Vakcina Sputnik V

Lietuva pasisakė prieš "Sputnik V" įtraukimą į "žaliąjį" ES sertifikatą

(atnaujinta 00:03 2021.03.30)
Tikimasi, kad dokumentas bus prieinamas Europoje birželio viduryje. Jame, be asmens duomenų, bus pateikta informacija apie skiepijimą ar persirgtą ligą

VILNIUS, kovo 29 — Sputnik. Lietuva priešinasi Rusijos vakcinos "Sputnik V" įtraukimui į Europos Komisijos siūlomą vakcinacijos sertifikatą, kuris respublikoje dar vadinamas "žaliuoju pasu". Apie tai leidiniui "Politico" pranešė Lietuvos ambasadoriaus ES pareigas einantis Simonas Šatūnas.

"Lietuva yra tvirtai įsitikinusi, kad tik Europos vaistų agentūros patvirtintos vakcinos turėtų būti skaitmeninio žaliojo sertifikato dalis", — pasakė jis.

Anot diplomato, Europa, užuot pasikliauti "nepatvirtintomis" vakcinomis, tokiomis kaip "Sputnik V", turėtų sutelkti dėmesį į savo vakcinų, į kurias ji investavo, gamybos didinimą. Pavyzdžiui, Vokietijos farmacijos kompanijas "BioNTech" ir "CureVac" finansavo Europos Sąjunga.

Pasak Šatūno, tik tų vakcinų, kurioms leidimą suteikė EVA, pripažinimas yra būdas pabrėžti ES institucijų — vaistų reguliuotojo ir ES ligų stebėjimo agentūros, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro — patikimumą.

Jis taip pat pridūrė, kad tai yra paramos Europos farmacijos pramonei signalas.

Anksčiau EK atstovas Tjeri Bretonas interviu Prancūzijos žiniasklaidai pareiškė, kad vakcinacijos nuo koronaviruso sertifikatas ES taps prieinamas nuo birželio 15 d. Dokumente bus nurodyti savininko vardas, pavardė, gimimo data, paso numeris, taip pat informacija apie skiepijimą ar persirgtą ligą.

ES rinkoje dabar leidžiama centralizuotai naudoti keturias vakcinas — iš bendrovių "Pfizer" ir "BioNTech", "Moderna", "AstraZeneca", "Johnson & Johnson". Tačiau skiepijimo kampanija nevyksta sklandžiai. Visų pirma, buvo ir yra nesklandumai su kai kurių preparatų tiekimu.

Anksčiau Lietuvai ir kelioms kitoms ES šalims teko laikinai sustabdyti vakcinaciją preparatu "AstraZeneca" dėl galimų šalutinių poveikių, tačiau gavus EVA saugumo garantiją, procedūra buvo atnaujinta.

Lietuva ne kartą pareiškė, kad respublika nesvarsto galimybės įsigyti Rusijos vakciną nuo koronaviruso "Sputnik V", nepaisant to, kad EVA atlieka jos vertinimą. Lietuvos vadovybė pripažino, kad šis klausimas jiems yra politinis.

Tačiau ne visi Lietuvoje laikosi šio požiūrio. Lietuvos žurnalistas, leidinio "Respublika.lt" vyriausiasis redaktorius Vitas Tomkus anksčiau pasmerkė valdžią už tokį sprendimą. Jis pažymėjo, kad jie politiką iškelia aukščiau žmonių gyvenimo ir pavadino tai "fašistine diktatūra". Partijos "Laisvė ir teisingumas" vadovas Remigijus Žemaitaitis pažymėjo, kad Austrija svarsto Rusijos vakcinos tiekimo klausimą nelaukdama EVA sprendimo.

Ekspertas Aleksandras Nosovičius pažymėjo, kad Lietuva yra pasirengusi nužudyti savo piliečius vardan kovos su "Sputnik V". Pasak jo, vykdydami vakcinaciją Lietuvos politikai vadovaujasi geopolitika.

Lietuvoje per visą pandemijos laiką buvo nustatyta daugiau nei 214 tūkstančių koronaviruso atvejų, tarp jų daugiau nei 3,5 tūkstančio baigėsi mirtini.

Vyriausybė nusprendė pratęsti karantiną iki balandžio pabaigos. Ji taip pat grąžino ribojimus judėjimui tarp savivaldybių Velykų laikotarpiu — nuo kovo 27 iki balandžio 6 dienos imtinai.

Pirmąją vakcinos dozę Lietuvoje gavo daugiau nei 324 tūkstančiai žmonių, daugiau nei 150 tūkstančių žmonių yra visiškai paskiepyti.

Tegai:
ES, Lietuva, Sputnik V
Temos:
Vakcinacija nuo COVID-19 Lietuvoje ir pasaulyje: iššūkiai ir pažanga (381)
Medicininė kaukė ir pirštinės

SAM kreipiasi į prokuratūrą: medikai negavo beveik milijoną apsaugos priemonių

(atnaujinta 11:38 2021.04.22)
Nustatyta, kad apsaugos priemonės iš Kinijos  pasiekė Lietuvą, tačiau šalyje kažkur pradingo

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Sveikatos apsaugos ministerija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl apsaugos priemonių už beveik 912 tūkst. eurų trūkumo. Apie tai praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Ekstremalių sveikatai situacijų centras (ESSC) atliko 2020 metų pavasarį ekstremaliosios situacijos metu įsigytų asmens apsaugos priemonių vertinimą. Įvertinus už tiekimo grandinę atsakingų institucijų pateiktus dokumentus, buvo nustatytas asmens apsaugos priemonių trūkumas. 

Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio teigimu, tenka pripažinti ir apgailestauti, kad pagal sociologinių tyrimų duomenis sveikatos apsaugos sistema vis dar yra viena iš labiausiai korupcijos paveiktų viešojo sektoriaus sričių.

"Teisėsaugos institucijų atliekamų tyrimų mastas indikuoja, jog sveikatos apsaugos sistema nėra atspari korupcijos atžvilgiu. Nors tiriamų veiksmų pobūdis ir įžūlumas liūdina, tačiau suteikia dar daugiau motyvacijos skirti jėgas kovai su šia mūsų sistemos yda", – sako ministras.

Praeitų metų kovo mėnesį ESSC sudarė sutartį su tiekėju Harbin Shangyang Trading Co., Ltd. dėl asmeninių apsaugos priemonių įsigijimo už daugiau nei 24,6 mln. eurų. 

Krovinių pristatymą į Lietuvą visų rūšių transportu organizavo Susisiekimo ministerija. Operacijų vadovo sprendimu, jai buvo pavesta pagal pateiktus sąrašus paskirstyti asmens apsaugos priemones gydymo ir kitoms įstaigoms, kurios buvo įpareigotos pateikti ESSC priėmimo-perdavimo aktus apie gautas ir suskaičiuotas prekes.

Gavus šiuos aktus, buvo pastebėtas ženklus prekių kiekio neatitikimas sutartyje su tiekėju ir sąskaitose nurodytu prekių kiekiu. Nustatyti faktiškai gautų prekių kiekio ESSC neturėjo galimybės, nes prekės buvo atgabentos, saugomos ir skirstomos iš AB Lietuvos paštas Logistikos centro. ESSC buvo pristatyti tik prekių likučiai.

Suskaičiavus šiuos likučius bei įstaigų gautas prekes, nustatyta, kad trūksta 844 245 vnt. prekių – apsauginių akinių, medicininių kepurių, medicininių kaukių, vienkartinių chalatų ir vienkartinių pirštinių – už 911 896,40 eurų.

Tiekėjas informavo ESSC, kad buvo pristatytos visos prekės bei pateikė sąskaitas, pakavimo sąrašus ir Kinijos muitinės eksporto deklaracijos formas, kurios patvirtino visų prekių pristatymą į Lietuvą.

Tegai:
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM)
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Į Lietuvą pristatyta vienuoliktoji "AstraZeneca" vakcinų siunta
Lietuvoje pradedama vakcinacija "Jenssen" preparatu nuo COVID-19
Vyriausybė įvardijo, kokie numatomi karantino pakeitimai
SAM: kaupinių metodu tiriami pradinukai galės grįžti į klases netestuojant visos šeimos
Seimo posėdis, archyvinė nuotrauka

Seimas parengs Konstitucijos pataisą dėl tiesioginių merų rinkimų

(atnaujinta 09:41 2021.04.22)
Pasak seimo pirmininkės, parlamentinių frakcijų vadovai susitarė susitikti kitą savaitę ir parengti siūlymus Konstitucijos pakeitimui

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Visų Seimo frakcijų vadovai vieningai mano, kad tiesioginiai merų rinkimai turėtų būti įteisinti Konstitucijoje, ir patys parengs atitinkamas pataisas, praneša “Ekspress-nedelia” su nuorodą į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen. 

