Sunkvežimiai

Remontas baigėsi, o eilės ne. Lietuvos pasienyje tęsiasi kolapsas

(atnaujinta 14:36 2021.03.30)
Didžiulės eilės atsirado dėl muitinės kontrolės sistemų atnaujinimo. Buvo planuojama, kad jis baigsis greičiau

VILNIUS, kovo 30 — Sputnik. Leidimo įvažiuoti iš Baltarusijos į Lietuvą laukia daugiau nei 1 550 sunkvežimių, praneša Baltarusijos valstybės sienos komitetas.

Nepaisant to, kad pirmadienį Lietuva atnaujino naujosios kompiuterizuotos tranzito sistemos (NKTS) darbą, eilės vis dar nemažėja.

Taip pat anksčiau Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija ("Linava") pranešė, kad muitinės IT sistemų (MDAS, NKTS, IDAIS) atnaujinimas vyksta lėčiau nei tikėtasi — darbai užsitęsė iki kovo 29 dienos.

Kai visų sistemų darbas bus visiškai atkurtas, "Linava" ir muitinė turi apie tai pranešti.

Antradienio 12:00 val. duomenimis, prie įvažiavimo į Lietuvą iš Baltarusijos stovi daugiau nei 1 550 sunkvežimių: daugiau nei 600 Kotlovkoje, daugiau nei 360 Kamennyj Log punkte, daugiau nei 380 Beniakonyse ir daugiau nei 200 Privalkoje.

Tuo tarpu iš Lietuvos į Baltarusiją negali patekti daugiau nei 300 automobilių.

Savaitgaliais ir pirmadieniais prie sienos kasdien eilėse laukia beveik du tūkstančiai sunkvežimių.

Tegai:
eilės pasienyje, Baltarusija, Lietuva
Temos:
Kontrabanda, dokumentų klastojimas ir kiti įvykiai Lietuvos pasienyje (399)
Pinigai, archyvinė nuotrauka

Sukčiavimu įtariama asmenų grupė gavo 2 mln. eurų paramą nukentėjusiems nuo COVID-19

(atnaujinta 10:14 2021.04.19)
Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktos 25 kratos įtariamųjų darbo vietose, gyvenamosiose patalpose bei automobiliuose Vilniaus mieste ir rajone, Kauno rajone, kitose su tyrimu susijusiose vietose

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. 7 asmenys įtariami apgaule gavę per 2 mln. eurų paskolų iš Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano lėšų, rašo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

Jiems pareikšti įtarimai dėl kreditinio sukčiavimo ir dokumentų klastojimo. 

Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal informaciją, gautą FNTT vykdant sukčiavimo prevencijos bei pinigų plovimo prevencijos veiksmus. Analizės metu gauta duomenų, kad 5 įmonės paskolas galėjo gauti suklastojusios dokumentus.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, 7 tarpusavyje susiję asmenys, tiesiogiai ir netiesiogiai valdę keletą įmonių, siekė pasinaudoti valstybės parama nuo COVID-19 pandemijos sukeltų ekonominių pasekmių nukentėjusiam verslui. Įtariamieji galimai susitarė tarpusavyje ir, siekdami atitikti keliamus reikalavimus paskoloms gauti, įtariama, imitavo sandorius tarp pačių valdomų įmonių, išrašė fiktyvias, galimai ankstesnių datų PVM sąskaitas faktūras ir visus reikiamus dokumentus pateikė verslo finansavimo priemones įgyvendinančiai ir administruojančiai bendrovei, skirstančiai valstybės paramą.

Kaip įtariama, pavykus suklaidinti verslo paramos įmonę, dokumentai buvo priimti ir sudarytos paskolų sutartys. Pagal Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano 3 ir 4 priemones paskolos buvo suteiktos penkioms įtariamųjų valdomoms įmonėms.

FNTT pareigūnai nustatė, kad per 2020 metų balandžio – liepos mėnesius asmenų grupė savo valdomų įmonių vardu iš valstybės gavo per 2 mln. eurų paskolų. Suteiktų paskolų mažiausia suma siekė beveik 60 tūkst. eurų, didžiausia išduota paskola — 0,5 mln. eurų.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktos 25 kratos įtariamųjų darbo vietose, gyvenamosiose patalpose bei automobiliuose Vilniaus mieste ir rajone, Kauno rajone, kitose su tyrimu susijusiose vietose. Kratose FNTT pareigūnai paėmė tyrimui reikalingų dokumentų.

Nusikalstamų veiklų padarymu įtariami 7 asmenys. Įtarimų taip pat sulauks 5 juridinių asmenų atstovai. Tiek fizinių, tiek juridinių asmenų turtui buvo pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, turto vertė siekia daugiau nei 4 mln. eurų.

Griežčiausia bausmė už kreditinį sukčiavimą, kai apgaule buvo gautas kreditas, paskola ar tikslinė parama — laisvės atėmimas iki trejų metų. Teismas už dokumentų klastojimą gali skirti griežčiausią bausmę — laisvės atėmimą iki trejų metų.

Tegai:
parama, sukčiavimas, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT)
Dar šia tema
Lietuvoje teismui perduota byla dėl farmacijos įmonės sukčiavimo
Sukčiai iš gyventojų ir verslo pernai išviliojo daugiau kaip 1,8 mln. eurų
Keisti radiniai: Lietuvos policija atliko kratą įtartiname automobilių salone
COVID-19 testas, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje per parą nustatyti 592 nauji koronaviruso atvejai, mirė 10 žmonių

(atnaujinta 09:41 2021.04.19)
Statistikos departamento duomenimis, pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 501,1 atvejo

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Per pastarąją parą Lietuvoje nustatyti 592 nauji koronaviruso atvejai, praneša Statistikos departamentas.

Iš viso per visą pandemijos laikotarpį buvusių/esamų atvejų skaičius Lietuvoje yra 234 232, 211 503 žmonių pasveiko.

Bendras saviizoliacijoje esančių asmenų skaičius yra 69 336.

Per pastarąją parą užfiksuota 10 mirčių nuo COVID-19. Mirusiųjų amžius buvo nuo 20 iki 109 metų. Bendras mirčių nuo COVID-19 skaičius šalyje siekia 3 770.

Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 501,1 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,2 procento. Šie du rodikliai svarbūs priimant sprendimus dėl karantino laisvinimo scenarijų Lietuvoje.

Per praėjusią parą pirma skiepo doze vakcinuoti 84 žmonės, antra skiepo doze — 1. Iš viso 209 600 žmonės šalyje vakcinuoti dviem skiepo dozėmis. Dar 354 124 šiuo metu laukia antros skiepo dozės. Iš viso panaudotos 773 324 vakcinos.

Ketvirtadienį Vyriausybė pratęsė karantiną iki gegužės 31 dienos. Kartu ministrų kabinetas nutarė sušvelninti karantino režimą, numatydamas bendravimo išimtis imunitetą nuo COVID-19 turintiems asmenims.

Tegai:
koronavirusas, Lietuva
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Italijoje įvardyta turizmo sezono atidarymo data
Aistra aplink vakcinos pasus. Ar Rusija sugebės likti nuošalyje?
Lietuvoje per parą nustatyti 726 nauji koronaviruso atvejai, mirė 6 žmonės

Paskelbtas S-400 paleidimo prieš sąlyginį priešą vaizdo įrašas

(atnaujinta 10:51 2021.04.19)
Mokymai vyko ant Samano taikinių, kurie imitavo ore esančius objektus skirtinguose diapazonuose ir aukščiuose

Rusijos gynybos ministerija vaizdo įraše parodė sunaikinto priešo oro taikinių sunaikinimą naudojant priešlėktuvinių raketų sistemą S-400.

Šią savaitę Pietų karinės apygardos oro gynybos sistemos skaičiavimai dalyvavo pratybose specializuotame Telembos poligone Buriatijoje.

Kariškiai vykdė kovinius paleidimus prie Samano taikinių. Jie imitavo oro objektus dideliu ir mažu nuotoliu bei įvairiame aukštyje.

S-400 yra ilgo ir vidutinio nuotolio priešlėktuvinių raketų sistema. Jis buvo pradėtas eksploatuoti 2007 metų pavasarį ir gali sunaikinti, be kita ko, hipergarsinius atakos ginklus. S-400 vaidina vieną pagrindinių vaidmenų naujoje Rusijos ginkluotųjų pajėgų koncepcijoje ir Rusijos Federacijos gynyboje galimo priešo išpuolio atveju.

Aptikimo nuotolis yra iki 600 kilometrų, oro gynybos sistema pajėgi pataikyti į aerodinaminius taikinius iki 400 nuotolio ir taktinius balistinius taikinius — iki 60 kilometrų.

Rusijos Triumf
© Sputnik
Rusijos "Triumf"
Tegai:
zenitinių raketų sistema S-400 "Triumf", video