 60 metų amžiaus, kurio namų ūkį sudaro daugiau nei vienas asmuo.

Tegai:
tyrimas
Dar šia tema
Vilniuje bus atliktas tyrimas dėl nupjautų medžių
Tyrimas atskleidė, kokių grėsmių namų turtui lietuviai bijo labiausiai
Diana Nausėdienė atidarė 2021-ųjų Olimpinio švietimo forumą

Diana Nausėdienė atidarė 2021-ųjų Olimpinio švietimo forumą

(atnaujinta 18:49 2021.04.14)
Pirmosios ponios teigimu, fizinis raštingumas turėtų tapti neatsiejama gyvenimo dalimi, nes fizinė kultūra tampa ne tik gyvybiniu poreikiu, bet ir esminiu sėkmės veiksniu

VILNIUS, balandžio 14 — Sputnik. Trečiadienį Diana Nausėdienė atidarė 2021-ųjų Olimpinio švietimo forumą, kurio tema — "Fizinis raštingumas: kritiškai svarbus požiūris į judėjimą", praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

"Džiugu, kad mokslininkai, olimpinė bendruomenė, institucijos, specialistai, tėvai telkiasi ankstyvojo ugdymo kryptimi. Kai bendruomenė ima veikti tikslingai, ji gali sukurti ateities stebuklą", — sveikindama renginio dalyvius ir organizatorius sakė Nausėdienė.

Pirmosios ponios teigimu, karantinas dar kartą akivaizdžiai parodė ir išgrynino nenuneigiamą būtinybę ugdyti bendrąjį fizinį raštingumą, kuris žmogiškajai būtybei tampa ne tik gyvybiniu poreikiu. Fizinė kultūra tampa ir esminiu sėkmės veiksniu. Jei žmonija siekia gyventi visavertį gyvenimą, kintančiomis sąlygomis, socialinio intelekto pokyčiai neišvengiami ir reikalingi kaip duona kasdieninė. Kokybinis šuolis šioje srityje yra būtinas.

Renginyje sveikinimo žodžius taip pat sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė dr. Jurgita Šiugždinienė, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

Pasak renginį organizavusio LTOK prezidentės Gudzinevičiūtės, pavojingai maži vaikų ir jaunimo fizinio aktyvumo rodikliai neigiamai veikia jų fizinę ir emocinę sveikatą.

"Auga karta, kuri dėl nepakankamo fizinio aktyvumo, nutukimo ir kitų ligų gali gyventi trumpiau nei jų tėvai. Fizinio raštingumo samprata siūlo kitokį požiūrį į fizinį aktyvumą ir ugdymą. Joje kalbama apie motyvacijos, pasitikėjimo, judėjimo įgūdžių, žinių ir supratimo apie atsakomybę kiekvienam būti fiziškai aktyviam visą gyvenimą ugdymą. Kaip rašymas bei skaitymas, taip ir fizinis raštingumas yra būtinas kiekvienam ir turi būti sistemingai ugdomas nuo mažens", — pažymėjo Gudzinevičiūtė.

Olimpiniame švietimo forume pranešimus skaitė ekspertai iš Lietuvos ir užsienio, taip pat Pasaulio sveikatos organizacijos atstovas, vėliau vyko diskusija, kurioje ekspertai aptarė dabartinę situaciją, dalijosi ateities vizijomis, svarstė, kodėl vaikų ir jaunimo fizinis aktyvumas yra nepakankamas ir kaip fizinio raštingumo ugdymas gali padėti keisti situaciją, kokių veiksmų svarbu imtis.

Diana Nausėdienė yra globėja Mažųjų olimpinių žaidynių, kurių veiklos jau yra paremtos fizinio raštingumo idėjomis.

LTOK bendrauja su užsienio specialistais kurdamas Lietuvos fizinio raštingumo modelį ikimokyklinio amžiaus vaikams. Diana Nausėdienė bendradarbiauja su LTOK ir pedagogais, aktyviai dalyvauja LTOK renginiuose, kuriuose populiarinamos ir skatinamos fizinio raštingumo iniciatyvos.

Tegai:
Lietuva, Diana Nausėdienė, švietimas
Teismas

Klaipėdos tarybos narei skirta 400 eurų bauda banderolėmis nepažymėtų cigarečių laikymą

(atnaujinta 17:24 2021.04.14)
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgė į tai, kad tarybos narė padarė vieną nusižengimą, jokių duomenų apie ankstesnius nusižengimus negauta

VILNIUS, balandžio 14 — Sputnik. Klaipėdos apylinkės teismas trečiadienį už banderolėmis nepažymėtų cigarečių laikymą skyrė 400 eurų baudą uostamiesčio tarybos narei Elai Andrejevai. Apie tai pranešė teismo spaudos tarnyba.

Byloje nustatyta, kad tarybos narė savo gyvenamojoje vietoje laikė 61 pakelį įvairių pavadinimų cigarečių.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Teisės aktais nustatyta, kad vienas asmuo gali laikyti ne daugiau kaip dešimt banderolėmis nepažymėtų cigarečių pakelių, jei jie atvežti iš trečiųjų šalių, arba neribotą skaičių pakelių, jei vienos rūšies cigarečių yra ne daugiau kaip du pakeliai.

