Kauno hidroelektrinė

Kaune planuojama atverti Nemuną laivybai per visą Lietuvą

(atnaujinta 01:13 2021.03.30)
Šliuzo įrengimas prisidėtų prie upeivystės gaivinimo Lietuvoje, leis nepertraukiamai plaukti didžiausia šalies upe nuo Druskininkų pro Kauną iki Kuršių marių

VILNIUS, kovo 30 — Sputnik. Kauno miesto vadovai inicijuoja imtis šliuzo ir žuvitakio projekto įgyvendinimo, kad atvertų Nemuną laivybai per visą Lietuvą, praneša miesto savivaldybės spaudos tarnyba.

Nuo 1959 metų veikianti Kauno hidroelektrinė (KHE) iki šių dienų išlikusi pagrindine kliūtimi nenutrūkstamam laivybos maršrutui ir žuvų migracijai. Daugiau kaip 20 metrų aukščio užtvanka Lietuvos upių tėvu vadinamą Nemuną tarsi dalija pusiau.

Anot savivaldybės, šliuzo įrengimas prisidėtų prie upeivystės gaivinimo mūsų šalyje, sujungiant visą beveik 500 km Lietuvoje ir pasienio ruožuose su Baltarusija bei Kaliningrado sritimi besidriekiančią Nemuno atkarpą. Tai atvertų galimybes nepertraukiamai plaukti didžiausia Lietuvos upe nuo Druskininkų pro Kauną iki Kuršių marių.

Be to, savivaldybės teigimu, atsivertų senasis vandens kelias pro Baltarusiją iki pat Lenkijos. Ten vaizdingomis vietovėmis daugiau kaip 100 kilometrų driekiasi Augustavo kanalas, jungiantis Nemuno ir Vyslos upių baseinus.

Apie galimybę įrengti žuvitakį, jungiantį Kauno marias ir toliau už KHE besidriekiantį Nemuną, Kauno miesto vadovai jau konsultavosi su aplinkosaugininkais. Tuo metu šliuzo idėja aptarta susitikimuose su Vidaus vandens kelių direkcijos atstovais.

Po diskusijų bei konsultacijų su laivybos ir aplinkos apsaugos specialistais Kauno miesto savivaldybės atstovai savo iniciatyvą planuoja pristatyti ir atsakingoms nacionalinės valdžios institucijoms.

Tegai:
Nemunas, laivyba, Kaunas, Lietuva
Temos:
Kaunas — antroji Lietuvos sostinė (271)
Dar šia tema
Kauno oro uoste atidaromas pasaulinio lygio orlaivių dažymo angaras
Kaune atidarytas didžiausias vakcinavimo centras Lietuvoje
Kauno hidroelektrinė didina elektros energijos gamybą
elnias, archyvinė nuotrauka

Aplinkos ministerija sustabdė elnių medžioklę Punios šile

(atnaujinta 13:38 2021.04.17)
Pasak Aplinkos ministro patarėjo Mariaus Čepulio, ateityje medžioklės Punios šile iš viso nebevyks

VILNIUS, balandžio 17 — Sputnik. Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sustabdė elninių žvėrių medžioklę Punios šile, kol nebus apsispręsta dėl rezervato statuso.  

Gentvilas pavedė Valstybinių miškų urėdijai užtikrinti, kad nuo gegužės 1 dienos profesionalios medžioklės plotuose Punios šile nebūtų planuojamos ir organizuojamos elninių žvėrių medžioklės.  

Aplinkos ministro patarėjo bioįvairovei ir gyvūnų gerovei Mariaus Čepulio teigimu, toks ribojimas padeda pasiruošti artėjančiam faktui, kad Punios šile žvėrių medžioklė anksčiau ar vėliau nebebus galima. 

"Tame miške tradiciškai organizuojamos garsios elnių medžioklės. Dabar jas sustabdome, o ateityje medžioklės ten iš viso nebevyks", – sako Marius Čepulis.  

Valstybinių miškų urėdijos vadovas Valdas Kaubrė atkreipia dėmesį, kad Nemuno kilpų vieta visuomet pasižymėjo elninių žvėrių populiacijos gausa. 

