Buvęs prokuroras stos prieš teismą dėl smurto prieš savo žmoną
(atnaujinta 10:40 2021.04.01)
Pažymima, kad Galmino elgesys neatitinka prokurorams keliamų aukštų elgesio, etikos ir reputacijos standartųVILNIUS, balandžio 1 — Sputnik. Lietuvoje teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje buvęs prokuroras Saulius Galminas kaltinamas nežymiu šeimos nario sveikatos sutrikdymu ir fizinio skausmo sukėlimu. Apie tai pranešė Lietuvos prokuratūros spaudos tarnyba.
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas šių metų sausį, kai į policiją kreipėsi kaltinamojo sutuoktinė, nurodydama, kad prieš ją smurtavo jos vyras.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytos visos reikšmingos įvykio aplinkybės, gauti liudytojų parodymai, specialistų išvados bei kiti duomenys. Galminas ikiteisminio tyrimo metu prisipažino kaltas.
Siekiant apsaugoti su įvykiu susijusių mažamečių vaikų teisėtus interesus, detalesnė informacija apie įvykį viešai neskelbtina.
Dėl šio įvykio Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriuje taip pat buvo atliktas tarnybinis patikrinimas. Susipažinusi su patikrinimo išvada bei teikimu dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo generalinė prokurorė Nida Grunskienė šių metų kovo 23 dieną Saulių Galminą atleido iš pareigų.
Pažymima, kad Galmino elgesys neatitinka prokurorams nustatytų aukštų elgesio, etikos ir reputacijos standartų.
"Toks elgesys vertintinas kaip šiurkštus tarnybinis pažeidimas ir prokuroro priesaikos sulaužymas, nes neteisėtais tyčiniais veiksmais, panaudojant fizinį smurtą, pasikėsinta į vieną labiausiai saugomų vertybių — žmogaus sveikatą. Tai akivaizdžiai nesuderinama su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais", — rašoma pranešime.
Galmino padarytas tarnybinis pažeidimas yra nesuderinamas su prokurorams keliamais nepriekaištingo elgesio reikalavimais, jo duota prokuroro priesaika, statusu, pareigomis ir su teisėtais visuomenės lūkesčiais, todėl pasiūlyta skirti griežčiausią tarnybinę nuobaudą — atleidimą iš tarnybos.
Baudžiamasis kodeksas už šias nusikalstamas veikas numato viešuosius darbus arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki 2 metų.
Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.
"Vilniaus vandenys" ketina įrengti pirmąjį vandentvarkos muziejų po atviru dangumi
(atnaujinta 15:33 2021.04.17)
Belmonto vandenvietės teritorijoje planuojama įkurti vandentvarkos muziejų po atviru dangumi, kuriame lankytojai galėtų daugiau sužinoti apie vandentvarkos istorijąVILNIUS, balandžio 17 — Sputnik. Bendrovė "Vilniaus vandenys" nusprendė dalį Belmonto (Tuputiškių) veikiančios vandenvietės teritorijos apželdinti augalais ir įrengti čia pirmąjį vandentvarkos muziejų po atviru dangumi, praneša bendrovės spaudos tarnyba.
Tai pirmoji vandenvietė, kurią bendrovė planuoja atverti visuomenei.
"Stebime vis didėjantį visuomenės susidomėjimą vandentvarkos procesais. Žmonės nori apžiūrėti mūsų valymo ir vandens gerinimo įrenginius, sužinoti jų istoriją, savo akimis pamatyti, kaip vanduo išgaunamas ir atsiranda jų namuose. Tačiau tai – strateginiai, valstybės saugomi objektai. Todėl ieškome galimybių, kaip saugiai atverti dalį mums priklausančių, tačiau anksčiau visuomenei buvusių neprieinamų erdvių, pritaikyti jas miestiečiams ir miesto svečių poreikiams", – sako "Vilniaus vandenys" generalinis direktorius Marius Švaikauskas.
