Statybininkas, archyvinė nuotrauka

Vilniuje statybomis užsiėmusi bendrininkų grupė nesumokėjo beveik 370 tūkst. eurų PVM

(atnaujinta 14:08 2021.03.29)
FNTT pareigūnai Vilniuje, Klaipėdoje ir Šiauliuose atliko 28 kratas įtariamųjų gyvenamosiose vietose, įmonėse, automobiliuose

VILNIUS, kovo 29 — Sputnik. Vilniuje veikusi bendrininkų grupė, užsiėmusi statybomis ir apdailos darbais, įtariama nesumokėjusi beveik 370 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM), praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

Kratų metu sulaikyta 16 asmenų, jiems pareikšti įtarimai dėl dokumentų klastojimo, sukčiavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo. 

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, asmenys valdė 8 įmones, statančias privačius namus ir kotedžus Vilniuje ir Vilniaus rajone. Siekdami nemokėti privalomų mokesčių, įmonių vadovai į galimai nusikalstamą schemą įtraukė bendrininkus, visi asmenys, kurių yra ne mažiau kaip 9, tarpusavyje yra susiję.

FNTT duomenimis, įmonių pastatytus namus ir kotedžus, įtariama, suklastojus dokumentus, parduodavo bendrininkai — fiziniai asmenys, tad privalomas mokėti PVM būdavo gudriai nuslepiamas. Veikdami pagal tokią schemą, per daugiau nei dvejus metus asmenys įtariami valstybei nesumokėję beveik 254 tūkst. eurų PVM.

Siekdami sumažinti įmonėms privalomą mokėti PVM, įtariamieji į įmonių apskaitas įtraukdavo sąskaitas faktūras už tariamai subrangovų atliktus vidaus apdailos darbus gyvenamuosiuose namuose, bendra tokių darbų vertė sąskaitose siekė beveik 670 tūkst. eurų. Remiantis pareigūnų surinktais duomenimis, tokie darbai iš tikrųjų nebuvo vykdomi, o dokumentai galimai netikri ir neatitinka tikrosios situacijos. Skaičiuojama, kad galimai klastojant dokumentus, per kiek daugiau nei dvejus metus valstybės biudžetui buvo nesumokėta per 115 tūkst. eurų PVM. 

FNTT pareigūnai Vilniuje, Klaipėdoje ir Šiauliuose atliko 28 kratas įtariamųjų gyvenamosiose vietose, įmonėse, automobiliuose. Kratų metu buvo paimti su ikiteisminiu tyrimu susiję dokumentai, skaitmeninė technika, rasta ir grynųjų pinigų. Sulaikyta 16 asmenų, jiems pareikšti įtarimai. Keturi asmenys buvo uždaryti į areštinę. Tyrimo metu laikinai apribotos nuosavybės teisės į įtariamųjų turtą, kurio vertė — 1,8 mln. eurų.

Griežčiausia bausmė, gresianti už sukčiaujant įgytą didelės vertės svetimą turtą — laisvės atėmimas iki 8 metų. Už mokesčių vengimą, kai suma viršija 750 MGL, griežčiausia galima bausmė — laisvės atėmimas iki 8 metų. Griežčiausia bausmė už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą — laisvės atėmimas iki 4 metų, tiek pat daugiausiai gali būti skiriama ir už neteisingų duomenų apie pajamas pateikimą. Dokumentų klastojimas, kai dėl to galėjo būti padaryta didelė žala, griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki 6 metų.

Tegai:
fasado apdaila, statyba, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT)
Dar šia tema
FNTT tyrime dėl galimo sukčiavimo atliko kratas Biržų mieste ir rajone
Teisiamas mokesčius slėpęs Klaipėdoje namus stačiusios bendrovės direktorius
Policija nufilmavo automobilių pardavėjų, kurie nuslėpė milijoninius mokesčius, paiešką
Policijos pareigūnai

Šiuo metu Lietuvoje vakcinuota beveik 40 procentų pareigūnų

(atnaujinta 11:42 2021.04.19)
Pareigūnai skiepijami savivaldybėse, atsižvelgus į prioritetinių grupių sąrašą. Nuo balandžio 8 dienos įsigaliojo sveikatos apsaugos ministro patvirtinta tvarka, kuomet leidžiama skiepyti didelėmis organizuotomis grupėmis

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Jau dvi savaites pareigūnai skiepijami vakcinomis nuo COVID-19 infekcijos, rašo Vidaus reikalų ministerijos spaudos tarnyba.

Pabrėžiama, jog šiuo metu paskiepyta 5 910, arba 39,4 proc. pareigūnų.

"Šiuo metu turime paskiepytų beveik 40 procentų pareigūnų. Be abejo norime, kad pareigūnams imunitetas susiformuotų kuo greičiau ir jie galėtų jaustis saugesni saugodami mūsų visuomenę. Aktyviai bendradarbiaujame su savivaldybėmis ir siekiame, kad paskiepytų pareigūnų dalis didėtų kiekvieną savaitę", — sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Pirmadienio duomenimis, Policijos departamente šiuo metu pirmuoju skiepu vakcinuotų pareigūnų yra 3 145. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente paskiepyta 1 223 ugniagesių, Viešojo saugumo tarnyboje paskiepyta 114 pareigūnų. Valstybės sienos apsaugos tarnyboje paskiepyta 1 650 asmenų, iš jų 1345 pareigūnai, o Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyboje paskiepyti 83 pareigūnai.

Pareigūnai skiepijami savivaldybėse, atsižvelgus į prioritetinių grupių sąrašą. Nuo balandžio 8 dienos įsigaliojo sveikatos apsaugos ministro patvirtinta tvarka, kuomet leidžiama skiepyti didelėmis organizuotomis grupėmis. Statutinių tarnybų vadovai regionuose gali kreiptis į savivaldybių vakcinavimo koordinatorius ir suderinti tolimesnio vakcinavimo organizavimą sudarytoms grupėms.

Tegai:
koronavirusas, vakcinacija, policija, Lietuva
Temos:
Vakcinacija nuo COVID-19 Lietuvoje ir pasaulyje: iššūkiai ir pažanga
Dar šia tema
Šimonytė pareiškė, kad informacijos apie COVID-19 reikia ir rusų kalba
Vaidotas Zemlys-Balevičius traukiasi iš Sveikatos ekspertų tarybos
Į Lietuvą pristatyta septintoji vakcinos nuo COVID-19 "Moderna" partija
Protesto akcijos Baltarusijoje

Atvykti į šalį dėl humanitarinių priežasčių leista 805 Baltarusijos piliečiams

(atnaujinta 11:08 2021.04.19)
Pabrėžiama, kad iš jų 376 Baltarusijos pilietis jau yra Lietuvoje, o prieglobsčio pasiprašė 133 asmenys

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Vidaus reikalų ministro įsakymu yra išduoti 805 leidimai Baltarusijos piliečiams atvykti į Lietuvos Respubliką ypatingais humanitariniais tikslais, teigiama ministerijos pranešime.

Pabrėžiama, jog iš jų  — 376 Baltarusijos piliečiai jau yra Lietuvoje, o prieglobsčio pasiprašė 133 asmenys.

Pažymima, kad toks vidaus reikalų ministro leidimas išduodamas gavus Užsienio reikalų ministerijos motyvuotą siūlymą dėl užsieniečio atvykimo į Lietuvą dėl ypatingų humanitarinių priežasčių. Tokie leidimai išduodami nukentėjusiems nuo režimo ir represijų ar persekiojamiems Baltarusijos piliečiams, aktyviems opozicijos atstovams.

Lietuva nuo rugpjūčio 11 d. taiko išimtį ir išduoda leidimus atvykti humanitariniais pagrindais piliečiams iš Baltarusijos. Jiems yra privaloma karantininė izoliacija.