Andrejeva teismo posėdžio metu kaltės nepripažino ir paaiškino, kad tas cigaretes ji turi labai seniai, jas jai atveždavo draugai, kai kurias ji pati nusipirkdavo. Tarybos narės manymu, visos cigaretės buvo įsigytos nepažeidžiant įstatymų, todėl prašė jos atžvilgiu bylą nutraukti.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgė į tai, kad tarybos narė padarė vieną nusižengimą, jokių duomenų apie ankstesnius nusižengimus negauta. 

Teismo sprendimu Klaipėdos tarybos narei skirta minimali įstatymuose numatyta bauda — 400 eurų ir cigarečių konfiskavimas.

Ši nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui.

Tegai:
cigaretės, teismas, Klaipėda
Dar šia tema
Teismas įpareigojo Klaipėdos uostą sumokėti baudą Latvijos įmonei
Lietuvoje norima užkirsti kelią kai kurių užsieniečių atvykimui po draudimo Kirkorovui
"Belorus" sanatorijos darbuotojai surengė protestą prie Lietuvos URM

Protestas prieš privalomą mikinių testavimą dėl COVID-19 Vilniuje

(atnaujinta 20:25 2021.04.14)
  • Protestas prieš privalomą mikinių testavimą dėl COVID-19 Vilniuje
  • Protestas prieš privalomą mikinių testavimą dėl COVID-19 Vilniuje
  • Protestas prieš privalomą mikinių testavimą dėl COVID-19 Vilniuje
  • Protestas prieš privalomą mikinių testavimą dėl COVID-19 Vilniuje
  • Protestas prieš privalomą mikinių testavimą dėl COVID-19 Vilniuje
  • Protestas prieš privalomą mikinių testavimą dėl COVID-19 Vilniuje
  • Protestas prieš privalomą mikinių testavimą dėl COVID-19 Vilniuje
  • Protestas prieš privalomą mikinių testavimą dėl COVID-19 Vilniuje
  • Акция протеста против принудительного тестирования детей и учителей
  • Акция протеста против принудительного тестирования детей и учителей
Prieš grįždama į mokyklas, Vilniaus savivaldybė įsakė mokiniams ir mokytojams atlikti COVID-19 testą, tačiau ne visi gyventojai palaiko šias priemones. Išsamiau – Sputnik Lietuva nuotraukose

Vilniuje pamažu atidaromos mokyklos. Pradinių klasių mokiniai ir mokytojai, prieš grįždami į mokyklas, turi atlikti COVID-19 testą. Prie kontaktinio ūgdymo galima grįžti tik turint neigiamą testą. Mokyklose pakartotinis testavimas atliekamas po keturių – septynių dienų.

Tačiau ne visiems tėvams patiko tokia tvarka. Kai kurie mano, kad tokie "eksperimentai" jų vaikams nereikalingi.

  • Protestas prieš privalomą mikinių testavimą dėl COVID-19 Vilniuje
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Trečiadienį, balandžio 14 dieną, prie Vilniaus savivaldybės vyko protesto akcija prieš priverstinį vaikų ir mokytojų testavimą.

  • Protestas prieš privalomą mikinių testavimą dėl COVID-19 Vilniuje
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Anksčiau Vilniaus savivaldybė nusprendė neskirti lėšų papildomoms konsultacijoms nuotoliniu būdu besimokantiems vaikams, kad paskatintų juos grįžti į mokyklą.

  • Protestas prieš privalomą mikinių testavimą dėl COVID-19 Vilniuje
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Tačiau norint pradėti kontaktinį mokymąsi, visi moksleiviai pirmiausia turi atlikti COVID-19 testą ir po kurio laiko jį pakartoti.

  • Protestas prieš privalomą mikinių testavimą dėl COVID-19 Vilniuje
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Kai kurie tėvai pasisakė prieš tokį "eksperimentą".

  • Protestas prieš privalomą mikinių testavimą dėl COVID-19 Vilniuje
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Protestuotojai labiausiai skundėsi tuo, kad vaikams, kurių tėvai atsisako atlikti testą, mokslo metai baigėsi, nes jie turėjo rinktis - arba atlikti testą, arba likti namuose.

  • Protestas prieš privalomą mikinių testavimą dėl COVID-19 Vilniuje
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Protesto akciją palaikė Seimo narys, LVŽS partijos narys, Lietuvos sveikuolių sąjungos garbės prezidentas Dainius Kepenis.

  • Protestas prieš privalomą mikinių testavimą dėl COVID-19 Vilniuje
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Akcijos metu Europos aikštėje susidarė eilė skiepijimui Vilniaus savivaldybės patalpose.

  • Protestas prieš privalomą mikinių testavimą dėl COVID-19 Vilniuje
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Protesto akciją organizavo visuomenės veikėja Nendre Černiauskienė.

  • Акция протеста против принудительного тестирования детей и учителей
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Iš pradžiu protestuotojai sušoko ratelį, o po to pasisakė apie žmogaus teisių pažeidimus.

  • Акция протеста против принудительного тестирования детей и учителей
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Kaip pažymėjo Kepenis, žmonės priverčiami testuotis net nepaisant to, kad kiekvieną dieną vis dažniau sakoma, kad testai neparodo realios situacijos.

Tegai:
Vilnius, COVID-19
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje