Elektros perdavimo tinklai

Elektros kaina Baltijos šalyse praėjusią savaitę sumažėjo 14%

(atnaujinta 01:02 2021.03.30)
Lietuvoje elektros kainų mažėjimui didelę įtaką darė stipriai išaugusi vėjo elektrinių gamyba Skandinavijos regione

VILNIUS, kovo 29 — Sputnik. Praėjusią savaitę didmeninės elektros rinkos kainos Baltijos šalyse sumažėjo 14 %, praneša energetikos bendrovės "Litgrid" spaudos tarnyba.

Kovo 22–28 dienomis vidutinė elektros energijos savaitės kaina Lietuvoje sumažėjo 14 % iki 45,2 Eur/MWh. Toks pat kainų sumažėjimas buvo Estijoje ir Latvijoje, kur savaitės kaina siekė 37,8 Eur/MWh.

"Toliau šylant orams, jau šeštą savaitę iš eilės mažėja elektros vartojimas, tuo metu elektros generacija Lietuvoje šiek tiek išaugo. Praėjusią savaitę Skandinavijoje padidėjusi vėjo elektros gamyba lėmė kainų mažėjimą visame regione, taip pat ir Lietuvoje. Lietuvoje vėjo generacija išliko stabili ir padengė penktadalį viso šalies poreikio. Po kelias dienas Lenkijoje vykdytos planinės 400 kV oro linijų priežiūros vėl įjungus "LitPol Link" jungtį, bendras elektros srautas iš Lietuvos padidėjo 55%. Didžiausia šio srauto dalis, 93%, buvo nukreipta į Lenkiją", — komentuoja "Litgrid" Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.

Elektros suvartojimas Lietuvoje mažėjo šeštą savaitę iš eilės, o palyginti su praėjusia savaite, buvo 1 % mažesnis ir siekė 242 GWh. Elektros gamyba Lietuvoje augo 3 %, o vietos elektrinės užtikrino 37 % šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje per savaitę buvo pagamintos 90 GWh elektros energijos.

Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 43 % Lietuvoje generuotos elektros energijos. Vėjo jėgainės pagamino 22 %, hidroelektrinės — 20 %, saulės elektrinės 4 %, kitos elektrinės — 11 % elektros energijos. Gamyba šalies hidroelektrinėse, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš savaitę padidėjo 9 %, gamyba vėjo jėgainėse išliko stabili, šiluminėse elektrinėse gamyba padidėjo 1 %, o kitų elektrinių gamyba sumažėjo 9%.

Pagal importo/eksporto (saldo) santykį, 64 % Lietuvos elektros energijos poreikio buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas didėjo 6 %. 22 % elektros importo į šalį pateko iš trečiųjų šalių, 18 % — iš Skandinavijos per "NordBalt" jungtį, 60 % buvo importuota per sieną su Latvija ir 0 % per "LitPol Link" jungtį su Lenkija.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos didėjo 55 %. Per "LitPol Link" į Lenkiją buvo nukreipta 93 % Lietuvos eksportuojamos elektros, į Latviją 0 %, o eksportas iš Lietuvos per "NordBalt" jungtį sudarė 7 %.

Elektros srautui "LitPol Link" jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 56 % pralaidumų Lenkijos kryptimi ir 0 % Lietuvos kryptimi. "NordBalt" pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 33 %, o Švedijos kryptimi — 3 %.

Tegai:
Baltijos šalys, elektra, Litgrid
Dar šia tema
Baltarusija paneigė Lietuvos pareiškimą apie radiacijos stebėsenos atjungimą
Lietuvoje lizingu įsigyjama brangesnius ir žalesnius automobilius
COVID-19 testas, archyvinė nuotrauka

Ekonomikos ir inovacijų ministerija pristatė "galimybių" paso koncepciją

(atnaujinta 18:46 2021.04.14)
"Galimybių" pasas bus elektroninis dokumentas, kuris parodys, jog asmuo yra pasiskiepijęs, turi neigiamą COVID-19 testo atsakymą arba yra persirgęs koronavirusu 

VILNIUS, balandžio 14 — Sputnik. Ekonomikos ir inovacijų ministerija pristatė Vyriausybei vadinamąjį "galimybių" pasą, kurį gautų pasiskiepiję nuo COVID-19, turintys neigiamą testo atsakymą ar įgiję imunitetą. Apie tai praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Numatoma, kad "galimybių" pasas bus elektroninis dokumentas, t. y. asmeniui suteikiamas QR kodas telefone, kuris parodys, jog asmuo yra pasiskiepijęs pagal imunologų reikalavimus, turi neigiamą COVID-19 testo atsakymą arba yra persirgęs koronavirusu ir įgijęs imunitetą pagal infektologų reikalavimus.  

Kas kiek laiko turės būti daromas testas, taip pat kiek kartų asmuo turės būti vakcinuotas, nuspręs medicinos darbuotojai. Kai paso idėja bus galutinai suderinta tarp institucijų, ji gali būti įgyvendinta per artimiausias 2–3 savaites. 

Remiantis e.sveikatos sistemos duomenimis, techninį paso įgyvendinimą atliks Registrų centras.  

Ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės teigimu, galimybių paso įgyvendinimas leidžia galvoti ne tik apie verslus, bet ir apie platesnį visuomenės laisvinimą — nesenai neigiamą COVID-19 testo atsakymą gavę žmonės turėtų galimybę vykdyti daugiau veiklos, būti laisvesni, sportuoti ir aktyviau dalyvauti socialiniame gyvenime.  

"Kol nepradėtas masinis visuomenės skiepijimas ir vyksta prioritetinių grupių vakcinacija, siūlome racionalų  ir efektyvų būdą, kaip greičiau leisti pradėti veikti verslams, kurių veikla yra apribota, o žmonėms — grįžti į darbus bei pasinaudoti įvairiomis paslaugomis", — sako Armonaitė.  

Pasak ministrės, šis pasas leis atidaryti sporto klubus didesniam žmonių kiekiui, vandens pramogų parkus, atnaujinti maitinimo ir laisvalaikio paslaugų veiklą viduje, organizuoti didesnės apimties renginius ir švęsti asmenines šventes, kai jose dalyvauja daugiau nei du namų ūkiai.

Planuojama, kad Lietuvoje pradėjęs veikti galimybių pasas vėliau galėtų būti integruotas į Europos Sąjungos (ES) planuojamą skaitmeninį imuniteto sertifikatą, kurio įteisinimą visos ES mastu pasiūlė Europos Komisija.

Trečiadienį Vyriausybė pasiūlė pratęsti karantiną iki gegužės pabaigos. Tuo pat metu  ministrų kabinetas planuoja leisti dirbti parduotuvėms, įskaitant parduotuves prekybos ar pramogų centruose, sporto klubams ir kūno rengybos centrams. Sprendimą dėl veiklų atvėrimo bus priimtas ketvirtadienį.

Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 229 260 žmonių, nuo ligos mirė 3 718 žmonių.

Per praėjusią parą pirma skiepo doze paskiepyti 15 437 žmonės, antra — 2 714. Iš viso dviem skiepo dozėmis vakcinuoti 193 007 žmonės, panaudota 701 990 vakcinų.

Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuva gavo dešimtąją vakcinos nuo COVID-19 "Vaxzevria" siuntą
Šalies ugdymo įstaigose praėjusią savaitę fiksuoti 87 aktyvūs COVID-19 ligos protrūkiai
Lietuva gavo pirmąją "Janssen" vakcinos nuo COVID-19 siuntą
Daugiau nei 1 200: Lietuvoje daugėja naujų COVID-19 atvejų
Ne tiek pavojinga: Lietuvos profesorius įvertino "britiškąją" COVID-19 atmainą
Protestuojančių Belorus sanatorijos darbuotojų plakatas

URM įvertino galimybę perpirkti "Belorus" sanatoriją Baltarusijos

(atnaujinta 18:18 2021.04.14)
Trečiadienį "Belorus" sanatorijos atstovai surengė protesto akciją prie Užsienio reikalų ministerijos pastato

VILNIUS, balandžio 14 — Sputnik. Druskininkuose esančios "Belorus" sanatorijos nuosavybės klausimą turi spręsti Seimas. Tai pareiškė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Belorus sanatorijos darbuotojų protestas prie Lietuvos užsienio reikalų ministerijos
© Sputnik / Владислав Адамовский

Šiuo metu įstaiga yra Baltarusijos nuosavybė ir jai yra taikomos sankcijos.

