Maisto produktai

Šv. Velykų belaukiant: specialistai pataria, kaip išsirinkti kokybiškus kiaušinius

(atnaujinta 10:57 2021.03.29)
Prieš šv. Velykas vienas svarbiausių pasiruošimų — išsirinkti norimos kokybės kiaušinius, kurie vėliau bus marginami ir valgomi. Tačiau į ką atkreipti dėmesį juos perkant parduotuvėse?

VILNIUS, kovo 29 — Sputnik. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai pataria kiaušinius rinktis pagal jų ženklinimą ant pakuočių, rašoma tarnybos pranešime.

Specialistų teigimu, svarbiausia prieš perkant supakuotus kiaušinius atidžiai perskaityti informaciją etiketėje ar ant pakuotės, atkreipti dėmesį į galiojimo datą. Parduotuvėse kiaušiniai vartotojams gali būti parduodami iki 21 dienos nuo kiaušinio padėjimo. O jų tinkamumo vartoti terminas yra 28 dienos — būtent tiek laiko kiaušiniai išlaiko savo vertingiausias savybes.

ES valstybėse visi parduodami kiaušiniai privalo būti paženklinti tam tikru kodu, kurį sudaro vienas skaičius, dvi raidės ir dar penki skaičiai.

Pirmasis skaičius ant kiaušinio reiškia vištų dedeklių laikymo būdą. 0 nurodo, kad vištos auginamos ekologiškai (vištoms taikomi ekologinio ūkininkavimo reikalavimai, šeriamos pašaru, kuris užaugintas naudojant tik natūralius priedus).

1 reiškia, kad dedeklės vištos turi galimybę vaikščioti lauke laisvai. 2 reiškia, kad dedeklės vištos laikomos ant kraiko (paukštynuose, fermose laisvai vaikščiojančios vištos). 3 nurodo, kad dedeklės vištos laikomos narvuose.

Vidurinioji žymens dalis iš raidžių nurodo šalį, kurioje yra dedeklių vištų laikymo vieta: pavyzdžiui, Lietuvoje užaugintų vištų kiaušiniai turi ženklą LT, Latvijos — LV, Lenkijos — PL, Ukrainos — UA žymėjimą.

prekybos centre Vilniuje
© Sputnik / Владислав Адамовский

Trečioji ženklinimo kodo dalis nurodo vištų dedeklių laikymo vietos veterinarinio patvirtinimo numerį, kuris reiškia, jog ta laikymo vieta kontroliuojama kompetentingos veterinarijos tarnybos.

 Ženklinimo išimtys taikomos tik smulkiems ūkininkams, savo ūkiuose auginantiems ne daugiau kaip 50 vištų. Tokie kiaušiniai dažniausiai parduodami turgavietėse. Tačiau, kaip ir prekybos centruose, jie turi būti parduodami pakuotėse, nepažeisti, nesuskilusiais lukštais bei prekybos vietoje privalo nurodyti savo vardą, pavardę ir ūkio adresą.

Kiaušiniai pagal svorį skirstomi į keturias kategorijas, kurios nurodomos ant jų pakuočių: XL — labai dideli (73 g ir didesni), L — dideli (63–73 g), M — vidutiniai (53–63 g), S — maži (iki 53 g). Gali būti supakuoti ir skirtingų A klasės dydžių kiaušiniai. Tada nurodoma "skirtingų dydžių kiaušiniai" ir pateikiamas minimalus grynasis kiaušinių svoris nurodytas gramais.

Parduotuvėse gali būti parduodami tik A klasės kiaušiniai, atitinkantys kokybės reikalavimus. A klasės arba "švieži" kiaušiniai turi būti surūšiuoti, paženklinti ir supakuoti per 10 dienų nuo padėjimo datos. Žodžiai "ekstra" arba "ekstra švieži" gali būti vartojami kaip papildoma kokybės nuoroda ant A klasės kiaušinių pakuočių iki devintos dienos po kiaušinių padėjimo.

Prekybos centruose vartotojai gali rasti kiaušinių, kurie į ES  importuojami iš trečiųjų šalių, tačiau jie taip pat turi atitikti visus saugumo parametrus, kaip ir pagaminti ES valstybėse narėse. Esminis skirtumas, kad trečiųjų šalių įmonėms nėra privalomi gyvūnų gerovės reikalavimai, kurie ES — labai griežti. 

Kiek ilgai kiaušiniai išbus nesugedę, priklauso nuo jų laikymo sąlygų ir temperatūros — kuo ji aukštesnė, tuo trumpesnis kiaušinių saugojimo terminas. 

Rekomenduojama kiaušinius laikyti šaldytuve, nes taip laikant lėtėja bakterijų dauginimasis ir augimas ant lukšto, tai sumažina ar padeda išvengti jų patekimo į kiaušinį.

