Vakcinacija

Lietuvos Vyriausybės prašoma pradėti skiepyti medikų šeimos narius

(atnaujinta 21:50 2021.03.29)
Profesinės sąjungos ragina nedelsiant įtraukti medicinos įstaigų darbuotojų šeimas į prioritetinio skiepijimo nuo COVID -19 infekcijos sąrašą

VILNIUS, kovo 29 — Sputnik. Lietuvoje raginama nedelsiant įtraukti medicinos įstaigų darbuotojų šeimas į prioritetinio skiepijimo nuo COVID-19 infekcijos sąrašą, praneša Lietuvos profesinės sąjungos "Solidarumas" spaudos tarnyba.

Su tokiu prašymu Lietuvos greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinės sąjungos "Solidarumas" ir Lietuvos medicinos įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos "Solidarumas" pirmininkė Jolanta Keburienė kreipėsi į ministrę pirmininkę Ingridą Šimonytę ir sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį.

Profesinės sąjungos pirmininkė atkreipė dėmesį, kad medicinos įstaigų darbuotojai nuolat susiduria su sergančiais COVID-19 infekcija, o skiepas apsaugo ne nuo paties užsikrėtimo, o nuo sunkios formos ligos, todėl medicinos įstaigų darbuotojų šeimos nariams iškyla didelis pavojus užsikrėsti COVID-19 virusu ir susirgti.

"Konstatuojant, kad tokių susirgimų medicinos įstaigų darbuotojų šeimose ir bendruose ūkiuose kiekis yra didelis ir net yra pasitaikę mirties atvejų, prašome nedelsiant įtraukti medicinos įstaigų darbuotojų šeimų ir bendro ūkio narius į skiepijimo nuo Covid-19 prioritetinį sąrašą", — savo kreipimesi rašo Keburienė.

Keburienė pažymėjo, jog JAV ir kitose valstybėse medicinos įstaigų darbuotojai ir jų šeimos nariai yra skiepijami kartu.

Naujaisiais duomenimis, Lietuvoje iš viso patvirtinta 214,3 tūkst. COVID-19 atvejų. Daugiau nei 197,6 tūkst. žmonių pasveiko, mirė daugiau nei 3,5 tūkst. žmonių. Iš viso vakcinuota dviem vakcinos nuo koronaviruos dozėmis 150,8 tūkst. žmonių, pirma skiepo doze vakcinuoti 324,6 tūkst. žmonių.

Tegai:
Lietuva, Vyriausybė, medikai, koronavirusas, vakcina, vakcinacija
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje (1832)
Dar šia tema
Čekijos laboratorijoje rasta anksčiau nežinoma COVID-19 mutacija
Priimamos paraiškos dėl kompensacijos už darbuotojų testavimą
Ar galimas dvigubas COVID-19 užsikrėtimas
Policijos pareigūnai

Šiuo metu Lietuvoje vakcinuota beveik 40 procentų pareigūnų

(atnaujinta 11:42 2021.04.19)
Pareigūnai skiepijami savivaldybėse, atsižvelgus į prioritetinių grupių sąrašą. Nuo balandžio 8 dienos įsigaliojo sveikatos apsaugos ministro patvirtinta tvarka, kuomet leidžiama skiepyti didelėmis organizuotomis grupėmis

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Jau dvi savaites pareigūnai skiepijami vakcinomis nuo COVID-19 infekcijos, rašo Vidaus reikalų ministerijos spaudos tarnyba.

Pabrėžiama, jog šiuo metu paskiepyta 5 910, arba 39,4 proc. pareigūnų.

"Šiuo metu turime paskiepytų beveik 40 procentų pareigūnų. Be abejo norime, kad pareigūnams imunitetas susiformuotų kuo greičiau ir jie galėtų jaustis saugesni saugodami mūsų visuomenę. Aktyviai bendradarbiaujame su savivaldybėmis ir siekiame, kad paskiepytų pareigūnų dalis didėtų kiekvieną savaitę", — sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Pirmadienio duomenimis, Policijos departamente šiuo metu pirmuoju skiepu vakcinuotų pareigūnų yra 3 145. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente paskiepyta 1 223 ugniagesių, Viešojo saugumo tarnyboje paskiepyta 114 pareigūnų. Valstybės sienos apsaugos tarnyboje paskiepyta 1 650 asmenų, iš jų 1345 pareigūnai, o Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyboje paskiepyti 83 pareigūnai.

Pareigūnai skiepijami savivaldybėse, atsižvelgus į prioritetinių grupių sąrašą. Nuo balandžio 8 dienos įsigaliojo sveikatos apsaugos ministro patvirtinta tvarka, kuomet leidžiama skiepyti didelėmis organizuotomis grupėmis. Statutinių tarnybų vadovai regionuose gali kreiptis į savivaldybių vakcinavimo koordinatorius ir suderinti tolimesnio vakcinavimo organizavimą sudarytoms grupėms.