Apie tai šalys susitarė parlamentinių frakcijų seniūnų ir Mišrios Seimo narių grupės vadovo susitikime.

"Visų frakcijų seniūnai, atstovai pritarė, kad Seime turėtume keisti Konstituciją ir įteisinti tiesioginius merų rinkimus", – po  žurnalistams sakė parlamento vadovė.

Ji taip pat pridūrė, kad kitą savaitę vėl vyks susitikimas tokiu pačiu formatu ir parengti siūlymus Konstitucijos pakeitimui. Seimo pirmininkė tikisi iki birželio jau turėti parengtą Konstitucijos pataisą, o galutinai ją priimti tikimasi kitų metų pradžioje.

Anksčiau Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė, kad tiesioginiai merų rinkimai, kurie buvo įvesti 2015 metais, prieštarauja respublikos Konstitucijai. Savivaldybių vadovai jau buvo tiesiogiai renkami du kartus. Prieš tai juos rinko savivaldybių tarybos.

Konstitucinio Teismo nutarimas įsigalios 2023 metų gegužės 3 dieną, tai yra, pasibaigus šiuo metu išrinktų merų kadencijai.

Norint Seime priimti Konstitucijos pataisą, už ją du kartus turi balsuoti ne mažiau kaip 94 parlamentarai iš 141. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė nei trijų mėnesių pertrauka.

Tegai:
Konstitucija, Seimas
Dar šia tema
Seimui pristatyta Bubnio kandidatūra į LGGRTC vadovo pareigas
"Alko apokalipsė" Lietuvoje atšaukiama, sakė Seimo pirmininkė
Seimo komitetas nepritarė siūlymui Sausio 13-ąją paskelbti nedarbo diena
AstraZeneca vakcina

EK nori paduoti "AstraZeneca" į teismą dėl vakcinų tiekimo problemų, praneša žiniasklaida

(atnaujinta 12:27 2021.04.22)
Vienas iš šaltinių paaiškino, kad bylos nagrinėjimo esmė – įpareigoti bendrovę pristatyti vakcinas, nurodytas sutartyje su Europos Sąjunga

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Europos Komisija rengiasi pradėti teisinius bylos nagrinėjimus prieš vakcinų gamintoją "AstraZeneca" dėl problemų, susijusių su preparatų tiekimu ES šalims, rašo laikraštis "Politico" su nuoroda į penkis Europos šalių diplomatus.

Kaip praneša RIA Novosti su nuoroda į straipsnį, EK šį klausimą iškėlė ambasadorių susitikime trečiadienį. Leidinio duomenimis, susitikimo metu dauguma ES šalių atstovų teigė, jog palaiko ieškinio padavimą įmonei dėl skundų, kad ji nesugeba pristatyti į bloką daug žadėtų vakcinos dozių.

Vienas iš diplomatų paaiškino, kad bylos nagrinėjimo esmė — įpareigoti "AstraZeneca" tiekti vakcinas, nurodytas bendrovės sutartyje su ES. Dar du diplomatai pareiškė, kad šią savaitę baigsis nustatytas terminas, po ko ES šalys pradės bylos nagrinėjimą.

Pastarosiomis savaitėmis ES susidūrė su daugybe problemų, susijusių su vakcinų, patvirtintų naudoti Sąjungoje, tiekimu, ypač dėl "Pfizer ir BioNTech", "Moderna" ir "AstraZeneca". Pristatymų vėlavimas gali nutraukti ambicingus Briuselio vakcinacijos planus.

COVID-19 vakcinų palyginimas
© Sputnik
COVID-19 vakcinų palyginimas
Tegai:
vakcina, koronavirusas, AstraZeneca, Europos Komisija
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuvos valdžia neplanuoja keisti "AstraZeneca" vakcinacijos tvarkos
SAM: antra "AstraZeneca" vakcinos dozė gali būti skiriama anksčiau nei po 12 savaičių
Merkel pasiskiepijo "AstraZeneca" vakcina