Pasak jo, ieškant galimybių, Belmonto vandenvietę buvo nuspręsta pasirinkti kaip eksperimentinę ir pabandyti joje suderinti vandens gavybą ir miestiečių galimybes leisti laiką vienoje gražiausių miesto vietų.
Belmonto vandenvietės sklypas – strategiškai patogioje ir vaizdingoje Vilniaus miesto dalyje. Teritorija, kurios plotas apie 20 tūkst. kv. m., yra įsikūrusi Vilnios upės kilpoje. Visiškai šalia jos – kitame upės krante – jau spėtas vilniečių pamilti Paupio mikrorajonas, kuriame ne tik kyla gyvenamieji pastatai, bet ir kuriasi bendrosios laisvalaikio zonos: įrengtas paplūdimys, ruošiamasi atnaujinti stadioną, įrengti čia poilsio vietas.
©
Photo : Vilniaus savivaldybė / Saulius Žiūra
Įgyvendinant eksperimentą, pirmasis žingsnis buvo konsultuojantis su miesto želdyno specialistais dalį Belmonto vandenvietės teritorijos apsodinti tam tinkančiais augalais. Taip bendrovė prisideda prie žalesnio Vilniaus vizijos. Atrinkta ir vandenvietėje pasodinta pirmųjų 100 vnt. pušų sodinukų. Vėliau čia bus pasodinta ir daugiau, įvairesnių augalų.
Vandenvietės sklype išsiraizgęs tankus vamzdynų tinklas, todėl planuojant tolesnį teritorijos apželdinimą bus parenkami specialūs augalai, taip pat specialus jų išdėstymas – zonavimas, kad augalų šaknys nekenktų vamzdynams ar kitiems po žeme esantiems įrenginiams.
Sklype planuojama suformuoti ir poilsio zonas – takelius pasivaikščiojimui, pastatyti suolelius. Artimiausiais metais sklype bus įrengtos saulės elektrinės.
Pati ambicingiausia idėja – Belmonto vandenvietės teritorijoje įkurti vandentvarkos muziejų po atviru dangumi, kuriame lankytojai galėtų daugiau sužinoti apie vandentvarkos istoriją, gyvai pamatyti išlikusius ir bendrovės specialistų saugomas senųjų vandentiekių fragmentus, įrenginius, kurie vandeniui išgauti ir tiekti buvo naudojami prieš šimtmetį, įspūdingiausius radinius.
Belmonto vandenvietė eksploatuojama nuo 1964 m. Tuomet ji tiekė vandenį aplink esančioms pramonės įmonėms: "Audėjas", Betono mazgas", "Matininkas". Po magistralinio vamzdyno rekonstrukcijos 2004 m. vanduo iš 6 čia veikiančių gręžinių pradėtas tiekti Pavilnio, Rasų, daliai Senamiesčio ir Užupio, S. Batoro g. gyventojams.
Vaidotas Zemlys-Balevičius traukiasi iš koronaviruso ekspertų tarybos
(atnaujinta 14:47 2021.04.17)
Kaip pažymėjo matematikos mokslų daktaras Vaidotas Zemlys-Balevičius, pagrindinė pasitraukimo priežastis — laiko trūkumasVILNIUS, balandžio 17 — Sputnik. Iš Nepriklausomos ekspertų tarybos prie Vyriausybės ir Prezidento sveikatos ekspertų tarybos traukiasi matematikos mokslų daktaras Vaidotas Zemlys-Balevičius.
Apie tai jis pranešė šeštadienį savo puslapyje Facebook.
"Apie pasitraukimą galvojau jau kurį laiką. Pagrindinė priežastis - laiko trūkumas. Aktyvus dalyvavimas tarybų veikloje vis dėlto atima nemažai laiko. Tą laiką aš rasdavau šeimos ir tiesioginio darbo sąskaita, atėjo laikas grąžinti skolas", — parašė jis.