Tegai:
koronavirusas, vakcinacija, policija, Lietuva
Temos:
Vakcinacija nuo COVID-19 Lietuvoje ir pasaulyje: iššūkiai ir pažanga
Dar šia tema
Šimonytė pareiškė, kad informacijos apie COVID-19 reikia ir rusų kalba
Vaidotas Zemlys-Balevičius traukiasi iš Sveikatos ekspertų tarybos
Į Lietuvą pristatyta septintoji vakcinos nuo COVID-19 "Moderna" partija
Protesto akcijos Baltarusijoje

Atvykti į šalį dėl humanitarinių priežasčių leista 805 Baltarusijos piliečiams

(atnaujinta 11:08 2021.04.19)
Pabrėžiama, kad iš jų 376 Baltarusijos pilietis jau yra Lietuvoje, o prieglobsčio pasiprašė 133 asmenys

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Vidaus reikalų ministro įsakymu yra išduoti 805 leidimai Baltarusijos piliečiams atvykti į Lietuvos Respubliką ypatingais humanitariniais tikslais, teigiama ministerijos pranešime.

Pabrėžiama, jog iš jų  — 376 Baltarusijos piliečiai jau yra Lietuvoje, o prieglobsčio pasiprašė 133 asmenys.

Pažymima, kad toks vidaus reikalų ministro leidimas išduodamas gavus Užsienio reikalų ministerijos motyvuotą siūlymą dėl užsieniečio atvykimo į Lietuvą dėl ypatingų humanitarinių priežasčių. Tokie leidimai išduodami nukentėjusiems nuo režimo ir represijų ar persekiojamiems Baltarusijos piliečiams, aktyviems opozicijos atstovams.

Lietuva nuo rugpjūčio 11 d. taiko išimtį ir išduoda leidimus atvykti humanitariniais pagrindais piliečiams iš Baltarusijos. Jiems yra privaloma karantininė izoliacija.

Tegai:
humanitarinė pagalba, Baltarusija, Vidaus reikalų ministerija (VRM), Lietuva
Temos:
Situacija Baltarusijoje po prezidento rinkimų
Dar šia tema
VRM: vis mažiau atvykstančiųjų iš Lenkijos neturėjo QR kodų
Nuo gegužės parduoti ir registruoti automobilį bus galima tik turint specialų kodą
FSB atskleidė Baltarusijoje planuojamo perversmo detales
Ukrainos kariuomenė

Kijevo politologas pasiskundė NATO nenoru priimti Ukrainą

(atnaujinta 11:57 2021.04.19)
Anksčiau Ukrainos prezidentas Vladimiras Zelenskis prisijungimą prie Šiaurės Atlanto aljanso pavadino vieninteliu būdu užbaigti konfliktą Donbase

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Reikalavimas vykdyti reformas Ukrainoje leidžia NATO atsisakyti prisiimti įsipareigojimus Kijevo atžvilgiu, šią nuomonę leidinio "Glavred" tinklaraštyje išsakė ukrainiečių politologas Piotras Oleščukas.

Pasak politologo, de facto NATO atsisakius pateikti Ukrainai narystės veiksmų planą 2008 metais aljansas santykiuose su šalimi laikosi formulės: "Reformuokitės, o mes pažiūrėsime vėliau".

Pasak jo, Ukraina puikiai žino, kad daugelio Rytų Europos šalių prisijungimas prie bloko buvo "principingo politinio sprendimo", o ne "gilių reformų" rezultatas.

"Tiesą sakant, kalbėjimas apie reformas Ukrainoje yra patogus mechanizmas neprisiimti konkrečių įsipareigojimų, tuo pačiu nepripažįstant, kad NATO pozicijai Ukrainos atveju įtakos turi "trečioji šalis" — Rusija", — sakė jis.

Jis pridūrė, kad viešai tai pripažinti būtų per daug žeminama aljansui. Kartu politologas pareiškė nuomonę, kad "pasirinkimas, sprendimas ir specifikos nustatymas įvyks anksčiau ar vėliau".

"Žinoma, rytoj bet kuriuo atveju nestosime tiesiogiai, bet stojimas į NATO yra esminis priklausymo konkrečiai civilizacijai klausimas. Ir tai tiesiog reikia priimti", — užbaigė jis.

Anksčiau Ukrainos prezidentas Vladimiras Zelenskis prisijungimą prie Šiaurės Atlanto aljanso pavadino vieninteliu būdu užbaigti konfliktą Donbase. Kaip pažymėjo Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas, Ukrainos prisijungimas prie NATO sustiprins šalies problemas, o pasiskelbusių Donbaso respublikų gyventojams tokia narystė bus „giliai nepriimtina perspektyva“.

Tegai:
Kijevas, NATO, Ukraina