"Medžioklės tradicijos Punios šile turi senas ir gilias tradicijas. Suprantame šiuolaikinės visuomenės lūkesčius: jeigu šioje vietoje norima matyti rezervatą, natūralu, kad profesionalios medžioklės veikla Punios šile neturi būti vykdoma", – sako Kaubrė.

Šiuo metu Aplinkos ministerijoje keičiama Nemuno kilpų regioninio planavimo schema, pagal kurią bus išplėstas Punios šilo rezervatas. Planuojama Punios šilo gamtinį rezervatą ir Punios šilo botaninį zoologinį draustinį sujungti į vieną ir pakeisti jo statusą į lankomo gamtinio rezervato. 

Punios šilo gamtinis rezervatas apima 457 hektarų teritoriją, o naujojo rezervato teritorija sudarytų per 2,7 tūkst. hektarų. 

Tegai:
medžioklė, Aplinkos ministerija
Dar šia tema
Lietuvoje nuteistieji gavo laiškus su galimai narkotinėmis medžiagomis
Kovą šalies gyventojai grįžo į baldų, statybinių medžiagų ir elektronikos parduotuves
Vilniaus savivaldybė vaizdo įraše parodė, kaip daromos "oro vonios" medžių šaknims
Vyresnio amžiaus poros rankos, archyvinė nuotrauka

Kitą savaitę bus galima aplankyti globos įstaigose gyvenančius artimuosius

(atnaujinta 12:21 2021.04.17)
Aplankyti savo artimuosius globos įstaigose galės nuo COVID-19 pasiskiepiję arba persirgę gyventojai

VILNIUS, balandžio 17 — Sputnik. Po truputį laisvėjant karantino sąlygoms, nuo balandžio 22 d. bus leidžiama aplankyti savo artimuosius, gyvenančius socialinės globos įstaigose, grupinio gyvenimo namuose  – senjorus ir žmones su negalia, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. 

Aplankyti savo artimuosius galės tie šalies gyventojai, kurie yra pasiskiepiję arba nuo jų persirgimo koronavirusu yra praėję ne daugiau kaip 180 dienų.  

"Įgyvendinus sėkmingą gyventojų bei darbuotojų vakcinavimo procesą ir įgavus bendruomeninį imunitetą, globos įstaigų gyventojai – vyresnio amžiaus žmonės ir neįgalieji – netrukus galės susitikti su artimaisiais, kurie pasiskiepiję arba persirgę koronavirusu. Tačiau tai nereiškia, jog galime prarasti budrumą. Visi laisvinimai, ypač susiję su didžiausioje rizikoje esančiais žmonėmis, turi būti labai pamatuoti, nekeliantys jiems pavojaus. Būtina neužsimiršti ir toliau laikytis visų saugumo priemonių", – pabrėžia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Bus galima lankyti ir artimuosius, gyvenančius grupinio gyvenimo namuose, bendruomeniniuose vaikų globos namuose, šeimynose.

Šiuo metu socialinės globos įstaigose COVID-19 serga 4 globotiniai ir 11 darbuotojų. Socialinių paslaugų priežiūros departamento duomenimis, imunitetą koronavirusui jau turi virš 90 proc. globos įstaigų gyventojų ir apie 83 proc. darbuotojų.

Antrasis karantinas respublikoje įvestas nuo lapkričio pradžios. Šalies valdžia jį pratęsė iki vasaros pradžios. Tuo tarpu buvo nuspręsta sušvelninti kai kuriuos apribojimus, numatant išimtis asmenims, turintiems imunitetą COVID-19. Tarp jų persirgę COVID-19, kai diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu PGR testu arba antigeno testu, taip pat žmonės, kurie gavo vakciną nuo COVID-19, užregistruotą EVA.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje iš viso nustatyta daugiau nei 232 tūkst. koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 3,7 tūkstančio žmonių.

Tegai:
COVID-19
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuvoje nustatyta apie 1200 naujų koronaviruso atvejų, mirė 12 žmonių
Bent vieną skiepo dozę gavo daugiau nei pusė vyresniųjų Lietuvos gyventojų
Tyrimas: vis daugiau Lietuvos gyventojų renkasi sveiką gyvenimo būdą
Karantinas Lietuvoje pratęstas iki vasaros pradžios: ką reikia žinoti apie apribojimus