VRM: mažėja žmonių, kurie atvyksta į Lietuvą be QR kodų
(atnaujinta 14:50 2021.03.29)
Per visą priemonės taikymo laikotarpį patikrinta 17 049 asmenys, atvyko neužsipildę anketų 8 175, bet tai padarė kontrolės vietose. Vidutiniškai per parą Lietuvos–Lenkijos kryptimi atvyksta 1 731 transporto priemonėVILNIUS, kovo 29 — Sputnik. Kovo 22–28 dienomis pasieniečiai patikrino 2 297 asmenis, vykstančius Lietuvos–Lenkijos kryptimi, iš jų 807 asmenys neturėjo QR kodų, praneša Vidaus reikalų ministerija.
Pažymima, kad vidutiniškai per praėjusią savaitę anketų nebuvo užsipildę 35 proc. vykusiųjų.
Teigiama, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai nuo vasario 17 dienos atlieka atvykstančiųjų kontrolę prie sienos su Lenkija.
©
Photo : Facebook / M.A.M.A
"Per visą priemonės taikymo laikotarpį patikrinta 17049 asmenų, atvyko neužsipildę anketų 8175, bet tai padarė kontrolės vietose. Vidutiniškai per parą Lietuvos — Lenkijos kryptimi atvyksta 1731 transporto priemonių", — teigiama pranešime.
Pabrėžiama, kad Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimu pasieniečiai sustiprino Europos Sąjungos sienos su Lenkija vidaus kontrolę.
Tuo pačiu, nuo vasario 8 dienos, sustiprinus visų į Lietuvą atvykstančių asmenų kontrolę šalies oro uostuose bei Klaipėdos jūrų uoste, pasieniečiai juose irgi talkina NVSC specialistams vykdyti priemones, padedančias laikytis karantino reikalavimų.
"Visi per jūrų ir oro uostus į Lietuvą atvykę asmenys, prieš juos palikdami, privalo pereiti papildomai įrengtus patikros punktus. Juose tikrinamos keleivių užpildytos NVSC anketos, įvertinami keleivių turimi COVID-19 ligos tyrimų rezultatai ir jų atlikimo laikas. Kovo 22-28 dienomis per Klaipėdos valstybinį jūrų uostą atvyko 1087 asmenys, apie 155 asmenų per parą, per oro uostus atvyko 5097 asmenys (728 asmenų per parą)", — teigiama pranešime.
Pasak Policijos departamento, per kovo mėnesį patikrinoti 24 466 asmenys, esantys izoliacijoje, taip pat nepraleistos 5 795 transporto priemonės, kurios norėjo vykti į kitą savivaldybę be pateisinamos priežasties. Per pastarąsias kelias savaites policija taip pat patikrino 7 899 ūkio subjektus.
Paaiškėjo, kur fiksuojami didžiausi COVID-19 židiniai
(atnaujinta 08:58 2021.04.20)
Naujausiais duomenimis, Lietuvoje sergamumo rodiklis šiuo metu viršija 500 atvejų 100 tūkst. gyventojųVILNIUS, balandžio 20 — Sputnik. Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija pirmadienį aptarė šalies epidemiologinę situaciją ir taikomas karantino režimo priemones, praneša VRM spaudos tarnyba.
"Nors susirgimų skaičius auga, bet matome, kad Velykų savaitgalio ribojimai vis dėlto buvo naudingi ir jų laikymasis leido išvengti staigaus susirgimų skaičiaus didėjimo šalyje", – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Posėdžio metu buvo aptartas ugdymo klausimas. Siekiant kuo greičiau atverti mokyklas, būtina sudaryti sąlygas testavimui, kad tiek mokiniams, tiek mokytojams būtų saugu grįžti į kontaktinį mokymąsi. Anot statistikos, visose švietimo įstaigose apie 0,5 proc. mokinių serga arba yra izoliuoti ir 0,7 proc. mokytojų bei pedagogų serga arba yra izoliuoti.
VRM duomenimis, šiuo metu daugiau nei 60 proc. vaikų yra grįžę į ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigas, taip pat nuo kovo 22 d. pradinis ugdymas vykdomas kontaktiniu būdu. Skaičiuojama, kad 20 proc. nuo visų esamų židinių yra fiksuojami švietimo įstaigose.
Komisija kreipėsi į Švietimo mokslo ir sporto bei Sveikatos apsaugos ministerijas su prašymu pateikti pasiūlymus dėl protrūkių švietimo įstaigose valdymo. Pažymėtina, kad kitos dvi sritys, kur fiksuojami didžiausi protrūkiai – tai gydymo įstaigos ir gamybos įmonės, susirūpinimą kelią ir susirgimai šeimose.
Anot Sveikatos apsaugos ministerijos atstovų, nuo kovo mėnesio pasaulio mastu didėja sergamumas koronavirusine COVID-19 infekcija, taip pat auga mirtingumas. Labiausiai paveiktos šalys Europos Sąjungoje yra Vengrija, Lenkija, Švedija ir Estija.
Lietuvoje sergamumas viršija 500 atvejų 100 tūkstančių gyventojų, didžiausi skaičiai yra Vilniaus ir Alytaus rajonuose. Lietuvoje pirmuoju skiepu nuo COVID-19 yra paskiepyta apie 20 proc. gyventojų.
Iš viso šalyje nustatyta daugiau nei 234 tūkst. koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 3,7 tūkstančio žmonių.
Ketvirtadienį Vyriausybė pratęsė karantiną iki gegužės 31 dienos. Kartu ministrų kabinetas nutarė sušvelninti karantino režimą, numatydamas bendravimo išimtis imunitetą nuo COVID-19 turintiems asmenims.
Tegai:
Policija gavo pranešimą apie sprogmenį Prezidentūroje
(atnaujinta 08:37 2021.04.20)
Sprogmenų pastate nerasta. Vyras, melagingai pranešęs apie Prezidentūroje padėtą sprogmenį po paaiškinimo paleistas
VILNIUS, balandžio 20 — Sputnik. Pirmadienį policijos pareigūnai gavo pranešimą apie sprogmenį Prezidentūros pastate.
Kaip praneša Policijos departamentas, pranešimas buvo gautas apie 18 val. 20 min. Pareigūnams paskambinęs vyras pranešė, kad maždaug prieš 3 val jį atėjo nepažįstamas asmuo ir pasakė, jog , Prezidentūroje, S. Daukanto a., padėtas sprogmuo.
1990 metais gimęs vyras, kuris surastas Vilniuje, Saulėtekio al., po paaiškinimo paleistas.
Sprogmenų pastate nerasta.
Rusijos URM priminė buvusiam Estijos prezidentui apie Rusijos turistų svarbą
(atnaujinta 09:28 2021.04.20)
Aleksandras Gruško sureagavo į buvusio Estijos vadovo pareiškimą, kuris pasiūlė laikinai uždrausti bet kokias rusų keliones į ES šalisVILNIUS, balandžio 20 — Sputnik. Buvęs Estijos prezidentas Tomas Hendriksas Ilvesas, pasiūlęs uždrausti rusams įvažiuoti į Europos Sąjungą, turėtų pasikalbėti su Turkijos ir Graikijos vadovybe apie Rusijos turistų svarbą, RIA Novosti pareiškė Rusijos užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško.
©
Sputnik / Евгения Новоженина
Balandžio 18 dieną Ilvesas pasiūlė laikinai uždrausti bet kokias rusų keliones į ES šalis, išskyrus tuos, kuriuos sukėlė ypatingos šeimos aplinkybės. Tai jis motyvavo tuo, kad "yra pavojus Europos saugumui". Estijos užsienio reikalų ministras nepritarė buvusio šalies prezidento idėjai.
"Jam turėtų pasikalbėti su tokių šalių kaip Turkija ir Graikija lyderiais apie turizmo svarbą ir ypač Rusijos segmentą", — atsakė Gruško, paprašytas pakomentuoti buvusio Estijos vadovo žodžius.
Ilvesas, kuris 2006–2016 metais ėjo Estijos prezidento pareigas, o 1999–2002 metais buvo respublikos užsienio reikalų ministras, yra žinomas dėl savo griežtų rusofobiškų pareiškimų. Visų pirma, jis kategoriškai pasisakė apie rusų kalbą ir pasisakė už jos ribojimus Estijoje, taip pat išgarsėjo skandalu Chanty Mansijske vykusiame V Pasauliniame suomių-ugrų tautų kongrese.
Vakarų ir Rusijos santykiai pastaraisiais metais toliau aštrėja. JAV ir jų sąjungininkai reiškia susirūpinimą dėl tariamo Rusijos "agresyvių veiksmų" suintensyvėjimo netoli Ukrainos sienų. Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pažymėjo, kad Rusijos kariuomenė juda savo teritorijoje, tai niekam negresia ir neturėtų niekam kelti nerimą.
©
Sputnik / Евгений Биятов
Balandžio 17-osios vakarą Čekijos valdžia pareiškė įtarianti Rusijos specialiąsias tarnybas prisidėjimu prie sprogimų šaudmenų sandėlyje 2014 metais Vrbeticos kaime, taip pat paskelbė apie 18 Rusijos diplomatų išsiuntimą.
Rusijos užsienio reikalų ministerija kaltinimus pavadino absurdiškais, nepagrįstais ir išgalvotais. Maskva ėmėsi atsakomųjų priemonių — išsiuntė 20 Čekijos ambasados darbuotojų.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, komentuodamas ES sankcijas, anksčiau pareiškė, kad Rusija atsakys į bet kokius piktybinius veiksmus savo atžvilgiu. Užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško pabrėžė, kad sankcijos kelia abejonių dėl bet kokios sąveikos su Briuseliu ir yra naudojamos, kad kištusi į Rusijos vidaus reikalus.
Tegai: