Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, archyvinė nuotrauka

Šimonytė papasakojo, kokiame etape yra Imuniteto pasų sukūrimas Lietuvoje

(atnaujinta 19:05 2021.03.31)
Anot premjerės Ingridos Šimonytės, kol kas laukiama ekspertų nuomonių Imuniteto paso skyrimo klausimais

VILNIUS, kovo 31 — Sputnik. Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė per trečiadienio spaudos konferenciją papasakojo, kad šiuo metu laukiama ekspertų išvados apie tai, kokį žmogų galima laikyti epidemiologiškai saugiu ir turinčiu įgyti Imuniteto pasą.

Premjerė, sulaukusi klausimo apie imuniteto pasą, patikino, kad šiuo metu svarbiausia apibrėžti, kurie žmonės galėtų turėti tokį dokumentą. 

"Kalbant apie Imuniteto pasą, pagrindinis klausimas yra kriterijai: kokia žmogaus būklė lemia, kad žmogų būtų galima pavadinti saugiu epidemiologiniu požiūriu. Pavyzdžiui, kiek laiko turi būti praėję po vakcinų ar po kiekvienos vakcinos vienodai, koks tai turi būti dienų skaičius, kiek laiko po persirgimo galime fiksuoti, kad žmogus turi imunitetą? Tai reikalinga, kad šiuos parametrus paėmus iš e.sveikatos ir ten pasitikrinus būtų galima žmogui suteikti galimybę laisviau judėti ar dalyvauti renginiuose, ar lankytis kokiose nors vietose", — sakė Šimonytė.

Anot ministrų kabineto vadovės, kol kas laukiama ekspertų nuomonių Imuniteto paso skyrimo klausimais.

Praeiviai Vilniuje, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

"Dabar kol kas laukiame mūsų ekspertų patarimo, kaip galėtume apibrėžti žmogų, kurį laikytume turinčiu teisę į tam tikrą epidemiologinio saugumo požymį. Po to jau prasidės kiti dalykai, techniniai programavimo darbai. Svarbu, kad Imuniteto pasas derėtų su ES sprendimu, kuris turės būti vėliau įgyvendintas", — akcentavo ji.

Imuniteto pasas jau svarstomas Europos Sąjungos lygmeniu, tačiau pirmiausia kalbama apie jo naudojimą kelionėms tarp ES valstybių. Apie panašius sprendimus garsiai kalba kai kurios ES šalys, tokios kaip Danija, Švedija.

Planuojama, kad elektroninis vakcinacijos pasas leistų žmonėms palaipsniui saugiai keliauti Europos Sąjungoje arba už jos ribų darbo arba turizmo tikslais. Į pažymėjimą bus įrašyta informacija apie paciento skiepijimą, pasveikimą po COVID-19 ir koronaviruso tyrimo rezultatus. Dokumentą planuojama parengti iki vasaros.

Praėjusią savaitę Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, nuotoliniu būdu susitikęs su Sveikatos ekspertų tarybos (SET) nariais, pažymėjo, kad skaitmeninio imuniteto sertifikato, kuris leistų ES šalių gyventojams saugiai keliauti į užsienį, atsiradimas leistų sparčiau atlaisvinti pandemijos laikotarpiu nukentėjusį socialinį ir ekonominį gyvenimą, ir Lietuva turėtų siekti kuo greičiau prisijungti prie tokios europinės sistemos.

Tegai:
Lietuva, Ingrida Šimonytė
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje (1831)
Dar šia tema
Vilniuje siūloma įvesti COVID-19 imuniteto pasą
Estijoje pradėjo testuoti skaitmeninius "imuniteto pasus" dėl COVID-19
Ministrė pirmininkė pasisakė apie galimas imuniteto paso privilegijas
Seime suskaičiavo, kiek deputatų neatvyko pasiskiepijus 
Prieš ES viršūnių susitikimą Nausėda priminė apie Rusiją
Koncentracijos stovykla, archyvinė nuotrauka

Rusijoje papasakojo, kaip Vokietijos koncentracijos stovykla nepalaužė sovietų karių

(atnaujinta 09:56 2021.04.18)
Rusijos karinis departamentas savo tinklalapyje paskelbė specialų skyrių "Nusikalstama užmaršumas: ką lenkai ištrina iš istorijos", kuriame paskelbė archyvinius dokumentus, įrodančius, kad nugriauto memorialo kritusiems vietoje vietoje yra masinė sovietų karių kapavietė

VILNIUS, balandžio 18 — Sputnik. Sunkios sąlygos, kuriomis sovietų karo belaisviai buvo laikomi nacių koncentracijos stovykloje netoli Lenkijos miesto Tščankos, nepalaužė kalinių moralės — sumušę lagerio sargybą, jie prisijungė prie juos išvadavusių Raudonosios armijos dalinių, paskelbti archyviniai dokumentai. Apie tai pasakoja Rusijos gynybos ministerija.

Rusijos karinis departamentas savo tinklalapyje paskelbė specialų skyrių "Nusikalstama užmaršumas: ką lenkai ištrina iš istorijos", kuriame paskelbė archyvinius dokumentus, įrodančius, kad nugriauto memorialo kritusiems vietoje vietoje yra masinė sovietų karių kapavietė. Raudonosios armijos kariai Lenkijos mieste Tščankoje. Archyviniai dokumentai, įtraukti į daugialypės terpės skyriaus ekspoziciją, buvo išslaptinti ir paskelbti vykdant federalinį projektą "Be senaties termino", įgyvendintą Rusijos Federacijos prezidento nurodymu Tščankos apygardos komendanto kapitono Grišakovo ataskaita, kurioje aprašytos trys sovietų kariuomenės čia atrastos nacių koncentracijos stovyklos: "viena — tarybiniams piliečiams, viena — skirta karo belaisviams Rusijos kariams ir karininkams, kitas — kitų valstybių karo belaisviams".

Civilių gyventojų stovykloje iki 1,3 tūkstančio žmonių, įskaitant moteris ir vaikus, buvo laikomi drėgnose ir šaltose medinėse kareivinėse. Kareivinės buvo iš lentų, jose buvo šalta ir drėgna. Kalinių maistas "buvo tik daržovės: morkos, kopūstai, burokėliai". "Sriuba buvo verdama kartą per savaitę. Maisto kokybė buvo prasta. Duona buvo duodama po 200 gramų suaugusiam ir 100 gramų vienam vaikui", — sakoma pranešime.

Kalinius, ypač vaikus, kankino įvairios ligos — skarlatinos, difterijos ir trachomos  epidemijos.

Sovietų karo belaisvių stovykloje buvo iki 100 žmonių, įsikūrusių už spygliuotų vielų 200 x 200 metrų plote penkiose mažose kareivinėse. Tačiau paimtų į nelaisvę karių ir Raudonosios armijos karininkų dvasia nebuvo palaužta: kaip liudija pranešimas, "kai mūsų tankai įžengė į miestą, karo belaisviai nužudė sargybinius ir pateko į aktyvius dalinius".

Užsienio karo belaisviai buvo laikomi skirtingomis sąlygomis. Ataskaitoje teigiama, kad ši stovykla "nebuvo aptverta spygliuota viela", kaliniai buvo apgyvendinti viename dideliame name su grotomis ant langų. Šioje stovyklavietėje "buvo 44 prancūzai ir 6 belgai, kurie galėjo laisvai vaikščioti po miestą be apsaugos, kai kurie iš jų dirbo privačiose batsiuvių dirbtuvėse ir krautuvėse".

Tegai:
koncentracijos stovykla, Rusija
Dar šia tema
Rusijoje rasta koncentracijos stovyklos, kur sargyboje dirbo estai, kalinių žudymo vieta
Vaikų koncentracijos stovyklos kūrėjai išvengė teismo, pareiškė istorikas
Vokietijoje kaltinama 95-erių buvusi koncentracijos stovyklos komendanto sekretorė
Koronaviruso tyrimai

Lietuvoje per parą nustatyti 726 nauji koronaviruso atvejai, mirė 6 žmonės

(atnaujinta 10:09 2021.04.18)
Statistikos departamento duomenimis, pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 501,2 atvejo

VILNIUS, balandžio 18 — Sputnik. Per pastarąją parą Lietuvoje nustatyti 726 nauji koronaviruso atvejai, praneša Statistikos departamentas.