Tegai:
humanitarinė pagalba, Baltarusija, Vidaus reikalų ministerija (VRM), Lietuva
Temos:
Situacija Baltarusijoje po prezidento rinkimų
Dar šia tema
VRM: vis mažiau atvykstančiųjų iš Lenkijos neturėjo QR kodų
Nuo gegužės parduoti ir registruoti automobilį bus galima tik turint specialų kodą
FSB atskleidė Baltarusijoje planuojamo perversmo detales
Rusijos ir ES vėliavos

Borelis papasakojo apie įtampos augimą santykiuose su Rusija

(atnaujinta 11:43 2021.04.19)
Europos diplomatijos vadovas taip pat atkreipė dėmesį į susiklosčiusią pavojingą situaciją pasienyje su Ukraina

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Rusijos ir Europos Sąjungos santykiai negerėja, įtampa ir toliau auga, sakė ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Žozepas Borelis, praneša RIA Novosti.

"Santykiai su Rusija negerėja, priešingai, įtampa auga įvairiomis kryptimis", — prieš ES užsienio reikalų ministrų vaizdo konferenciją vaizdo žinutėje sakė jis.

Visų pirma jis sakė, kad ES ir toliau reiškia susirūpinimą dėl Aleksejaus Navalno sveikatos būklės. "Gavome laišką iš jo komandos. Mums labai rūpi jo sveikatos būklė", — sakė jis.

Jis taip pat priminė, kad Rusijos valdžia "yra atsakinga už Aleksejaus Navalno sveikatos būklę".

Europos diplomatijos vadovas taip pat atkreipė dėmesį į pavojingą situaciją pasienyje su Ukraina. "Kalbant apie padėtį Ukrainos pasienyje, Rusijos pajėgų dislokavimą. Situacija išlieka labai pavojinga, mes raginame Rusiją išvesti savo karius nuo Ukrainos sienos", — pabrėžė jis.

Jis priminė, kad jų Ukrainos kolega Dmitrijus Kuleba pirmadienį taip pat kalbės su ES užsienio reikalų ministrais vaizdo nuoroda.

Be to, susitikime bus aptarti Čekijos Respublikos kaltinimai Rusijai dėl 2014 metų sprogimų ir diplomatų išsiuntimo.

Vakarų valstybės neseniai išreiškė susirūpinimą dėl tariamo Rusijos "agresyvių veiksmų" sustiprinimo Ukrainoje. Vašingtonas paskelbė apie "Rusijos agresijos" eskalavimą ir Rusijos kariuomenės judėjimą Kryme ir prie rytinės Ukrainos sienos. Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas sakė, kad Rusija juda kariuomenę savo teritorijoje ir savo nuožiūra. Anot jo, tai niekam negresia ir neturėtų niekam nerimauti. Maskva ne kartą pareiškė, kad nėra vidinio Ukrainos konflikto šalis, ir yra suinteresuota Kijeve įveikti politinę ir ekonominę krizę.

Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas šeštadienio vakarą pareiškė, kad valdžia įtaria Rusijos specialiąsias tarnybas dėl dalyvavimo sprogime šaudmenų sandėlyje Vrbeticoje 2014 metais. Savo ruožtu ministro pirmininko pirmasis pavaduotojas ir užsienio reikalų ministras Janas Hamacekas pareiškė, kad iš šalies bus išsiųsti 18 Rusijos diplomatų, kurie privalo palikti šalį per 48 valandas. Sekmadienį Rusija paskelbė apie atsakomąsias priemones prieš diplomatų išsiuntimą iš Prahos. Į Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministeriją iškviestas Čekijos Respublikos ambasadorius Vitezslavas Pivonka buvo informuotas, kad 20 ambasados ​​darbuotojų paskelbta persona non grata, kurie per 24 valandas turi palikti Rusijos Federacijos teritoriją.

Rusijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad pareiškimai apie Rusijos specialiųjų tarnybų dalyvavimą sprogime Čekijos Vrbeticoje yra absurdiški, nepagrįsti ir nenuoseklūs. Ministerija taip pat išreiškė griežtą protestą Čekijos valdžiai ir pažadėjo, kad Maskva atsikirs.

Tegai:
santykiai, ES, Rusija