Tegai:
Velykos, kiaušiniai
Protesto akcijos Baltarusijoje

Atvykti į šalį dėl humanitarinių priežasčių leista 805 Baltarusijos piliečiams

(atnaujinta 11:08 2021.04.19)
Pabrėžiama, kad iš jų 376 Baltarusijos pilietis jau yra Lietuvoje, o prieglobsčio pasiprašė 133 asmenys

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Vidaus reikalų ministro įsakymu yra išduoti 805 leidimai Baltarusijos piliečiams atvykti į Lietuvos Respubliką ypatingais humanitariniais tikslais, teigiama ministerijos pranešime.

Pabrėžiama, jog iš jų  — 376 Baltarusijos piliečiai jau yra Lietuvoje, o prieglobsčio pasiprašė 133 asmenys.

Pažymima, kad toks vidaus reikalų ministro leidimas išduodamas gavus Užsienio reikalų ministerijos motyvuotą siūlymą dėl užsieniečio atvykimo į Lietuvą dėl ypatingų humanitarinių priežasčių. Tokie leidimai išduodami nukentėjusiems nuo režimo ir represijų ar persekiojamiems Baltarusijos piliečiams, aktyviems opozicijos atstovams.

Lietuva nuo rugpjūčio 11 d. taiko išimtį ir išduoda leidimus atvykti humanitariniais pagrindais piliečiams iš Baltarusijos. Jiems yra privaloma karantininė izoliacija.

Tegai:
humanitarinė pagalba, Baltarusija, Vidaus reikalų ministerija (VRM), Lietuva
Temos:
Situacija Baltarusijoje po prezidento rinkimų
Dar šia tema
VRM: vis mažiau atvykstančiųjų iš Lenkijos neturėjo QR kodų
Nuo gegužės parduoti ir registruoti automobilį bus galima tik turint specialų kodą
FSB atskleidė Baltarusijoje planuojamo perversmo detales
Pinigai, archyvinė nuotrauka

Sukčiavimu įtariama asmenų grupė gavo 2 mln. eurų paramą nukentėjusiems nuo COVID-19

(atnaujinta 10:14 2021.04.19)
Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktos 25 kratos įtariamųjų darbo vietose, gyvenamosiose patalpose bei automobiliuose Vilniaus mieste ir rajone, Kauno rajone, kitose su tyrimu susijusiose vietose

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. 7 asmenys įtariami apgaule gavę per 2 mln. eurų paskolų iš Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano lėšų, rašo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

Jiems pareikšti įtarimai dėl kreditinio sukčiavimo ir dokumentų klastojimo. 

Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal informaciją, gautą FNTT vykdant sukčiavimo prevencijos bei pinigų plovimo prevencijos veiksmus. Analizės metu gauta duomenų, kad 5 įmonės paskolas galėjo gauti suklastojusios dokumentus.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, 7 tarpusavyje susiję asmenys, tiesiogiai ir netiesiogiai valdę keletą įmonių, siekė pasinaudoti valstybės parama nuo COVID-19 pandemijos sukeltų ekonominių pasekmių nukentėjusiam verslui. Įtariamieji galimai susitarė tarpusavyje ir, siekdami atitikti keliamus reikalavimus paskoloms gauti, įtariama, imitavo sandorius tarp pačių valdomų įmonių, išrašė fiktyvias, galimai ankstesnių datų PVM sąskaitas faktūras ir visus reikiamus dokumentus pateikė verslo finansavimo priemones įgyvendinančiai ir administruojančiai bendrovei, skirstančiai valstybės paramą.

Kaip įtariama, pavykus suklaidinti verslo paramos įmonę, dokumentai buvo priimti ir sudarytos paskolų sutartys. Pagal Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano 3 ir 4 priemones paskolos buvo suteiktos penkioms įtariamųjų valdomoms įmonėms.

FNTT pareigūnai nustatė, kad per 2020 metų balandžio – liepos mėnesius asmenų grupė savo valdomų įmonių vardu iš valstybės gavo per 2 mln. eurų paskolų. Suteiktų paskolų mažiausia suma siekė beveik 60 tūkst. eurų, didžiausia išduota paskola — 0,5 mln. eurų.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktos 25 kratos įtariamųjų darbo vietose, gyvenamosiose patalpose bei automobiliuose Vilniaus mieste ir rajone, Kauno rajone, kitose su tyrimu susijusiose vietose. Kratose FNTT pareigūnai paėmė tyrimui reikalingų dokumentų.

Nusikalstamų veiklų padarymu įtariami 7 asmenys. Įtarimų taip pat sulauks 5 juridinių asmenų atstovai. Tiek fizinių, tiek juridinių asmenų turtui buvo pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, turto vertė siekia daugiau nei 4 mln. eurų.

Griežčiausia bausmė už kreditinį sukčiavimą, kai apgaule buvo gautas kreditas, paskola ar tikslinė parama — laisvės atėmimas iki trejų metų. Teismas už dokumentų klastojimą gali skirti griežčiausią bausmę — laisvės atėmimą iki trejų metų.

Tegai:
parama, sukčiavimas, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT)
Dar šia tema
Lietuvoje teismui perduota byla dėl farmacijos įmonės sukčiavimo
Sukčiai iš gyventojų ir verslo pernai išviliojo daugiau kaip 1,8 mln. eurų
Keisti radiniai: Lietuvos policija atliko kratą įtartiname automobilių salone