"Ši sutartis yra valstybinė. Tarptautinės sutartys ratifikuojamos ir denonsuojamos tik parlamente. <...> Valstybė negali perimti, valstybė gali nutraukti tarptautinę sutartį", — ministrą cituoja TASS.

Landsbergis pažymėjo, kad Socialinių reikalų komitetas bei Užsienio reikalų komitetas organizuoja jungtinį posėdį, kuriame bus aptarti šie klausimai. 

Pasak užsienio reikalų ministro, tarptautinės sutarties nutraukimo procesas yra gana ilgas. Valstybė gali pasiūlyti perpirkti sanatoriją, tačiau, pasak URM vadovo, geriausia būtų, kad tie sprendimai būtų priimami Seime, o Vyriausybė juos įgyvendintų.

Trečiadienį sanatorijos atstovai surengė protesto akciją prie Lietuvos užsienio reikalų ministerijos pastato. Protestuotojai pastatė plakatą su užrašu: "Ministre Landsbergi, neatimkite darbo iš 400 žmonių!".

Landsbergis pakomentavo mitingą ir teigė, kad valdžia supranta žmonių "nerimą dėl ateities", tačiau "gali susidaryti tokia nuomonė — prie URM piketuojama neatsitiktinai".

Anksčiau medicinos ir sveikatos priežiūros įstaigos direktorius Ilja Epifanovas pažymėjo, kad sanatorija negali sumokėti darbuotojams atlyginimų už sausio mėnesį dėl Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vėlavimo. Sanatorijos sąskaitoje nėra pakankamai pinigų tokiam mokėjimui, juos galima gauti iš Baltarusijos, tačiau nėra jokios garantijos, kad šios lėšos pateks į sąskaitą. Pasak direktoriaus, sanatorija kreipėsi į Užsienio reikalų ministeriją keturis kartus, tačiau atsakymo nesulaukė.

Situacija su "Belorus" sanatorija

Anksčiau "Swedbank" įšaldė "Belorus" sanatorijos Druskininkuose sąskaitas dėl trečiojo ES sankcijų paketo Baltarusijos valdžios institucijoms įsigaliojimo, tad darbuotojai liko be atlyginimų. Daugelis jų prarado vienintelį pajamų šaltinį.

Lietuvos Seimas nusprendė, kad šalies įmonėms, kurioms taikomos ES sankcijos, nemokamos prastovų subsidijos. Tačiau iš darbo išeinantys organizacijos darbuotojai gali gauti vienkartinę tikslinę išmoką. Užimtumo tarnyba taip pat paskelbė nutraukusi valstybės finansinę paramą, teikiamą karantino ir ekstremalių situacijų laikotarpiu "Belorus" sanatorijai.

Įstaigos darbuotojai surengė keletą protestų ir kreipėsi į teismą.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija rekomendavo sanatorijos darbuotojams ieškoti kito darbo, nes ES neatšauks sankcijų Minskui ir, atitinkamai, įstaigos banko sąskaitos liks užblokuotos. Be to, URM paaiškino, kad Lietuva nepriėmė sprendimo dėl sankcijų taikymo sanatorijai, apribojimai buvo įvesti ES Tarybos sprendimu. URM pažymi, kad sanatorija tapo antrinių sankcijų taikymo objektu dėl sąsajos su Lukašenkos administracijos pareigūnu Viktoru Šeimanu. Jis į sankcionuojamų asmenų sąrašą įtrauktas ne Lietuvos iniciatyva.

Atvejis su "Belorus" sanatorija yra pirmas Lietuvos istorijoje, kai šalyje veikiančiai įmonei taikomos tarptautinės sankcijos.

Tegai:
Sanatorija "Belorus"
Temos:
Situacija aplink "Belorus" sanatoriją Druskininkuose
Dar šia tema
URM viceministras pranešė apie aktyvų verslo perkėlimą iš Baltarusijos į Lietuvą
Lietuvos URM svarsto galimybę perimti "Belorus" sanatorijos valdymą
Kviečia baltarusius, lietuviai sėdi be darbo: Lietuvoje pasisakė apie sanatoriją
Socializmas lietuviškai — nacionalizuoti Baltarusijos sanatoriją