Pasak Zemlio-Balevičiaus, ekspertų tarybos parodė kad Lietuvoje galima diskutuoti pateikiant mokslu pagrįstus argumentus. Svarbiausias tarybų darbo rezultatas yra pateikti dokumentai, kurių skelbimas viešai yra naujovė Lietuvoje, pažymėjo jis.
"Epidemijos valdymo sprendimai yra neišvengiamas kompromisas tarp įvairių nesuderinamų prioritetų, to ką reikėtų daryti ir svarbiausia tarp to kas yra įmanoma padaryti su turimais resursais. Niekada nepritariau visiems LRV sprendimams, buvo padaryta nemažai klaidų, bet nemanau kad su turimais valstybinių institucijų resursais ir kompetencijomis buvo galima padaryti reikšmingai geriau", — pažymėjo ekspertas.
Iš prie Vyriausybės sudarytos ekspertų tarybos COVID-19 klausimais prieš kurį laiką pasitraukė gydytojas Vytautas Kasiulevičius, Santaros klinikų atstovas Laimonas Griškevičius, Molėtų ligoninės direktorius Vaidotas Grigas ir kiti ekspertai.
Antrasis karantinas respublikoje įvestas nuo lapkričio pradžios. Šalies valdžia jį pratęsė iki vasaros pradžios. Tuo tarpu buvo nuspręsta sušvelninti kai kuriuos apribojimus, numatant išimtis asmenims, turintiems imunitetą COVID-19. Tarp jų persirgę COVID-19, kai diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu PGR testu arba antigeno testu, taip pat žmonės, kurie gavo vakciną nuo COVID-19, užregistruotą EVA.
Naujausiais duomenimis, Lietuvoje iš viso nustatyta daugiau nei 232 tūkst. koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 3,7 tūkstančio žmonių.
Tegai:
Britanija atsisveikina su princu Filipu: jis bus palaidotas Vindzoro pilies koplyčioje
(atnaujinta 17:17 2021.04.17)
Balandžio 17 dieną, šeštadienį, Didžiojoje Britanijoje Karalienė Elžbieta II ir karališkoji šeima atsisveikina su Edinburgo kunigaikščiu, princu FilipuVILNIUS, balandžio 17 — Sputnik. Karalienės Elžbietos II vyras, 99-erių princas Filipas mirė prieš aštuonias dienas Vindzoro pilyje.
Pastaraisiais mėnesiais princo sveikata šlubavo, vasario viduryje jis buvo mėnesiui patekęs į ligoninę, kur jam atlikta širdies procedūra. Kovo 16-ąją britų karalienės vyras buvo išrašytas iš ligoninės.
Yra žinoma, kad princas Filipas atsisakė valstybinių laidotuvių, pasirinkęs mažiau prabangias. Laidotuvių planus pakoregavo ir koronaviruso pandemija. Pagal taikomus karantino ribojimus, atsisveikinime gali dalyvauti iki 30 žmonių.
Šeštadienio ceremonijoje dalyvauja karalienė Elžbieta II ir vaikai: princas Čarlzas su žmona Kamila, princas Haris, kurio žmona liko Amerikoje, princas Viljamas su žmona Kaite ir kiti šeimos nariai.
Atsisveikinimas su princu vyksta Vindzoro pilyje, amžinojo poilsio jis atguls Šv. Jurgio koplyčioje. Pagal laidotuvių planą, karstas su princo palaikais į Šv. Jurgio koplyčią buvo gabentas pagal princo pageidavimus modifikuotu "Land Rover" automobiliu.
Filipas bus palaidotas Šv. Jurgio koplyčioje Vindzoro pilyje. Tačiau po karalienės mirties jo kūnas turi būti perlaidotas Jurgio VI atminimo koplyčioje kartu su ja.
Princas Filipas Mauntbatenas gimė 1921 metų birželio 10 dieną Graikijoje. Graikijos karaliaus Jurgio I anūkas ir princo Endriu sūnus. Po to, kai 1922 metų rugsėjį princo Endriu vyresnysis brolis Konstantinas I atsisakė sosto, princo Filipo šeima buvo ištremta iš Graikijos.