Iš viso per visą pandemijos laikotarpį buvusių/esamų atvejų skaičius Lietuvoje yra 233 631, 211 411 žmonių pasveiko.

Bendras saviizoliacijoje esančių asmenų skaičius yra 70 409.

Per pastarąją parą užfiksuotos 6 mirtys nuo COVID-19. Mirusiųjų amžius buvo nuo 50 iki 89 metų. Bendras mirčių nuo COVID-19 skaičius šalyje siekia 3 760.

Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 501,2  atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,2 procento. Šie du rodikliai svarbūs priimant sprendimus dėl karantino laisvinimo scenarijų Lietuvoje.

Per praėjusią parą pirma skiepo doze vakcinuoti 1452 žmonės, antra skiepo doze — 181. Iš viso 209 572 žmonės šalyje vakcinuoti dviem skiepo dozėmis. Dar 353 891 šiuo metu laukia antros skiepo dozės. Iš viso panaudotos 773 035 vakcinos.

Ketvirtadienį Vyriausybė pratęsė karantiną iki gegužės 31 dienos. Kartu ministrų kabinetas nutarė sušvelninti karantino režimą, numatydamas bendravimo išimtis imunitetą nuo COVID-19 turintiems asmenims.

Tegai:
Lietuva, koronavirusas
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje (1831)
Dar šia tema
Šimonytė pareiškė, kad informacijos apie COVID-19 reikia ir rusų kalba
Aistra aplink vakcinos pasus. Ar Rusija sugebės likti nuošalyje?
PSO perspėjo apie artėjantį COVID-19 plitimo piką
Praha

Čekija planuoja ES lygiu aptarti "su Rusija susijusią" "Vrbeticos bylą"

(atnaujinta 11:39 2021.04.18)
Šiomis dienomis Čekijos premjeras Andrejus Babišas pranešė, kad valdžia įtaria Rusijos specialiąsias tarnybas "prisidėjimu prie sprogimo" šaudmenų sandėlyje Čekijos mieste 2014 metais

VILNIUS, balandžio 18 — Sputnik. Čekijos užsienio reikalų ministras Janas Hamačekas pareiškė ketinantis pirmadienį vyksiančiame ES užsienio reikalų ministrų susitikime aptarti "Vrbeticos bylą".

"Aš informavau mūsų ambasadorius prie ES ir NATO, kad praneštų apie Vrbeticės bylą. Pirmadienį apie tai kalbėsiu ES užsienio reikalų ministrų susitikime", — parašė Hamačekas Twitter.

Kaip teigia Čekijos leidinys "Novinky" su nuoroda į šaltinį Čekijos žvalgybos tarnybose, 2014 metų sandėlio sprogdinimas Vrbeticoje, kurio padarymu Praha įtaria Rusijos Federaciją, turėjo užkirsti kelią šaudmenų tiekimui iš Čekijos į Ukrainą.

"Remiantis mūsų leidinio informacija, gauta iš šaltinio specialiosiose tarnybose, Vrbeticoje įvykęs sprogimas turėjo užkirsti kelią čia dislokuotų šaudmenų eksportui į Ukrainą", — cituoja straipsnį RIA Novosti.

Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas šeštadienį pranešė, kad valdžia įtaria Rusijos specialiąsias tarnybas prisidėjimu prie sprogimo šaudmenų sandėlyje Vrbeticoje 2014 m. Čekijos užsienio reikalų ministras Janas Hamačekas pareiškė, kad 18 Rusijos diplomatų yra išsiunčiami iš šalies, jie privalo palikti šalį per 48 valandas, o Čekijos policija įtraukė Rusijos piliečius Aleksandrą Petrovą ir Ruslaną Boširovą į ieškomų asmenų sąrašą.

Oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova, komentuodama Prahos ketinimą išsiųsti 18 Rusijos diplomatų, pareiškė, kad Čekija puikiai žino, kas bus toliau.

Tegai:
diplomatai, Čekija, ES, Rusija